Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” suvažiavimo rezoliucijos

2018 m. liepos 6 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” suvažiavimas Vilniuje priėmė šias rezoliucijas:

LIETUVOS PROFESINES SĄJUNGOS „SOLIDARUMAS“

XVI SUVAŽIAVIMO REZOLIUCIJOS

2018 M.LIEPOS 6 D.

DĖL NACIONALINIO SUSITARIMO ĮGYVENDINIMO IR ATLYGINIMŲ POLITIKOS

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ pasirašė Nacionalinį socialinių partnerių susitarimą dėl šalies pažangai būtinų reformų, siekiant kelti gyvenimo lygį ir didinti darbo rinkos patrauklumą, bei skatinti socialinius partnerius ir visuomenę dalyvauti valstybės valdyme.

Susitarimą pasirašiusiųjų šalys įsipareigojo:

Sukurti bei pradėti įgyvendinti rekomendacinę darbų ir pareigybių vertinimo metodiką;

Skatinti žmones įsitraukti į profesinių sąjungų, o įmones – į verslo organizacijų veiklą. Stiprinti socialinių partnerių, kaip galutinių naudos gavėjų, gebėjimus;

Užtikrinti visą reikiamą pagalbą ir konsultacijas kolektyvines sutartis sudarančioms šalims ir siekti kolektyvinių sutarčių, racionaliai vertinant susitarimo galimybes;

Investuoti į darbuotojų kvalifikacijos tobulinimą, sukurti nuolat veikiančias perkvalifikavimo ir kompetencijų tobulinimo priemones, į šią veiklą įtraukti socialinius partnerius, užtikrinti tinkamą šių priemonių įgyvendinimo finansavimą;

Stabdyti Lietuvoje socialinį dempingą iš trečiųjų šalių, didinti atlyginimus Lietuvos darbuotojams, o ne keisti juos už mažesnį atlyginimą sutinkančiais dirbti užsieniečiais. Trūkstant darbuotojų kviesti dirbti darbuotojus, kurie yra emigravę iš Lietuvos.

Atsižvelgiant į ekonomikos augimą, INDEKSUOTI darbuotojų darbo užmokestį. Trišalėje taryboje sutariama dėl objektyvių minimalaus mėnesinio atlygio nustatymo kriterijų. 2019 m. pradėti derybas dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties;

Siekdami įgyvendinti Nacionalinį susitarimą, siūlome imtis konkriečių priemonių ir reikalaujame:   

1. 1.Didinti minimalų menėsio atlyginimą (MMA) kaip to reikalauja Europos Socialine Chartija ,kad būtų vykdoma darbuotojų teisę į tokį atlyginimą, kuris garantuotų jiems ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį.
2. 2.Kad MMA būtų mokamas tik už nekvalifikuotą darbą, kaip ir numatoma Darbo kodekse.
3. 3.Kad būtų atkurtas dėl 2008 metų ekonominės krizės sumažintas pareiginės algos bazinis dydis – 142 eurai.
4. 4.Indeksuoti darbo užmokestį Lietuvos dirbantiesiems atsižvelgiant į darbo našumo augimą ir infliacijos lygį.

5. 5.Užtikrinti tokį finansavimą valstybės ir savivaldybių įmonėms ir įstaigoms, kad būtų deramai vykdomas Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas.
6. 6.Priimti darbų ir pareigybių vertinimo metodiką, kuri būtų visuotinai priimtina ir padėtų įsivertinti visiems ūkio subjektams teisingus darbuotojų atlyginimus.
7. 7.Skatinti šakos kolektyvinių susitarimų pasirašymą, kuriose būtų deramasi dėl atlyginimų didinimo aukštesnes kvalifikacijos dirbantiesiems.
8. 8.Taikyti mokestines lengvatas įmonėms, kurios suteikia darbuotojams papildomas socialinės garantijas ir kuriose veikia profesinės sąjungos bei galioja kolektyvinė sutartis.
9. 9. Skatinti profesinių sąjungų steigimąsi, nekurti darbo tarybų įomėse, kur yra profesinės sąjungos. Darbo tarybos funkcijas pavesti vykdyti profesinėms sąjungoms.

DĖL MOKESČIŲ REFORMOS

Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nepalaiko Lietuvos Vyriausybės skubiai priimtos mokesčių reformos Lietuvoje. Mums kelia nerimą, kad ši reforma nesprendžia svarbiausios Lietuvos finansų problemos t. y. mokesčių į biudžetą surinkimo padidinimo ir socialinės nelygybės mažinimo. Lietuvoje į biudžetą surenkama 12% mažiau mokesčių nei Europos vidurkis, todėl trūksta lėšų švietimui, sveikatos ir krašto apsaugai, viešąjai tvarkai ir kitoms viešosioms paslaugoms finansuoti (gydytojų, mokytojų, policininkų ir kitų viešąsias paslaugas teikiančių darbuotojų atlyginimams), o mokesčių mokėtojai negauna tinkamų viešųjų paslaugų ir turi už jas papildomai mokėti iš savo kišenės. Mūsų manymu, mokesčių reforma dar labiau padidins socialinę nelygybę, kuri Lietuvoje yra viena didžiausių Europoje, nes įvedamos Sodros „lubos“, leis turtingiausiems mokėti mažesnius mokesčius ir sutaupyti 115 mln. eurų. Taip pat nebus mokesčių progresyvumo, kuris apimtų ir mokesčius už dividentus ir kitas iš kapitalo ( žemės, nekilnojamojo turto ir kt.) gaunamas pajamas, kaip yra visose Vakarų šalye, nors Nacionalinį susitarimą pasirašiusiųjų šalys įsipareigojo mažinti darbo jėgos apmokestinimą, perkeliant mokestinę naštą mažiau ekonomikos augimui žalingiems mokesčiams.

Profesinė sąjunga teigiamai vertina įstatymų projektuose teikiamus pasiūlymus atsisakyti Sodros 2 proc. pervedimų į privačius pensijų kaupimo fondus, tačiau neigiamai vertiname Seimo priimta įstatymą įvesti socialinio draudimo įmokų „lubas“. Taip pat manome, kad ateities kartos, kuriems virš 40 metų, sulaukę pensinio amžiaus žmonės, dėl laiko stokos ir dėl mažo darbo užmokesčio negalės sutaupyti lėšų senatves pensijoms privačiuose pensijų kaupimo fonduose ir ateityje gaus labai mažas pensijas iš Sodros. Tai būtų socialiai neteisinga, nes šie žmonės dabar proporcingai moka tokias pa Sodros įmokas kaip ir kiti Sodros dalyviai.

Manome, kad II –osios pakopos privatūs pensijų fondai turi būti griežtai prižiūrimi, kad ateityje užtikrintų deramas pensijas juose pinigus kaupiantiems asmenims, nes, mūsų manymu, saugias pensijas gali užtikrinti tik valstybės valdoma Sodra.

Labai svarbi reformos dalis yra darbdavio ir darbuotojo Sodros įmokos sujungimas.

Iki šio įstatymo įsigaliojimo buvęs pagal darbo sutartį dirbančiojo atlyginimas bus perskaičiuojamas didinant jį 1.289 karto. Kelia nerimą ar bus teisingai pervedami darbuotojų mokesčiai, kai darbuotojo atlyginimas nėra pastovus, o priklauso nuo įvykdytų išdirbio normų, darbo laiko. Kaip parodė Rumunijos pavyzdys, pasitaiko atvejų, kai neteisingai pervedami mokesčiai, ir nukenčia darbuotojų socialinė apsauga.

Todėl siūlome: Paskirti atsakingą instituciją, kuri galėtų padėti darbuotojams, jei kiltų abejonės, kad darbuotojams dėl mokesčių perskaičiavimo neteisingai sumokami atlyginimai.

Taip pat mums kelia nerimą Vyriausybės planai nuo kitų metų sausio 15% padidinti PVM šildymui. Tai padidins gyventojų išlaidas ir skaudžiai atsilieps vidurinei klasei, kuri šiuo metu yra pajėgi mokėti mokesčius be išlaidų kompensavimo, bei padidins valstybės išlaidas, skirtas nepasiturinčių šeimų kompensacijoms.

Kadangi buvo panaikintas Papildomas neapmokestinamų pajamų dydis (PNPD) dirbantiems tėvams, siūlome kitais metais didinti vaiko pinigus iki 50 eurų kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo tėvų pajamų. Taip pat turi būti įvestas papildomas neapmokestinamų pajamų dydis dirbantiesiems priklausomai nuo išlaikytinių šeimos narių. Tikimės, kad bendradabiaujant su profesinėmis sąjungomis Vyriausybė ras būdų pataisyti mokesčių reformą socialinės nelygybės mažinimo ir finansinio stabilumo didinimo kryptimi, kuri užtikrintų tvarų Lietuvos darbuotojų gerovės augimą.

Lietuvoje krizė pasibaigė todėl būtina grąžinti pelno mokestį nuo 15% iki 20%, koks buvo prieš krizę ir taip padidinti biudžeto pajamas.

DĖL NAUJOJO DARBO KODEKSO ĮGYVENDINIMO, SIEKIANT STIPRINTI PROFESINIŲ SĄJUNGŲ TEISES

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XVI suvažiavimo delegatai konstatuoja, kad nuo 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos darbo kodeksui (toliau – Darbo kodeksas), darbuotojų atstovavimas šalyje nėra skaidrus, nes yra daug institucijų, kurių funkcijos iš dalies sutampa ir derasi su darbdaviais,

Kaip yra žinoma, Lietuvoje darbuotojams atstovauja profesinės sąjungos, darbo tarybos arba patikėtiniai. Darbo taryba ir patikėtinis turi iš esmės tokias pat teises ir pareigas. Teisė vykdyti kolektyvines derybas priklauso išimtinai profesinėms sąjungoms. Pagrindinė Darbo tarybų funkcija – informavimas ir konsultavimas. Jeigu daugiau negu trečdalis darbuotojų yra profesinės sąjungos nariai, darbo taryba nesteigiama ir visas jos funkcijas vykdo profesinė sąjunga. Šitokia sistema apsunkina darbuotojų atstovavimo procesą ir dėl to yra sunkiau veiksmingai pasirašyti kolektyvines sutartis. Nelengva derėtis, kai derybose dalyvaujantys profesinės sąjungos atsovai negauna informacijos apie įmonės ekonominę padėtį. (nepasiekiama aktuali informacija).

Dėl tokios dubliuotos sistemos silpnėja darbininių interesų apsauga bei profesinių sąjungų įtaka ir derėjimosi galia. Norime akcentuoti, kad darbo tarybų ir patikėtinių institucijų sistema Lietuvoje yra dirbtinis, formalus kūrinys. Europos Sąjungos institucijos kritikavo Lietuvą dėl nesugebėjimo tinkamai vykdyti reikalavimus dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų. Ši problema buvo „išspręsta“ sukuriant tas menkavertes institucijas darbuotojamss atstovauti. Daugeliu atveju organizacijos nėra motyvuotos atstovauti darbininkams, joms trūksta reikalingų įgūdžių ir jų nešalikšumas yra abejotinas.

Kitas nemažiau svarbus dalykas įtvirtintas Darbo kodekse yra teisė streikuoti, kuri yra viena iš pagrindinių profesinių sąjungų teisių. Įsigaliojus naujajam Darbo kodeksui, pasidarė lengviau inicijuoti streikus, tačiau išliko daug abejotinų apribojimų. Iki streiko taikomos procedūros yra sudėtingos ir atima daug laiko. Pagrindinė problema – teismai turi teisę atidėti streiko pradžią ir taikyti vadinamąsias laikinąsias apsaugos priemones. Jei darbininkams leidžiama streikuoti, darbdavys turi teisę pateikti skundą ir prašyti teismo pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol išaiškinamas konkretaus streiko teisėtumas. Tai reiškia, kad tuo laikotarpiu darbininkai negali streikuoti, o atidėjimas gali trukti labai ilgai. Lietuvos profesinės sąjungos jau patyrė, kad darbdaviai piktnaudžiauja tokia padėtimi.

Kyla problema ir dėl socialinio dialogo vykdymo Lietuvoje. Socialiniai partneriai ir jų pasiūlymai bei rekomendacijos neretai ignoruojami. Dažniausiai nėra realių konsultacijų. Padaryta daug skirtingų reformų ir teisinių pakeitimų. Institucijos gana neblogai laikosi formalių procedūrų, tačiau daugeliu atveju socialinis dialogas nėra pakankamai įgyvendinamas turinio atžvilgiu. Profesinės sąjungos informuojamos vėlai, t.y. jau priėmus sprendimą dėl svarbių klausimų, ir joms neleidžiama tinkamai dalyvauti procesuose, nevykdomos privalomosios konsultacijos.

Pastebimas kolektyvinių derybų viešajame sektoriuje gausėjimas, taučiau atsiranda problemos vykdyti prisiimtus kolektyvinius įsipareigojimus, kai atlyginimai mokami iš valstybės biudžeto. Nors ir įmanoma pasiekti susitarimą su atitinkamomis ministerijomis, tačiau vėliau tų susitarimų įgyvendinimui kliudo tai, kad neskiriama reikalingų išteklių.

