Darbuotojai kreipėsi dėl konsultacijos, dėl to, jog nuo kito mėnesio įmonėje įvedama suminė darbo laiko apskaita ir ilgėja darbo pamaina nuo 8 iki 12 valandų, anksčiau dirbta 5 darbo dienų savaitė keičiama į slenkantį grafiką dvi dienas dirbant ir dvi dienas ilsintis, kur savaitgalis nebebūtinai bus „savaitgalis”.
Darbo kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suminė darbo laiko apskaita įvedama esant būtinumui, įvykdžius informavimo ir konsultavimo procedūrą su darbo taryba ir atsižvelgus į darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos nuomonę.
Darbo kodekso 204 straipsnio 1 dalyje apibrėžta, kad informavimas – informacijos (duomenų) perdavimas darbuotojams ar darbo tarybai, siekiant supažindinti su klausimo, susijusio su darbuotojų darbo, socialinėmis, ekonominėmis teisėmis ir interesais, esme. Konsultavimas – pasikeitimas nuomonėmis ir dialogo tarp darbo tarybų ir darbdavio užmezgimas ir plėtojimas.
Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Pasiūlymas keisti Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sąlygas visais atvejais turi būti pagrįstas objektyviomis priežastimis. Jei objektyvių priežasčių keisti Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sąlygas nebus, darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis sąlygomis lems, kad darbo sąlygos negalės būti pakeistos. Tuo tarpu, jeigu bus objektyvios priežastys keisti Darbo kodekso 45 straipsnio 1 dalyje nurodytas darbo sąlygas, darbuotojas, nesutikęs dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, galės būti atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 57 striaipsniu, reglamentuojančiu darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės. Darbo kodekso 57 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad darbuotojo atsisakymas dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, kai darbdavio siūlymas keisti darbo sąlygas yra pagrįstas reikšmingomis ekonominio, organizacinio ar gamybinio būtinumo priežastimis. Paminėtina, kad tokiu atveju atleidžiamam darbuotojui turi būti išmokėta dviejų jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, o jeigu darbo santykiai tęsiasi trumpiau negu vienus metus, – pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, taip pat atleidžiamam darbuotojui įstatymo nustatyta tvarka papildomai išmokama ilgalaikio darbo išmoka, atsižvelgiant į to darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą toje darbovietėje.