Profesinėms sąjungoms netinka nei vienas iš Ž.K.Junkerio planų

autorius Solidarumas
junker ric2

Istorinėje Lietuvos Prezidentūroje Kaune įvyko Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto prie Europos sąjungos komisijos surengta diskusiją apie Europos Sąjungos vystymosi kryptis, kurias buvo pasiūlęs EK pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker). Diskusijoje dalyvavo politikai, profesinių sąjungų, darbdavių, visuomeninių organizacijų ir mokslo įstaigų atstovai. Lietuvos profesinei sąjungai „Solidarumas” diskusijose atstovavo jos valdybos narys, ekonomistas Ričardas Garuolis.

Didžiosios Britanijos sprendimas išstoti iš Europos Sąjungos (ES), ilgai trunkantis ekonominis sąstingis ir augantis gyventojų nepasitenkinimas, pasireiškiantis vis gausnesniu balsavimu už partijas, kurios pasisako prieš savo šalių narystę Europos Sąjungoje, paskatino ieškoti naujų ES vystymosi kelių. 2017 m. kovą ES vadovaujantis Europos Komisijos pirmininkas Ž.K.Junkeris pasiūlė penkis Europos sąjungos ateities scenarijus, kurie yra svarstomi Europos parlamente, šalių narių Vyriausybėse ir parlamentuose bei plačiojoje visuomenėje. Nuo to kokiu keliu žengs ES priklausys kiekvieno šalies gyventojų gyvenimas. 

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius trumpai pristatė visus penkis Ž.K.Junkerio pasiūlymus: pirmasis pasiūlymas yra nieko nekeisti, antrasis – apriboti ES veiklą tik bendrąją rinka, trečiasis – leisti šalims, kurios to nori, daugiau integruotis, ketvirtasis – integruotis visiems, bet į mažiau sričių, penktasis – visoms šalims dar labiau integruotis negu tai vyksta šiuo metu.

Daugiau: https://ec.europa.eu/lithuania/node/5763_lt 

Pristatydamas profesinių sąjungų nuomonę apie Ž.K.Junkerio pasiūlymus dėl Europos Sąjungos ateities Ričardas Garuolis pacitavo Europos profesinių sąjungų konfederacijos (ETUC) pirmininko Lukos Visentinio (Luka Visentini) žodžius: „Viliuosi, kad tai tik pradinis juodraštis, nes jis yra labai „žalias” ir greičiau numušantis entuziazmą. Tai, kad Europos Komisija nesugebia pristatyti nieko daugiau kaip apmąstymus ir scenarijus su trumpais kiekvieno scenarijaus „už” ir „prieš” apibendrinimais, rodo kokia neaiški yra ateitis./…/ Nei vienas scenarijus neturi to ko reikia darbuotojams ir ko nori profesinės sąjungos ir visuomenė: teisingesnės, labiau tvarios, demokratinės ir įtraukios (t.y. įtraukiančios visus gyventojus į bendrai sukurtų gėrybių dalybas) Europos. Socialinis matmuo (t.y. socialiniai klausimai) buvo beveik nepaminėti”.

Žiūrėti: https://www.etuc.org/press/etuc-future-europe-leaked-draft#.WmizFq6WbIW

Kokia bus profesinių sąjungų laikysena dėl penkių Ž.K. Junkerio scenarijų, pasak Ričardo Garuolio, priklausys nuo socialinių partnerių t.y. valdžios ir darbdavių veiksmų. Jei bus siekiama suvienodinti mokesčius visoje ES, profesinės sąjungos tai palaikys, nes Lietuvoje mokesčiai yra vieni mažiausių ir neužtikrina darbuotojams deramos socialinės apsaugos ir tinkamų viešųjų paslaugų. Bet Lietuvos darbdaviai mokesčių „harmonizavimui” Europos Sąjungoje priešinasi, įtikinėdami, kad tokiu atveju jie bankrutuos. Tuo tarpu, jei kai kurios valstybės vienašališkai priims reikalavimus, kad jų šalyse komandiruojami darbuotojai iš Lietuvos  t.y. vairuotojai ir statybininkai gautų tokį patį atlyginimą kaip ir vietiniai, profesinės sąjungos tokius veiksmus palaikys.

Vienas diskusijos žiūrovas paklausė kodėl praėjus tiek metų po Lietuvos Nepriklausomybės Lietuvos žmonės negyvena taip gerai kaip svajojo, o emigracija šimtui gyventojų yra didžiausia Europoje.

