2021 m. balandžio 19 d. vyko nuotolinis Lietuvos profesinių sąjungų susitikimas su Socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene, viceministru Vytautu Šilinsku ir kitais atsakingais ministerijos atstovais. Susitikime, kuris vyko Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlius, buvo aptarta Europos komisijos siūloma direktyva dėl Minimalios mėnesinės algos (MMA), dėl kurios artimiausiu laiku ES valstybės narės turės apsispręsti, ir kiti darbuotojams svarbūs klausimai.
Susitikime dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Jovita Pretzsch, generalinis sekretorius Ričardas Garuolis, projektų vadovė Daiva Kvedaraitė, teisininkė Lina Bertlingė.
K.Krupavičienė pereiškė tvirtą palaikymą Europos komisijos siūlomai direktyvai dėl MMA, kuri padėtų sumažinti nelygybę, darbuotojų skurdą, padidinti darbuotojų, valstybės ir verslininkų pajamas, nes didesni atlyginimai skatintų paklausą ir vartojimą. Ji ministrei pasakė, kad Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ palaiko Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) pasiūlymą, kad šioje direktyvoje turi būti nustatyta, jog MMA turi sudaryti 50% šalies vidutinės algos arba 60% šalies atlyginimų medianos.
Ypač svarbu, pasak Krupavičienės, yra tai, kad šioje direktyvoje yra numatytos priemonės kolektyvinėms sutartims skatinti. Pagal kolektyvinių sutarčių aprėptį Lietuva yra tarp mažiausiai kolektyvinių sutarčių turinčių ES valstybių.
R.Garuolis pasidžiaugė, kad pristatydama ES direktyvą dėl MMA Europos komisijos pirmininkė Urzula fon der Lajen (Ursula fon der Layen) pateikė tuos pačius argumentus, kuriuos jau ne vienerius metus pateikia profesinės sąjungos. Ji pasakė, kad MMA augimas didina paklausą, kuri didina vartojimą ir tuo pačiu verslo pelnus ir valstybės biudžeto pajamas. Didesnis MMA skatina bedarbius, ypač ilgalaikius grįžti į darbo rinką, nes didina atotrūkį tarp pašalpų ir darbo užmokesčio.
Didėjant MMA mažėja „šešėlis“, nes mažėja „vokelių“ dalis, ten kur jie mokami. Didesnis MMA didina kitų, aukštesnės kvalifikacijos darbuotojų darbo užmokesčius.
R.Garuolis atskleidė, kad Direktyva dėl MMA padėtų sustabdyti emigraciją iš Lietuvos. Daugiausia darbuotojai išvyksta iš Lietuvos dėl mažų atlyginimų ir blogų santykių darbo vietose. Direktyva skatintų sudaryti kolektyvines sutartis, kurios užtikrintų atlyginimų augimą ir darbo santykių gerinimą.
Jis paminėjo, kad naudojant tikslesnius taip vadinamos eksperimentinės statistikos metodus Lietuvos statistikos departamentas nustatė, kad 2019 m. skurdo rizikos riba buvo 445 eurų pajamos vienam žmogui per mėnesį. Tuo tarpu, 2020 m. MMA buvo 447 eurų „į rankas“. Vadinasi, 2020 metų antroje pusėje pakilus kainoms MMA jau buvo mažesnis už skurdo rizikos lygį. ES direktyvoje nurodoma, kad derama MMA gali būti laikoma tik tada, jei užtikrina orų darbuotojų gyvenimą. Todėl laikyti derama dabartinę Lietuvos MMA, kuri yra nedaug didesnė ar net mažesnė už skurdo lygį, negalima.
Jis pasidžiaugė, kad Lietuvos Prezidentas atkreipė dėmesį į profesinių sąjungų keliamą klausimą kodėl Bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudaro 80% ES vidurkio, o atlyginimai – tik 60% ES vidurkio. Pasiūlytoje ES Direktyvoje dėl MMA nurodyta, kad būtina atsižvelgti į darbo našumo rodiklį. Todėl vidutinis Lietuvos atlyginimas jau dabar turi būti 80% ES vidurkio ir sudaryti daugiau nei 1200 eurų, o MMA siekti 600 eurų „į rankas”.
R.Ramanauskas atskleidė Socialinių reikalų ir darbo ministrei, kad kai kuriuose regionuose stambesni darbdaviai sudaro neviešus tarpusavio susitarimus laikyti mažus darbo užmokesčius regione.
Daiva Kvedaraitė paragino nustatyti dvi minimalias algas: vieną nekvalifikuotam darbui, o kitą 10-15% didesnę kvalifikuotam darbui, nes negali kvalifikuotas darbuotojas uždirbti vienu euru daugiau nei nekvalifikuotas darbuotojas.
Ministrė Monika Navickienė paklausius visos profesinės sąjungos patvirtino, kad palaiko Seimo Finansų komiteto pirmininko M.Majausko pasiūlymą mokėti vairuotojams atlyginimą tik pavedimu į bankų sąskaitą.
Ministrė padėkojo už pareikštas pastabas ir pasiūlymus bei užtikrino, jog Socialinės apsaugos ir darbo ministerija palaiko ES direktyvą dėl MMA, o dialogą su socialiniais partneriais laiko svarbia priemone priimant svarbius valstybės gyvenimui sprendimus.