Vadovaujantis tuo, kas aukščiau išdėstyta, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ XVI suvažiavimas kreipiasi į Lietuvos Respublikos Trišalės tarybos narius ir Lietuvos Respublikos Seimo narius, r e i k a l a u d a m os:

1. 1. spartinti jungimosi į organizacijas (įtraukimo) praktiką, ypač todėl, kad tai susiję su mažomis įmonęse, kuriose dirba nedaug darbuotojų ir naujomis, neįprastomis darbo formomis;
2. 2. atsisakyti darbo tarybų, jeigu įmonėje veikia bent viena profesinė sąjunga;
3. 3. apriboti teismų galimybes atidėti streikus;
4. 4. ratifikuoti Tarptautinės darbo organizacijos socialinės apsaugos (minimalių standartų) konvenciją Nr. 102, kadangi ji yra griežtesnė ir konkretesnė;
5. 5. kiekvienoje institucijoje įsteigti papildomą socialinį fondą (finansuojamą valstybės), įskaitant biudžetą, skirtą tokiems tikslams kaip atlyginimo didinimas, premijos, socialinės garantijos ir išmokos.
6. 6.laikytis LR Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio:Profesinių sąjungų narių darbo teisių garantijos

7. Darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkamojo organo nario pagal  Darbo sutarties įstatymo 29 straipsnio pirmosios dalies 2 punktą ir savo valia, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

   Šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems darbuotojams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, taip pat reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas.

   Profesinių sąjungų nariams, atleistiems iš darbo dėl jų išrinkimo į renkamąsias pareigas profesinių sąjungų organizacijose, pasibaigus renkamųjų pareigų įgaliojimams, suteikiamas pirmesnis darbas (pareigos), o jeigu jo nėra, – kitas lygiavertis darbas (pareigos) toje pačioje arba darbuotojo sutikimu kitoje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje.

   Įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojas, išrinktas į renkamuosius tos įmonės, įstaigos, organizacijos profesinės sąjungos organus ir dėl to nutraukęs darbo santykius, prilyginamas tos įmonės, įstaigos, organizacijos darbuotojui ir jam taikomos socialinės garantijos visą renkamųjų pareigų ėjimo laiką.

   Kitos garantijos darbuotojams, išrinktiems į renkamuosius profesinės sąjungos organus, gali būti nustatytos kolektyvinėse ir kitose sutartyse.

DĖL PROFSĄJUNGŲ STIPRINIMO, SIEKIANT ĮGYVENDINTI NACIONALINĮ SUSITARIMĄ

Siekiant darbuotojus įsitraukti į profesinių sąjungų veiklą, stiprinti socialinių partnerių, kaip galutinių naudos gavėjų, gebėjimus, siūlome:

1.Priimti viešųjų pirkimų įstatymo pataisą, kad konkursuose valstybiniams užsakymams laimėti galėtų įmonės, turinčios profesines sąjungas ir pasirašiusios kolektyvinę sutartį. Tokia tvarka veikia Skandinavijos šalyse. Yra atvejų, kai Lietuvos įmonės, norinčios ten dirbti, net prašo Lietuvos profesinių sąjungų padėti jų įmonėse įsteigti profesinę sąjungą ir pasirašyti kolektyvinę sutartį.

2. 2. Valstybinės institucijos, priimant poįstatyminius aktus, susijusius su darbo santykiais, turi juos derinti su profesinėmis sąjungomis.
3. 3. Kad būtų išvengta socialinio dempingo, leidimai dirbti Lietuvoje turi būti derinami su profsąjungomis. Šiuo metu bendradarbiaujama tik su darbdaviais. Pažeidžiamos darbuotojų iš užsienio teisės.
4. 4. Taikyti mokestines lengvatas įmonėms, kuriose veikia profesinės sąjungos ir galioja kolektyvinė darbo sutartis.

5.Įvesti mokyklose pamokas apie profesines sąjungas.