Ričardas Garuolis atsakė, kad per visą Nepriklausomos Lietuvos laikotarpį visos Lietuvos vyriausybės vykdė ne šiaip darbdavių, bet pačių blogiausių darbdavių norus tenkinančią politiką. Labiausiai valdžios politiką stengiasi įtakoti tie darbdaviai, kurie be valstybės pagalbos paprasčiausiai bankrutuotų, nes nesugebėtų lygiomis rinkos sąlygomis konkuruoti su versliais, išradingais ir mokančiais organizuoti darbą verslininkais, kurie ir dabar sėkmingai vysto verslą, neieškodami valdžios pagalbos ir aktyviai nedalyvaudami darbdavių organizacijų veikloje, nes paprasčiausiai neturi tam laiko. Būtent tokie blogieji darbdaviai pasiekė, kad būtų priimtas naujas Darbo kodeksas, bloginantis darbuotojų darbo sąlygas, kad kuo mažiau būtų didinamas minimalus mėnesinis atlyginimas, kad Lietuvoje būtų maži mokesčiai, kad Lietuvoje galėtų dirbti darbuotojai iš trečiųjų šalių, kurie sutikdami dirbti blogesnėmis sąlygomis ir už mažesnį atlyginimą išstumia vietos darbuotojus iš darbo rinkos ir skatina dar didesnę lietuvių emigraciją.  

Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Arūnas Laurinaitis pritarė šioms mintims ir pakvietė profesines sąjungas bendradarbiauti, kad Lietuvos ūkis vystytųsi, o Lietuvos darbuotojai, garsūs savo darbštumu visoje Europoje, galėtų dirbti ir oriai gyventi savo Tėvynėje.

junker kved

junker rimt

junker edit 1

 

Pateikiame vykusios diskusijos išvadas:

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ir Lietuvos pilietinės visuomenės bei socialinių partnerių diskusija dėl Europos ateities
2017 birželio 9 d. 
Istorinė Lietuvos Respublikos Prezidentūra, Vilniaus g. 33, Kaunas
Išvados
1. Kuris iš baltojoje knygoje išdėstytų penkių scenarijų, Jūsų nuomone, geriausiai tinka sprendžiant ES kylančius vidaus ir išorės iššūkius?
Lietuva pasisako už penktąjį scenarijų su stipria socialine dimensija
Dauguma diskusijos dalyvių penktąjį baltosios knygos scenarijų įvardijo kaip Lietuvai priimtiniausią, tačiau vieningai pabrėžė, kad jį vykdant būtina lygiagrečiai įgyvendinti ir socialinio ramsčio politiką. Pabrėžta, kad norint sėkmingai įgyvendinti penktąjį scenarijų, būtina aiškiai suformuluoti ir įgyvendinti tarpinius, galutinio tikslo link vedančius, etapus. Kalbėjusieji pasisakė ir už tai, kad būtų daugiau Europos, bet mažiau biurokratijos, už paprastą ir efektyvų valdymą. 
Diskusijoje buvo pristatyti Vilniaus politikos analizės instituto inicijuotos apklausos dėl Europos Sąjungos ateities raidos scenarijų rezultatai.  Apklausos duomenimis, 78 proc. apklaustųjų pasisakė už penktąjį scenarijų, o tai reiškia, kad ES šalys turėtų kur kas glaudžiau bendradarbiauti tarpusavyje sprendžiant bendrus gynybos, saugumo, vidaus ir išorės politinius bei ekonominius iššūkius.
Teigiami narystės ES aspektai 
Visuomenės apklausos rodo, kad Lietuvos piliečiai labai aukštai vertina Lietuvos narystę ES. Todėl akivaizdu, kad šiandien Lietuvai pirmiausia svarbu, kad būtų išlaikyta ir įtvirtinta tai, kas jau pasiekta. Renginyje buvo akcentuojama, kad Lietuva dar niekada nebuvo tokioje geroje politinėje, ekonominėje ir kultūrinėje situacijoje kaip šiandien, niekada ligi šiol neturėjo tiek galimybių puoselėti savo tautinį identitetą. Taip pat pabrėžta, kad Lietuva yra labiausiai civilizuotų, demokratiškų, ekonomiškai ir gynybiškai stipriausių šalių bendrijoje.  Šalis gauna ES paramą,  padedančią įveikti atsilikimą, kuris buvo sąlygotas valstybės naujausių laikų istorijoje patirtų karų bei okupacijų. 
Iššūkiai ir galimybės
Šiandieniniai politiniai, ekonominiai, socialiniai iššūkiai ES viduje ir pasaulyje, vis daugiau atsirandančių takoskyrų tarp šalių narių interesų bei socialinių grupių rodo, kad  būtinos reformos. Be to, šalyje juntama didelė pajamų nelygybė, didžiulė socialinė atskirtis, didelė dalis žmonių vis dar gyvena žemiau skurdo ribos. Rimtas iššūkis Lietuvai ir kintanti demografinė padėtis (didžiuliai emigracijos srautai ir sparčiai senėjanti visuomenė). Todėl įprastinių priemonių („business as usual“) nebeužtenka – reikia galvoti apie naujus instrumentus, naujus verslo modelius, socialinę ekonomiką. Kalbėta ir apie tai, kad euroskeptiškesnių nuotaikų Lietuvoje gali pasireikšti po 2020 m., kai baigsis ES struktūrinė parama, todėl jau šiandien reikėtų ruoštis šiai permainai.
Lietuvai labai svarbu kartu su kitomis ES šalimis siekti gerovės, užtikrinti savo šalyje stabilumą ir saugumą, bendromis jėgomis atremti šiandienos iššūkius. Lietuvai reikia   Europos energetikos rinkos ir bendros energetikos strategijos, reikia  Europos pramonės politikos (apimančios ne tik pramonę, bet ir paslaugas),  kuri padėtų pasinaudoti 4.0 pramonės revoliucijos teikiamomis galimybėmis.
Nuomonė apie kitus scenarijus 
Kaip vieną priimtiniausių scenarijų kai kurie dalyviai įvardijo ketvirtąjį. Jų nuomone, jis vienas realistiškiausių, galintis užtikrinti svarbiausius Lietuvos interesus ir jos dalyvavimą Europos Sąjungos sprendimų priėmimo procese. ES lygmeniu būtų reguliuojamos svarbiausios sritys, o kiti klausimai būtų palikti spręsti valstybėms narėms.
Pirmasis scenarijus reikštų lyg ir ėjimą jau pramintu taku, tačiau akivaizdu, jog to jau nebepakanka. Tai parodė Brexitas ir kiti iššūkiai. 
Kalbėdami apie antrąjį scenarijų, dalyviai pasisakė už bendrąją rinką, kuri veiktų sklandžiau ir be protekcionizmo. Turi būti  mechanizmas, padedantis efektyviai šalinti kliūtis, kurios trukdo visapusiškam bendrosios  rinkos veikimui.
