Lietuvos statistikos departamentas atskleidė, kad Lietuvoje kas tryliktas gyventojas susiduria su dideliu materialiniu nepritekliumi, du penktadaliai gyventojų negalėtų sumokėti nenumatytų išlaidų, trečdalis vienišų gyventojų skursta, pernai skurdas kaime ir tarp vaikų išaugo.
2020 M. KAS TRYLIKTAS GYVENTOJAS SUSIDŪRĖ SU DIDELIU MATERIALINIU NEPRITEKLIUMI
Didelio materialinio nepritekliaus Lietuvoje lygis 2020 m. siekė 7,7 proc. ir palyginti su 2019 m. sumažėjo 1,7 proc. punkto. Didelį materialinį nepriteklių patyrė apie 215 tūkst. gyventojų, jie dėl lėšų stokos susidūrė su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementais.
2020 m. gyventojų, susiduriančių su dideliu materialiniu nepritekliumi, dalis mieste buvo 7,2 proc., kaime – 8,8 proc. Didelio materialinio nepritekliaus lygis mieste 2020 m., palyginti su 2019 m., sumažėjo 2,5, kaime – padidėjo 0,1 procentinio punkto. Didžiuosiuose miestuose 5,4 proc. asmenų susidūrė su dideliu materialiniu nepritekliumi, kituose miestuose – 10,2 proc.; 2019 m.– atitinkamai 7,3 ir 13,6 proc.
Pagal amžių su materialiniu nepritekliumi dažniausiai susidūrė 65 metų amžiaus ir vyresni asmenys, rečiausiai –25–49 metų amžiaus asmenys. Materialinio nepritekliaus lygis, palyginti su 2019 m., skirtingose amžiaus grupėse keitėsi nevienodai: vaikų iki 18 m. amžiaus grupėje padidėjo, kitose amžiaus grupėse sumažėjo, jaunimo grupėje – labiausiai.
Didelio materialinio nepritekliaus lygis taip pat sumažėjo visose amžiaus grupėse, išskyrus vaikus iki 18 m. amžiaus. Vaikų grupėje didelio materialinio nepritekliaus lygis padidėjo 0,4 procentinio punkto. Daugiau skaityti čia.
Namų ūkiai be vaikų su materialiniu nepritekliumi susidūrė dažniau, nei šeimos su vaikais. Dažniausiai materialinis nepriteklius vargino vienus gyvenančius asmenis. Materialinio nepritekliaus lygis 2020 m. vieno gyvenančio asmens namų ūkiuose siekė 30,8 proc. ir, palyginti su 2019 m., sumažėjo 4,1 proc. punkto, didelio materialinio nepritekliaus lygis siekė 13,7 proc. ir sumažėjo 2 proc. punktais. Tarp namų ūkių su vaikais dažniausiai su dideliu materialiniu nepritekliumi susidūrė vieno suaugusio asmens su vaikais namų ūkiai. Didelio materialinio nepritekliaus lygis šiuose namų ūkiuose 2020 m. buvo 22,1 proc., o per metus jis padidėjo 4,4 proc. punkto. Daugiau skaityti čia.
2020 M. DAUGIAU KAIP DU PENKTADALIAI GYVENTOJŲ BŪTŲ NEGALĖJĘ APMOKĖTI NENUMATYTŲ IŠLAIDŲ IŠ SAVO LĖŠŲ
Namų ūkiuose, nurodžiusiuose, kad negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų (350 EUR), 2020 m. gyveno 41,8 % gyventojų, dėl lėšų stokos negalėjo valgyti mėsos, žuvies ar lygiaverčio vegetariško maisto bent kas antrą dieną – 11,6 proc. Namų ūkiuose, neturinčiuose galimybės praleisti bent savaitę atostogų ne namuose, 2020 m. gyveno 35,5 proc. asmenų.
Kaimo gyventojai daug rečiau nei miestiečiai skundėsi negalintys tinkamai apšildyti būsto. Kiti išvardyti nepritekliai kaime buvo patiriami dažniau nei mieste. Namų ūkiuose, kurie negali sau leisti savaitę atostogauti ne namuose, 2020 m. gyveno 27,1 proc. miesto ir 52,8 proc. kaimo gyventojų, negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų iš savo lėšų– atitinkamai 37,6 ir 50,3 proc.
Duomenys apie gyventojų materialinį nepriteklių surinkti 2020 m. sausio–gegužės mėn. atlikus pajamų ir gyvenimo sąlygų statistinį tyrimą ir apklausus 5,1 tūkst. namų ūkių, atrinktų atsitiktinės imties būdu, naudojantis Gyventojų registru.
Daugiau informacijos šia tema rasite Rodiklių duomenų bazėje.
Statistinė informacija rengiama ir skleidžiama vadovaujantis Europos statistikos praktikos kodeksu.
Paaiškinimai:
Didelio materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent keturiais iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis.
Materialinio nepritekliaus elementai: penki ekonominiai sunkumai – 1) namų ūkis dėl pinigų stokos negali laiku sumokėti būsto nuomos, komunalinių mokesčių, būsto ar kitų paskolų, kredito įmokų; 2) namų ūkis negali sau leisti bent savaitę atostogauti ne namuose; 3) namų ūkis negali sau leisti pakankamai šildyti būsto; 4) namų ūkis negali sau leisti bent kas antrą dieną valgyti mėsos, žuvies ar analogiško vegetariško maisto; 5) namų ūkis negalėtų apmokėti nenumatytų išlaidų (išlaidų suma lygi ankstesnių metų mėnesinei skurdo rizikos ribai: 2019 m. – 310 EUR, 2020 m. – 350 EUR) iš savo lėšų – ir vienas ilgalaikio naudojimo daiktas – automobilis, kurio namų ūkis neturi dėl lėšų stokos.
Materialinio nepritekliaus lygis – gyventojų, dėl lėšų stokos susiduriančių su bent trimis iš šešių materialinio nepritekliaus elementų, dalis.
Namų ūkis – atskirai gyvenantis vienas asmuo arba grupė viename būste gyvenančių asmenų, kurie dalijasi išlaidas ir bendrai apsirūpina gyventi būtinomis priemonėmis.
Vaikai – visi asmenys iki 18 metų amžiaus ir ekonomiškai neaktyvūs (nedirbantys ir aktyviai neieškantys darbo) 18–24 metų amžiaus asmenys, gyvenantys bent su vienu iš tėvų.