6. 6. Pripažinti profesinių sąjungų darbo inspekciją ir suteikti teisę profesinių sąjungų inspektoriams tikrinti įmones, kaip darbo inspektoriams.
7. 7. Įtraukti į Darbo saugos komitetus profesinių sąjungų atstovus.
8. 8. Įmonėje, kurioje yra daugiau nei šimtas darbuotojų, profesinės sąjungos pirmininkas turi būti etatinis, darbo užmokestis turi būti mokamas iš įmonės lėšų.
9. 9. Grąžinti tvarką, galiojusią Darbo kodekse, kuri leido atleisti profesinės sąjungos pirmininką ir tarybos narius tik su profesinės sąjungos sutikimu. Tai siūlė ir Prezidente savo veto.
10. 10. Įsteigti viešąją įstaigą „Kurk profesinę sąjungą”, kuri būtų išlaikoma iš 0.5% Gyventojų pajamų mokesčio (GPM), kurį galėtų skirti kiekvienas gyventojas, kaip dabar dalį savo GPM skiria visuomeninėms organizacijoms. Ši įstaiga konsultuotų darbuotojus apie profesines sąjungas, teiktų joms ekspertinę pagalbą vykdant socialinį dialogą, skleistų informaciją apie profesines sąjungas, remtų profesinių sąjungų lyderių mokymo ir švietimo programas.
11. 11. Atnaujinti „Valstybės, profesinių sąjungų, darbdavių socialinio dialogo plėtojimo programą”, kuri buvo 2007-2011 metais, kuri krizės metu leido pasirašyti Nacionalinį susitarimą ir rasti tinkamus sprendimus krizės padariniams sumažinti.
12. 12. Nesuteikti socialinių įmonių apdovanojimų toms įmonėms, kurios neturi profesinių sąjungų ir pasirašytos kolektyvinės sutarties. Įmonės turi atitikti Tarptautinės darbo organizacijos reikalavimus socialinės įmonės vardui gauti.
13. 13. Restruktūrizuojant valstybines įmones, reikalaujame įvesti tvarką, valstybinėse įmonėse ir neskirti jų vadovais asmenų, kurie nėra tos srities specialistai, nes dažnai imama didinti administracijos darbuotojų skaičių gamybos darbuotojų sąskaita. Valstybės įmonės samdo konsultantus ir konsultavimo įmones, „optimizuoja” įmonės veiklą, perduodami padalinių darbus, kitoms įmonėms, vykdo nesibaigiančias „restruktūrizacijas”, kurios verčia darbuotojus dirbti pagal laikinas darbo sutartis ir blogina profesinių sąjungų galimybes didinti darbuotojų atlyginimus, pasirašant kolektyvines sutartis. Tokie vadybiniai sprendimai duoda trumpalaikę naudą, bet vėliau reikės už tai brangiai mokėti, nes nebeliks specialistų, galinčių užtikrinti tinkamą tokių įmonių veiklą. Valstybė privalo kontroliuoti ar jos įmonėse vyksta darbuotojų informavimas ir konsultavimas.
14. 14. Nediferencijuoti specialistų darbo užmokesčio pagal regionus. Profesinių sąjungų derybinės galios bus susilpnintos, jei bus įgyvendinti šiuo metu svarstomi planai mokėti mažesnius atlyginimus specialistams pagal regionus, daugiausiai mokant didžiuosiuose miestuose.
15. 15. Padidinti profesinių sąjungų pirmininkams darbdavio apmokamų darbo valandų, skirtų profesinės sąjungos veiklai, skaičių, kuris dabar yra tik 60 val. per metus.

DĖL SOCIALINIO RAMSČIO ĮGYVENDINIMO

 Suvažiavimo delegatai, įvertinę Lietuvos patirtį, kai per dešimt nerystės ES metų buvo pasiekta nežymi socialinė pažanga, kviečia savo narius, politikus ir visą visuomenę remti stipraus Europos socialinių teisių ramsčio idėją, siekiant didesnės konvergencijos Europoje. Būtina siekti ekonominės, užimtumo ir socialinės pažangos tam, kad bendroji rinka būtų sėkminga.
 2017 m. balandžio 26 d. Europos Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Dokumente nustatoma 20 pagrindinių principų ir teisių, pagal kuriuos siekiama remti sąžiningas ir gerai veikiančias darbo rinkas bei socialinės gerovės sistemas. Ramstis sukurtas, kaip atnaujinto konvergencijos didinimo proceso ir geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų Europoje kelrodis. 
 Suvažiavimo delegatai pasisako už Europos Sąjungą, kurioje yra stiprus socialinis matmuo, ir remia Europos profesinių sąjungų konfederacijos poziciją dėl Europos socialinių teisių ramsčio. 
Europos Sąjungos sutarties 3 str. numato, jog „ES vienas iš tikslų yra skatinti savo tautų gerovę ir siekti Europos, kurioje vystymasis būtų tvarus, pagrįstas didelio konkurencingumo socialine rinkos ekonomika, kuria siekiama visiško užimtumo ir socialinės pažangos. Sąjunga kovoja su socialine atskirtimi ir diskriminacija bei skatina socialinį teisingumą ir apsaugą, moterų ir vyrų lygybę, kartų solidarumą ir vaiko teisių apsaugą”. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje yra įtvirtinti pagrindiniai principai, kurie yra svarbūs įgyvendinant Europos socialinį modelį. 
Suvažiavimo delegatai teigiamai vertina Europos Komisijos pasiūlymą dėl Europos socialinių teisių ramsčio, kaip priemonę judėti link didesnės konvergencijos užimtumo, socialinės apsaugos srityse. Tam, kad šis dokumentas neliktų tik dar viena politinė deklaracija ar dar vienu pasižadėjimu laikytis principų, būtina parengti ir priimti veiksmų planą, bei sukurti teisinę bazę skirtą Europos socialinių teisių ramsčio teisėms įgyvendinti. Socialinė politika turi tapti neatsiejama ES politikos dalis.