Trečiasis scenarijus iš dalies vykdomas jau dabar ir yra tarsi užprogramuotas ES struktūroje, nes ES – nevienalytė veikėja, vienijanti labai skirtingų dydžių, pajėgumų, tradicijų valstybes, valdomas skirtingų įsitikinimų politikų. Tačiau laikantis tik šio scenarijaus kyla pavojus, kad kai kurios šalys ir toliau stiprės, o kitos liks ES nuošalėje, tokiu būdu didės takoskyra tarp šalių, o tai skatins nepasitenkinimą ir nepasitikėjimą ES. Šis scenarijus Lietuvai yra nepriimtinas. 
2. Ar kitas, nenurodytas, scenarijus būtų įmanomas ir labiau pageidautinas? Jeigu taip, kodėl? Kaip, Jūsų nuomone, būtų galima sustiprinti pasitikėjimą Sąjungoje?
Diskusijos metu konstatuota, jog kol kas yra sukurta tik pusė Europos – bendroji rinka ir kiti svarbūs elementai, bet dar daug ko trūksta, ypač – socialinio matmens. Todėl buvo kalbėta apie tai, kad prie penktojo scenarijaus būtina pridėti socialinę dimensiją:
– ES ir valstybės narės turi nedelsiant spręsti didelės socialinės atskirties problemą.
Lietuvoje ji ypač aktuali.  Ji ženkliai prisideda prie labai skaudaus Lietuvai reiškinio – emigracijos;
– bendroji Europos socialinė politika turėtų prisidėti prie aukštų ir kiek galima vienodesnių visose ES šalyse socialinių standartų įsigaliojimo, kurie pašalintų „senosioms“ ir „naujosioms“ ES šalims būdingus reiškinius, tokius kaip  socialinis dempingas, emigracija, protų nutekėjimas ir kt.;
– kol visuomenėje bus didelė socialinė atskirtis, tol vyraus arba rasis nepasitenkinimo ES nuotaikos;
– reikia didesnės socialinės įtraukties: nepamiršti silpniausiųjų visuomenės narių, žmonių su negalia, ilgalaikių bedarbių, žmonių, turinčių socialinių problemų, šeimų, neturinčių socialinių įgūdžių ir žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos;
– ypač svarbu pasirūpinti šių kategorijos žmonių vaikais: kiekvieno vaiko prigimtinė teisė augti ir užaugti pilnaverčiu piliečiu, turi būt gerbiamos pagrindinės vaiko teisės, vaikai neturi badauti, jiems turi būti suteikta galimybė gauti išsilavinimą ir gyventi be patyčių;
– Lietuvoje būtina gerinti socialinį dialogą, dialogą tarp verslo, darbuotojų ir valdžios. Šis dialogas turi vykti ES aktualijų kontekste.
3. Ar, Jūsų nuomone, reikėtų didinti Europos Sąjungos matomumą ir veiksmingiau skleisti žinias apie ją, ir kokiu būdu?  
Dalyviai vieningai sutiko, kad būtina didinti Europos Sąjungos matomumą ir veiksmingiau apie ją informuoti:
jau pradinėse klasėse turi būti kalbama apie ES, vidurinėse mokyklose turi būti privalomos ES istorijos ir jos sąrangos pamokos, mokytojai turi gerai išmanyti ES istoriją ir institucijų veiklą, turi ugdyti pozityvų požiūrį į ES;
moksleivių, studentų, mokytojų, dėstytojų mainai yra puiki proga pažinti kitų šalių kultūrą ir papročius;
reikia eiliniam žmogui suprantamos komunikacijos apie ES;
kiekvienos valstybės pareiga – savo žiniasklaidoje aiškinti, kokią konkrečiai naudą ES teikia šaliai: kiek pinigų skirta tam ar kitam projektui ir pan., kaip galima pasinaudoti vienu ar kitu projektu, kad žmonės suprastų realią ES teikiamą naudą;
ES institucijų atstovai turi kalbėti realistiškai ir valdyti žmonių lūkesčius: žmogui turi būti aišku, ką ES gali padaryti, o ko – ne ir kodėl (nes tai dažnai nėra jos kompetencijos sritis).
4. Ar nurodytos politikos sritys yra pakankamai išsamios ir informatyvios? Išdėstykite šias sritis prioritetine tvarka. Ar kuri nors svarbi politikos sritis liko nenurodyta arba nepakankamai aptarta? Jei taip, kokia tai sritis ir kuris iš penkių scenarijų geriausiai tiktų jos vystymui?
Diskusijos metu buvo akcentuojama, kad  Europos Sąjunga pirmiausia suburta taikos tikslais ir to negalima pamiršti. Su tuo susijęs Lietuvai itin aktualus gynybos aspektas. Diskusijoje dalyvavusių ekspertų nuomone, gynybos politika – viena iš nedaugelio, kurią būtų galima gana greitai ES lygmeniu įgyvendinti. Ji turėtų būti viena iš tų politikos sričių, kurias reikėtų pasirinkti, jei būtų nuspręsta laikytis ketvirtojo scenarijaus.
Baltojoje knygoje nurodytas sritis išdėstytume šia tvarka:
– bendroji rinka ir prekyba 
– gynybos politika
– ekonominė ir pinigų sąjunga 
