2013 m. gegužės 22 d. Briuselyje vykusiame Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto II grupės (darbuotojų atstovai) posėdyje, Austrijos profesinių sąjungų atstovai informavo apie peticiją, po kuria kviečia visus, kurie pritaria, pasirašyti. Peticiją parengė Austrijos kolegos, bendradarbiaudami su aktyviais Vokietijos, Prancūzijos, Italijos piliečiais, mokslininkais, ekonomistais.
Kitokia Europa yra įmanoma!
Demokratija ir socialinė apsauga Europoje yra kaip alternatyva „konkurencingumo pakto“ politikai, kurią įgyvendinant toliau mažinamoms socialinės grantijos ir pasitikėjimas Europa.
Nėra požymių, kad krizė Europoje baigėsi. Visame žemyne, žmonės jaučiasi praradę dešimtmetį ir padėtis blogėja. Kiekvieną mėnesį praranda apie 200.000 darbo vietų, nedarbas auga, 26 milijonai europiečių neturi darbo, tai yra dešimt milijonų daugiau nei tada, kai krizė prasidėjo. Daugelis tų, kurie išlaikė savo darbo vietas, susiduria darbo užmokesčio dramatišku mažėjimu, ir tenka įdėti daug pastangų, kad galėtų patenkinti savo minimaliausius pragyvenimo poreikius. Graikijoje nebepakanka labdaros valgyklų, kad pamaitintų visus alkanus, o Ispanijoje, yra išsikraustoma iš gyvenamųjų patalpų, nes jose perbrangu gyventi. Abiejose šalyse jaunimo nedarbo lygis siekia 60%, krizės poveikį labiausia jaučia tie, kurie jos nesukėlė.
Krizę sukėlė tie, kurie siekė įgyvendinti neoliberalią politiką, kurie pasitikėjo nereguliuojamomis finansų rinkomis ir sukėlė tarp valstybių konkurenciją. Šios neoliberalios politikos principai yra pražūtingi: turto paskirstymas iš apačios į viršų lėmė tai, kad visuomenės išsikreipė, kad turtingieji tapo dar turtingesniais, o neturtingi – dar neturtingesniais, vargšų skaičius išaugo kaip niekada anksčiau. Vyriausybių atsakas į krizę dar labiau komplikavo situaciją. Taupymo priemonės lėmė išlaidų mažinimą viešųjų paslaugų sektoriuose, kaip antai: sveikatos priežiūros, mažas pajamas gaunančiųjų subsidijas, viešojo transporto, paramą pagyvenusiems ir vaikų priežiūrai. Šios paslaugos buvo būtinos, skatinant moterų ekonominį savarankiškumą ir užimtumą.
Taupymo priemonės buvo įgyvendintos Europos Sąjungoje, vadovaujantis neoliberaliųjų vyriausybių, Europos centrinio banko ir Europos Komisijos rekomendacijomis. Viešųjų išlaidų mažinimas, privatizacijos skatinimas, darbo užmokesčio įšaldymas susilpnino darbuotojų ir profesinių sąjungų teises. Masiniai atleidimai iš darbo ir įmonių uždarymai sukūrė baimės atmosferą, kurioje kova už saugias (orų gyvenimą garantuojančias) pajamas tapo kova už išlikimą. Į šį tarpusavio mūšį yra įtraukti darbuotojai, pensininkai, socialiai remtini žmonės tiek šalių viduje, tiek tarptautiniu lygiu. Užuot didinus įplaukas į biudžetus per verslo pelno apmokestinimą ir apmokestinimą tų, kurie gaunai didelius atlyginimus, vyriausybės taupo, atsisakydamos leisti pinigus tiems, kuriems to labiausiai reikia, taip dar labiau didinama praraja tarp turtingųjų ir vargšų.
Nepaisant šios augančios prarajos, taupymo politika intensyvėja, siekiant įgyvendinti privalomus taupymo planus visose ES šalyse. Valstybės narės, jau radikaliai sumažino viešąsias išlaidas. Juridiškai privalomų sutarčių pagalba Europos Komisija gali taikyti sankcijas šalims, kuriose yra „struktūrinis biudžeto deficitas”, kurios nesielgia taip, kad savo nacionaline ekonomine politika patenkintų Europos Komisijos lūkesčius. Šios kraštutinės politikos priemonės buvo patvirtinos be demokratinio sutikimo. Privalomi teisėkūros etapai buvo ignoruojami, iš Europos Parlamento buvo atimta jos sprendimų priėmimo galią.
Be to, šalys privalėjo įsipareigoti privalomai pritarti „Sutartims dėl konkurencingumo”. Tokią politiką įtakojo neoliberalios politikos šalininkai, tokie kaip Angela Merkel, bei neoliberalių pažiūrų Europos Komisijos nariai. Šių sutarčių įgyvendinimas reikš tolesnį darbo užmokesčio ir pensijų mažinimą, darbo valandų ilginimą, švietimo, sveikatos apsaugos ir kitų sektorių privatizavimą. Šiuos teisės aktus turės įgyvendinti šalys turinčios ar neturinčios biudžeto deficitą. Atsisakius įgyvendinti reformas bus taikomos baudos, o nacionaliniai parlamentai, kurie radikaliai pakeisti savo dabartines struktūras bus paskatinti finansinėmis subsidijomis, struktūrinės reformos visame žemyne, atrodo, yra neišvengiamos.Galbūt ne.
Mes išreiškiame savo nepritarimą ES priemonėms dėl konvergencijos ir konkurencingumo. Taupymo politika nepasiteisino ir jos priemonių įgyvendinimas turi būti nutrauktas. Mes turime kurti demokratinę, socialinę ir ekologišką Europą, kuri tarnautų žmonėms.
Tam reikia:
• Europinio lygmens gerovės perskirstymo per teisingesnį pajamų perskirstymą ir didesnį turto bei pelno apmokestinimą;
• Baigti mažinti darbo užmokestį ir netolygumą tarp valstybių narių ES pinigų sąjungoje per einamosios sąskaitos perteklius, nes tai kenkia kitoms valstybems narėms;
• Stiprinti darbuotojų ir profesinių sąjungų teises;
• Didesnio finansinių rinkų reguliavimo;
• Europos fiskalinės politikos demokratizavimo;
• Sutarčių, kurios sumažintų nedarbą visose ES valstybėse narėse;
• Europos investicijų programos, kuri išplėstų infrastruktūrą ir ekologišką kaitą;
• Europos socialinės sąjungos.
Intensyvesnė politinė sąveika Europos Sąjungoje gali būti įgyvendinta tik reikalaujant skirti didesnį dėmesį demokratijai ir rūpinantis visų europiečių gerove.
Peticiją galima pasirašyti čia:
http://english.europa-geht-anders.eu/petition
Asmuo kontaktams:
Thomas Delapina
Member of the European Economic and Social Committee
c/o Federal Chamber of Labour
Prinz Eugen Strasse 20-22
A-1041 Vienna, Austria
Tel: +43 1 501 65 – 2369
e-mail: thomas.delapina@akwien.at