Tam, kad Europos socialinių teisių ramstis būtų įgyvendintas yra būtini šie elementai:

1. 1. Socialinės  pažangos protokolas socialinei Europai atkurti;
   2. Turi būti numatytos priemonės, kurios užtikrintų Europos socialinių teisių ramsčio privalomumą ir užtikrintų, kad pažadėtos socialinės teisės būtų gerbiamos ir jų laikytųsi visos ES institucijos ir visos valstybės narės;
   3. Būtina parengti pasiūlymus dėl direktyvų užimtumo ir socialinės apsaugos srityse, tam, kad visos teisės numatytos Europos socialinių teisių ramstyje būtų taikomos visiems darbuotojams, visose darbo vietose;
   4. Būtina parengti priemones, kurios stabdytų išpuolius prieš profesines sąjungas ir apsaugotų profesinių sąjungų teises, skatintų kolektyvines derybas, darbo užmokesčio konvergenciją, orientuojantis į jo didinimą ir numatyti konkrečius veiksmus, siekiant sustabdyti socialinį dempingą ES;
   5. Nustatyti konkrečius tikslus, kurie paskatintų didėjančią socialinę konvergenciją, orientuojantis į ES šalis, kuriose yra aukštesni socialiniai standartai ir socialinė pažanga;
   6. Sukurti programą, kuri remtų socialinių partnerių įtraukimą ir dalyvavimą visais lygmenimis.

Suvažiavimo delegatai kviečia ypatingą dėmesį atkreipti į saugų ir lankstų užimtumą, bei būtiną informavimą apie įdarbinimo sąlygas ir apsaugą atleidimo atveju.

DĖL KOMANDIRUOJAMŲ DARBUOTOJŲ, YPAČ TRANSPORTE

Europos Sąjungos pagrindas yra keturios laisvės – laisvas žmonių, prekių, kapitalo ir paslaugų judėjimas. Naudodamiesi šiomis laisvėmis, vienos ES valstybės narės darbuotojai gali išvykti dirbti į kitą ES valstybę narę, neturėdami specialaus darbo leidimo, o darbdaviai savo ruožtu nevaržomai teikti paslaugas. Būtent laisvė teikti paslaugas, įtvirtinta ES teisės aktuose, taip pat leidžia kalbėti apie galimybę komandiruoti darbuotojus į užsienį teikti paslaugų.

Dažniausiai darbuotojai komandiruojami teikti paslaugas kitose ES šalyse kaip pigi darbo jėga, nes taip užsienio darbdaviai sutaupo išlaidų darbo užmokesčiui, kuris senose ES šalyse yra kelis kartus didesnis palyginti su Lietuva.

Pasitaiko atvejų, kad Lietuvoje įsteigta bendrovė realiai nevykdo jokios veiklos, tik įdarbina žmones ir siunčia juos dirbti į kitas ES šalis. Lietuvos bendrovės dirba kaip pigios darbo jėgos tiekėjas užsienio kompanijoms, taip sukeldamos socialinį dempingą.

Taigi, komandiruoti darbuotojai, dirbdami tą patį darbą, kaip ir tos šalies darbuotojai, realiai uždirba kelis ar net dešimt kartų mažiau. Pavyzdžiu paimkime tolimųjų reisų vairuotojus. Dažniausiai darbo sutartyje numatomas minimalus atlyginimas, nuo kurio ir skaičiuojami visi mokesčiai bei būsimos socialinės išmokos, ir galimybė mažinti dienpinigių normą iki 50 proc. Tą patį darbą dirbantys vietiniai tos šalies vairuotojai uždirba 2000–3000 eurų.