– Šengeno erdvė, migracija ir saugumas
– ES biudžetas
Renginio dalyviai apgailestavo, kad Europos Komisija baltojoje knygoje neišskyrė socialinės politikos. Jų nuomone, šiai politikai ir socialiniam ramsčiui turėjo būti skirta daug dėmesio.
Neaptarta liko ir energetikos politika, kuri Lietuvai, beveik išskirtinai priklausomai nuo vieno energijos tiekėjo – Rusijos – yra itin opi. Tik kartu su kitomis valstybėmis narėmis Lietuva galės apginti savo valstybės interesus.
Daugiau dėmesio baltojoje knygoje buvo galima skirti ir aplinkosaugai, klimato kaitai bei darnaus vystymosi kryptims.
Renginio dalyviai daug kalbėjo apie tai, kad ypač daug dėmesio reikia skirti švietimui  (šiandienos iššūkiams, tokiems kaip globali konkurencija ar 4-oji pramonės revoliucija, atremti reikia labai išsilavinusių žmonių, taigi, atitinkamai, ir modernios, šiuolaikinius poreikius atitinkančios švietimo sistemos).
Negalima pamiršti ir bendrosios žemės ūkio politikos: visų šalių ūkininkams turi būti užtikrintos teisingos konkurencinės sąlygos.
5. Kalbant apie „tolesnį kelią“ – kaip turėtų vykti diskusijos apie Europos ateitį Europos nacionaliniuose parlamentuose, miestuose ir regionuose? Koks turėtų būti organizuotos pilietinės visuomenės vaidmuo „tolesnio kelio“ procese?
Diskusijos neturėtų būti proginės. Jos turėtų būti neatsiejama formalaus ir neformalaus švietimo dalimi. Jos turėtų būti labiau susietos su ES ir nacionaline politika. Nacionalinės politinės partijos turėtų daugiau kalbėti apie ES institucijų  darbotvarkę, o valdžios institucijos – įgyvendinti Tarybos konkrečioms šalims skirtas rekomendacijas (jų nevykdymas rodo nepagarbą Bendrijai, kuriai šalis priklauso, ir menkina jos autoritetą).  
Renginyje dalyvavę mokytojų organizacijų atstovai teigė, kad apie ES su moksleiviais kalbama nepakankamai. Mažesnių miestų gyventojai ir moksleiviai turi mažiau informacijos apie Europos Sąjungą nei didmiesčių. Informacija apie ES pateikiama labai paviršutiniškai ir siaurai. Pradinėse klasėse apie tai beveik nekalbama.
6. Kokius konkrečius lūkesčius siejate su šios konsultacijos rezultatais?
Diskusijos dalyviai  šią iniciatyvą įvertino labai teigiamai ir aktyviai reiškė savo nuomonę. Kalbėjusiųjų manymu, šiandieninių įvykiu fone pilietinės visuomenės ir labai plačių socialinių sluoksnių įsitraukimas į diskusiją dėl Europos ateities yra ypač reikšmingas. 
Diskusijos dalyviams buvo prižadėta, kad EESRK parengs šiuo klausimu nuomonę, į kurią bus įtrauktos šios diskusijos išvados, ir kad ji bus plačiai paviešinta. 
Dalyviai tikisi, kad šie scenarijai nenuguls į stalčių ir kad jie bus informuojami apie tai, koks konkrečiai scenarijus buvo pasirinktas ir kaip jis įgyvendinamas. Dalyviams taip pat rūpėjo daugiau sužinoti apie veiksmus, kurių Komisija ėmėsi po konsultacijų dėl Europos socialinio ramsčio.
7. Kaip galima piliečiams suteikti daugiau įgaliojimų kurti Europos ateitį?
Konsultacijos ES klausimais, panašios į šią, labai sveikintinos, nes suteikia galimybę keistis informacija ir diskutuoti, o diskutuojant gimsta tiesa. Jų turėtų būti daugiau, jose kartu su pilietine visuomene turėtų dalyvauti ES ir nacionalinio lygmens politikai. Žiniasklaida turėtų skirti deramą dėmesį pilietinės visuomenės nuomonei, kuri, jos dėka, būtų girdima tiek nacionalinėse, tiek ir ES institucijose.
Kokia bus Europos ateitis priklauso nuo didelio veikėjų spektro įsitraukimo – nuo svarbiausių ES politinių institucijų iki vietos bendruomenių: juk kiekviena vietos bendruomenė yra pajėgi išspręsti dalį tik jai vienai aktualių problemų. Labai svarbus ir nevyriausybinių organizacijų vaidmuo – dažnai daugelį problemų jos gali daug efektyviau išspręsti nei centrinė valdžia.
Piliečius įkvėpti aktyviai prisidėti prie Europos ateities kūrimo galima ir teikiant daugiau informacijos apie įvairius ES švietimo, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo, mainų projektus, kurie suteikia galimybę keistis informacija, pažinti kitų šalių kultūrą, leidžia pajusti realią ES nešamą naudą. Informacija apie tokius projektus turėtų būti lengvai prieinama.