Nusižudžius dar vienai medikei 2021 m. gegužės 12 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Lietuvos Prezidentą G.Nausėdą, Seimo pirmininkę V.Čmilytę-Nielsen ir Ministrę Pirmininkę I.Šimonytę, ragindama imtis priemonių prieš smurtaujančius vadovus ir ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190.
Jo Ekscelencijai Lietuvos Prezidentui Gitanui Nausėdai
Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen
Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei
DĖL PSICHOLOGINIO SMURTO DARBE, MOBINGO IR TDO KONVENCIJOS NR. 190 RATIFIKAVIMO 2021-05-11 Nr.10-083
Gerbiami Lietuvos aukščiausios valdžios institucijų vadovai,
Šią savaitę Lietuvos visuomenę sukrėtė jaunos moters, principingos gydytojos savižudybė. Šis faktas sudaro prielaidą teikti, jog priemonės prieš psichologinį vadovų smurtą, kurių buvo imtasi po 2019 m. įvykusios jauno Respublikinės Vilniaus Universitetinės ligoninės mediko savižudybės, yra nepakankamos.
Dar 2017 metais Lietuvos medikų sąjūdžio organizuotos apklausos rezultatai parodė, kad 52 proc. Lietuvos medikų patyrė ar patiria mobingą iš savo vadovų, o 25 proc. patiria mobingą iš tos pačios grandnės kolegų.
Deja, mobingo aukų skaičius tarp medikų yra galimai didesnis nei skelbia žiniasklaida: dalis nusižudžiusių medikų nepalieka „priešmirtinių laiškų“, jų mirties priežastimi nurodomas infarktas, insultas ar kitos ligos.
Psichologinis vadovų smurtas ir netinkama psichologinė darbo aplinka yra ne tik sveikatos apsaugos sektoriaus, bet visos Lietuvos problema. Lietuvos psichinės sveikatos centras atskleidė, kad 2017 metais net 20% darbingo amžiaus Lietuvos gyventojų turi psichinių sutrikimų. Tai sudaro apie 240 000 iš 1.4 mln. visų Lietuvos darbuotojų. Dėl nedarbingumo jie nedirba 10 dienų per mėnesį.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ savo veikloje, atstovaudama nariams, samdomiems darbuotojams, yra ne kartą susidūrusi su vadovaujančio personalo psichologiniu smurtu prieš darbuotojus bei psichologiniu smurtu ar priekabiavimu kolektyvo viduje.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad vadovų psichologinio smurto prieš darbuotojus priežastis yra ne tik netinkamos vadovų charakterio savybės ar požiūris į darbuotojus, bet ir darbo aplinka, skatinanti juos smurtauti.
2020 m. sausio- vasario mėnesiais dėl vadovų palaikomo psichologinio smurto nedarbingumo neteko trys iš keturių Panevėžio moterų kalėjimo slaugytojų, kurios buvo gydytojos verčiamos dirbti darbus, kurie joms nepriklauso pagal pareigybinius darbo aprašus. Kalėjimo departamento vadovybė, beveik pusę metų nekreipė dėmesio į darbuotojų skundus dėl psichologinio smurto, kol galiausiai paskelbė, kad psichologinio smurto nebuvo, ir bandė priversti smurtą patyrusias darbuotojas pasirašyti naujas darbo sutartis, kurios pablogintų jų darbo sąlygas. Tik profesinės sąjungos ir žiniasklaidos dėka darbuotojos buvo apgintos, bet psichologiniam smurtui neužkirtę kelio ir smurtautoją gynę vadovai tebedirba iki šiol, o smurtaujanti gydytoja buvo atleista iš darbo dėl kitų priežasčių.
Yra atvejų, kai darbuotojai, bandę kelti netinkamų darbo sąlygų problemas, susiduria su vadovų psichologiniu smurtu. Skuodo greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė, kuri 2020 m. vasario 12 d. Sveikatos apsaugos ministrui lankantis Skuodo savivaldybėje, paviešino daugelį metų šioje įstaigoje nesprendžiamas darbuotojų problemas, dėl to patyrė vadovės psichologinį smurtą ir priešinfarktinėje būsenoje buvo išvežta į ligoninę. Profesinės sąjungos ir žiniasklaidos dėka smurtaujanti vadovė buvo atleista iš darbo. Trūkstant deramo finansavimo sveikatos priežiūros ir kitose viešosiose įstaigose, dažnai dirba nepakankamai darbuotojų. Todėl vadovai psichologinį smurtą naudoja kaip priemonę, kad priverstų darbuotojus dirbti didesniais darbo krūviais ir netinkamomis darbo sąlygomis.
Dideli darbo krūviai, nuolat patiriamas stresas, sukelia pervargimą, daro žalą psichologinei darbuotojų savijautai, o tai atsiliepia darbo kokybei ir rezultatams.
Dažnai nesugebantys vadovauti vadovai baugina, žemina pavaldinius, tyčia sudaro nepatogius darbo grafikus, kiršina tarpusavyje darbuotojus, įvertinant darbą ir skirstant priedus, perduoda darbuotojams vienas kitam prieštaraujančius nurodymus ir pan..
Deja, Lietuvos įstatymai yra netobuli ir įrodyti psichologinį smurtą yra sunku. Lietuva nėra ratifikavusi Tarptautinės darbo organizacijos 2019 m. priimtos konvencijos Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo darbo pasaulyje panaikinimo, kuri numato, jog šalys narės, ratifikavusios šią Konvenciją, gerbia, remia ir įgyvendina kiekvieno asmens teisę į darbo aplinką, kurioje nėra smurto ir priekabiavimo.
Šios nuostatos yra būtent reikalingos Lietuvai:
a) smurto ir priekabiavimo uždraudimą teisės aktais;
b) užtikrinimą, kad prieš smurtą ir priekabiavimą būtų nukreipta atitinkama politika;
c) visapusiškos strategijos priėmimą, siekiant įgyvendinti smurto ir priekabiavimo prevencijos ir
kovos su jais priemones;
d) vykdymo ir stebėjimo mechanizmų sukūrimą arba stiprinimą;
e) teisių gynimo priemonių ir paramos prieinamumo aukoms užtikrinimą;
f) sankcijų numatymą;
g) priemonių, rekomendacijų rengimą, švietimą ir mokymą bei informuotumo didinimą
tinkamomis prieinamomis formomis;
h) veiksmingų smurto ir priekabiavimo atvejų tikrinimo ir tyrimo priemonių užtikrinimą, taip pat
pasitelkiant Darbo inspekciją ir kitas atsakingas institucijas.
Todėl kreipiamės į Jus ir reikalaujame:
- Ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją Nr. 190 Dėl smurto ir priekabiavimo
darbo pasaulyje panaikinimo ir numatyti administracines bei finansines priemones šios
konvencijos nuostatų įgyvendinimui; - Didinti finansavimą viešąjam sektoriui, kad būtų teisingai paskirstytas darbuotojų darbo krūvis,
o darbuotojams nereikėtų dirbti keliuose darbuose ir viršvalandžius; - Stiprinti profesines sąjungas, socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą. Įstaigos,
kuriose nėra profesinių sąjungų, yra galimos rizikos dėl psichologinio smurto grupėje. Profesinės
sąjungos yra darbuotojų įrankis apsisaugant nuo vadovų psichologinio smurto ir sukuriant darbo
vietose palankią psichologinę aplinką.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė