2018 m. lapkričio 28 d. Briuselyje vyko antrasis šiais metais Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) darbuotojų atstovavimo ir įmonių politikos komiteto posėdis, kuriame dalyvavo pakaitinė šio komiteto narė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch.
Komiteto posėdyje svarstyti įmonių teisių paketas (susijungimas, skaidymas, perėjimas ir skaitmenizacija), Europos profesinių sąjungų konfederacijos politinė strategija siekti daugiau demokratijos darbo vietoje, Europos komisijos pasiūlymas dėl Europos darbo tarybų vadovo ir kiti klausimai.
Dėl įmonių teisių paketo ( susijungimo, skaidymo, perėjimo ir skaitmenizacijos) siekiama, kad įmonės laikytusi darbuotojų informavimo ir konsultavimo bei dalyvavimo direktyvos. Daugiausia darbuotojai praranda teisių kompanijose – pašto dėžutėse. Įmonės, perkeliančios savo gamybą, prašo suteikti joms 2 mėnesių laikotarpį tam, kad pasiruoštų darbuotojų informavimui ir konsultavimui bei dalyvavimui, tačiau profesinės sąjungos mano, kad tai yra per ilgas laikotarpis. Europos profesinių sąjungų konfederacijos suvažiavime, kuris vyks 2019 m. gegužės mėnesį, numatyta panelinė diskusija šiuo klausimu, pavadinta „Europa ir demokratija”.
Kodėl reikalinga demokratija darbe? Vienose Europos Sąjungos valstybėse demokratijos darbe tarsi pakanka, o kitose ne. Vengrijoje nuolat prarandamos darbuotojų teisės. Portugalijoje demokratija suprantama, kaip trumpesnis darbo laikas, daugiau teisių į sveikatos apsaugą ir pan. Vienas iš svarbių demokratijos darbe klausimų yra darbuotojų informavimo ir konsultavimo bei dalyvavimo pagerinimas. Deja, bet Europos profesinių sąjungų konfederacijos politinė strategija siekti daugiau demokratijos darbo vietoje dėl lėšų stokos nevirto atitinkamomis akcijomis (Pvz:. didinti atlyginimus), nors tai būtų ypač reikalinga Centrinėje ir Rytų Europoje.
Europos komisijos pasiūlymas dėl Europos darbo tarybų vadovo susilaukė priešingų nuomonių komiteto posėdyje. 2009 m. buvo priimta direktyva dėl Europos darbo tarybų, kuri, deja, Europos komisijos nuomone, yra nepakankamai įgyvendinama. Europos komisija, prieš peržiūrint šią direktyvą nutarė, išleisti jos vadovą.
Jau artimiausiu metu Europos komisija kreipsis į socialinius partnerius, prašydama nuo kiekvienos šalies paskirti po 8 darbuotojų ir darbdavių ekspertus, kurie galėtų parengti šį vadovą. Jį ruošiant dalyvaus ir kiti ekspertai, bei mokslininkai. Europos darbo tarybų vadove numatoma sudėti apibrėžimus, savokas ir teigiamus darbo tarybų veiklos pavyzdžius. Šią knygą numatoma parengti iki 2019 m. pabaigos ir 2020 m. pirmame ketvirtyje paviešinti.
Profesinių sąjungų atstovai abejojo tokiu Europos komisijos pasiūlymu, nes direktyvą reikia peržiūrėti ir keisti, kadangi ji nesprendžia daugelio klausimų, Europos darbo tarybos nesikuria, o baudos darbdaviams už vilkinimą ar jų nesteigimą yra juokingos. Kadangi beveik du metus bus kuriamas Europos darbo tarybų vadovas ir tik po to peržiūrima direktyva, Europos profesinių sąjungų atstovai abejojo ar verta iš viso dalyvauti šio Europos darbo tarybų vadovo kūrime.
Pagrindinis Europos profesinių sąjungų konfederacijos darbuotojų atstovavimo ir įmonių politikos komiteto narys yra Ričardas Garuolis Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” generalinis sekretorius, o kitas pakaitinis narys yra Europos profesinių sąjungų konfderacijos atstovas Aleksandras Posochovas.
Lapkričio 28 d. posėdyje dalyvavo 28 atstovai iš Europos sąjungos valstybių – Vokietijos, Austrijos, Belgijos, Italijos, Suomijos, Vengrijos, Švedijos, Portugalijos, Olandijos ir Lietuvos. Dalyvių pasisakymai buvo verčiami į anglų, prancūsų, vokiečių ir italų kalbas.
Parengė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotoja Jovita Pretzsch