Be to, ypač tolimųjų reisų pervežimo srityje, klesti atlyginimo ir dienpinigių mokėjimas grynais, įvairūs atskaitymai nuo dienpinigių, pasitaiko atvejų, kad pagal darbo sutartį išmokėtas atlyginimas išskaitomas iš priklausančios išmokėti dienpinigių sumos.
Todėl būtina:
1. Pakeisti LR Vyriausybės nutarimą Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo“ tvarkos 6.1 punktą, panaikinant galimybę mažinti dienpinigių normą 50 procentų.

2. 2. Dienpinigius ir atlyginimą mokėti tik banko pavedimu.
3. 3. Valstybiniu lygiu užtikrinti, kad komandiruoti darbuotojai gautų ne mažesnį kaip minimalų tos šalies darbo užmokestį. Šiuo metu kai kurios ES šalys (Vokietija, Prancūzija, Norvegija) savo teisės aktuose yra numačiusios tokį reikalavimą, tačiau nėra realios įstatymų laikymosi kontrolės.
4. 4. Įtraukti Komandiruojamų darbuotojų direktyvą į Lietuvos teisės aktus. Tokiu būdu komandiruojami darbuotojai uždirbtų tokius pačius atlyginimus, kaip ir tų šalių, kuriose jie dirba, darbuotojai.
5. 4. 

DĖL BEGLOBIŲ VAIKŲ SOCIALINIŲ GARANTIJŲ

Lietuvos ekonomika jau ne vienerius metus auga sparčiausiai Europoje, tačiau skurde arba ant skurdo ribos gyvena penktadalis Lietuvos vaikų. Nors po euro įvedimo vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje pakilo, kai kur net daugiau nei tris kartus, tačiau socialinės išmokos vaikams per tą laiką beveik nepadidėjo ir nepasikeitė nuo krizės laikų. Jei Lietuvos valdžia nori stabdyti emigraciją, kuri veda Lietuvos valstybę į demografinę katastrofą, ji turi padėti vaikus auginančioms šeimoms, didindama vaiko pinigus ir globos išmokas.

Valdininkai, prisidengdami vaikų gerove, uždarė vaikų kūdikių namus, kuriuose buvo labai stipri medicininė, socialinė ir kitokio pobūdžio bazė, permesdama funkcijas socialinėms įstaigoms, kurios neturi tai sričiai reikalingų specialistų bei žinių, tai vadinant globos namų pertvarka, nors jai nėra pasiruošta.

Civilinio kodekso pataisose apibrėžta, kad vaikų globos institucijoje galima apgyvendinti vaiką tik išimtinais atvejais, kai nėra galimybės jo globoti šeimoje ar šeimynoje. Vaiko iki 3 metų ryšys su aplinkiniais yra ypatingas – tuo metu formuojasi jo emocinis ryšys, prieraišumas. Todėl atskiras pakeitimų punktas sako, kad tokio vaiko globa institucijoje galima tik išimtinais atvejais ir turi trukti ne ilgiau kaip 3 mėnesius. Uždarius kūdikių namus, visi vaikai vežami į taip vadinamus krizių centrus, jeigu savivaldybėje tokie yra, nes nėra globotojų. Šias funkcijas turėtų perimti budintys globotojai, bet jų paprasčiausiai nėra. Pvz:. Klaipėdos mieste jų yra tik du, ir tie patys nori stabdyti savo veiklą dėl mažų išmokų, didelės atsakomybės, darbas 24 val. per parą ir t.t., o parama maža ir kiekvienoje savivaldybėje išmokos skirtingos, nėra vienos sistemos. Budintys globotojai dar turi išsipirkti verslo liudijimus, mokėti Sodros mokesčius. Socialiniams globotojams išmokos už vaiką taip pat mažos ir jos nekeliamos eilę metų. Socialinėse įstaigose dirbantys darbuotojai, kuriems permestos šios funkcijos susiduria su daugybe problemų, nėra skirta papildomų etatų, nėra medicinos personalo (tik viena slaugytoja dirbanti iki 17 val.) šias funkcijas perėmė socialiniai darbuotojai ir jų padėjėjai.

Sveikintinas Lietuvoje užsibrėžtas tikslas, kad 2020 metais neliktų vaikų globos namuose. Šiuo metu kiekvienam vaikui, kuriam globa (rūpyba) nustatyta šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos institucijoje, jo globos (rūpybos) laikotarpiu kiekvieną mėnesį mokama 4 bazinių socialinių išmokų dydžio (152 Eur) globos (rūpybos) išmoka. Išmoka mokama, jei vaikas likęs be tėvų globos studijuoja bendrojo ugdymo mokykloje, profesinėje mokymo įstaigoje ar aukštojoje mokykloje.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pateiktais duomenimis, Lietuvoje be tėvų globos auga 9116 vaikų. Apie 60 proc. vaikų yra globojami šeimose, 35 proc. vaikų auga globos namuose (dabar tokių vaikų šalyje yra apie 3 tūkst., didžioji dauguma yra vyresni nei 10 metų), kiek mažiau nei 5 proc. auga šeimynose. Į vaikų globos namus kasdien patenka 3-4 vaikai arba 1220 vaikų per metus. Šalyje yra apie šimtą globos namų, daugiau kaip pusė jų – savivaldybių vaikų globos namai. Vieno vaiko išlaikymas vaikų namuose per mėnesį kainuoja nuo 600 iki 1000 eurų. Išmoka globojančiai šeimai kas mėnesį siekia apie 300 eurų: 152 eurai skiriami globėjui, 152 eurai – vaikui.

Pripažįstame, kad dabartiniai išmokų dydžiai nėra pakankami, o deklaracijos apie skurdo ir nelygybės mažinimą tėra populistiniai svaičiojimai. Politikai užmiršta šalies ateitį – vaikus, tuos, kurie negali savęs apginti.

Reikalaujame didinti vaiko pinigus nuo 30 eurų iki 50 eurų, o augantiems be tėvų vaikams padidinti globos išmokas, iš kurių jie turi apmokėti būstą, komunalines išlaidas, pirkti maistą ir darbužius, nuo 152 eurų iki 200 eurų per menėsį ir mokėti juos visiems, ne vien tik dieniniame skyriuje besimokantiems. Sulyginti išmokas, vaiko išlaikymui vaikų namuose su išmokomis globojančiai šeimai.

DĖL SOCIALINIO DIALOGO VYSTYMO IR STIPRINIMO

DĖL ŠAKOS KOLEKTYVINIŲ SUTARČIŲ

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavimas su apgailestavimu konstatuoja, kad per ketvirtį šimtmečio, derybos tarp darbdavių ir profesinių sąjungų dėl kolektyvinių šakinių tarifinių sutarčių vyko tik epizodiškai ir kolektyvinių šakinių tarifinių sutarčių su atlyginimų diferencijavimu, kokias turi mūsų kaimynai skandinavai, estai ir latviai nėra.

Darbdaviai, atsisakydami derėtis dėl šakos arba teritorinių kolektyvinių sutarčių, pamina demokratines vertybes, sudaro prielaidas nesąžiningumui, neskaidriam verslui.

Atlyginimų dydžiai neturi būti tik minimalūs ir vienodi, bet turi būti diferencijuoti, atitikti darbo indėlį, atsakomybę, darbuotojo kvalifikaciją, lojalumą profesijai. Darbuotojo darbo užmokestis turi garantuoti darbuotojui galimybę į poilsį, sveikatos prevenciją ir galimybės tobulintis.

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ suvažiavimas primygtinai siūlo Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Lietuvos Respublikos Seimo nariams priimti atitinkamus įstatymus ir kitus teisinius aktus, kad kolektyvinės sutartys būtų realiai skatinamos, suteikiant įmonėms ir organizacijoms socialiai atsakingų įmonių ir organizacijų statusą. Pagal šį statusą įmonėms įstatymu nustatyti garantijas ir lengvatas.

Viešųjų pirkimų įstatyme, konkursuose, sąlygojančiuose viešuosius pirkimus ir valstybės ar savivaldybių užsakymus, nustatyti sąlygą kaip patikimumo ir kokybės garantą tiekėjui ar užsakymo vykdytojui veikloje vadovavimąsi kolektyvine sutartimi, su kuria supažindinamos regioninės ar šakinės profesinės sąjungos. Konkurencijos įstatyme turi būti sąžiningumo vertinimas.

Nesąžininga konkurencija turi būti pripažinta, kai įmonė nesivadovauja kolektyvinėmis sutartimis, turi teisminių ginčų su savo darbuotojais įmonės viduje ir su konkurentais. Jai gali būti taikomos sankcijos už nesąžiningą verslą, sąžiningai dirbančių įmonių interesų pažeidimus, nesąžiningai uždirbtą pelną.

Taikyti kitais esamais arba naujai įteisintais teisės aktais priemones, kurios turėtų įtakos deryboms ir kolektyvinių sutarčių pasirašymui, kartu ir geresnės gaminių kokybės, profesionalesnio paslaugų teikimo, oresnių atlyginimų, kitų išmokų, geresnių darbo ir gyvenimo sąlygų visiems Lietuvos darbuotojams.