Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” palaikė pensininkų reiklavimus

autorius Solidarumas
pens rimt

2017 m. lapkričio 17 d. Vilniuje Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas kartus su keturiomis pensininų organizacijomis pasirašė kreipimasį į vyriausybines institucijas dėl skubių priemonių gelbėjant viešuosius finansus ir užtikrinant orią pensiją. 

 
 
LR Valstybės kontrolieriui Arūnui Dulkiui 
Seimo Pirmininkui Viktorui Pranckiečiui
Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui 
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Stasiui Jakeliūnui 
Finansų ministrui Viliui Šapokai 
Socialinės apsaugos ir darbo ministrui Linui Kukuraičiui
Seimo Audito komiteto pirmininkei Ingridai Šimonytei                                                                     
                                                                                                                      Raštas KR /2017-11-17 Nr. 13                                                                                                                                                                                                                  
Lietuvos nevyriausybinių organizacijų 
KREIPIMASIS
 
         Reikšdami susirūpinimą augančia socialine nelygybe, kai bendriems ekonomikos rodikliams gerėjant, ženkliai auga tik 15 proc. šalies gyventojų gerovė, o tolydžio mažėja didžiausias Lietuvos turtas – jos žmonės, ir net 80 proc. abiturientų pasiryžę palikti savo šalį, kai gilėjanti ir  nebaudžiama korupcija bei nežabojama šešėlinė ekonomika gimdo visuotinį nepasitikėjimą teisėsauga ir vis labiau visuomenę apimantį abejingumą, mes, pasipiktinę viršūnių  neveiksmingumu, 
 REIKALAUJAME STABDYTI ŠALIES GRIOVIMĄ IŠ VIDAUS IR ATKURTI TEISINGUMĄ,
imantis neatidėliotinų priemonių, turinčių moralinį ir socialinį poveikį gyventojų nepatenkinamai padėčiai taisyti, pradedant, bet neapsiribojant: 
1. Be protekcionizmo ir vilkinimo nutraukti  II-sios pakopos privačių pensijų fondų finansavimą iš VSDF 2018 m. I ketv., NELAUKIANT 2019 m. 
Vietinių ir užsienio ekspertų įvertinimu, II pakopos privatūs pensijų fondai Lietuvoje yra dabartinių ir ateities pensininkų sąskaita parazituojanti komercinė struktūra, be kontrolės veikianti trylika metų, neskaidriai ir neefektyviai: per šį laiką teuždirbusi 500 mln. EUR investicinių fondų grąžą, t.y., apie 38 mln. EUR /metus. Nepaisant iš klientų atskaitomo nemažo administravimo mokesčio 0,7-1 proc., struktūra negali savarankiškai išsilaikyti ir šių privačių fondų administravimui kasmet iš Sodros biudžeto yra „perpumpuojama“ apie 70 mln. Eurų.   
Tai yra amoralu ir netoleruotina, ypač kai valstybė negali surasti reikiamų lėšų pakelti medikų, mokytojų bei viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams. 
Reikalaujame ištirti ir paviešinti II pakopos privačių pensijų fondų valdymą, įvertinant šių fondų veiklos pasekmes VSDF biudžetui ir dabartinių pensininkų gaunamos pensijos dydžiui
2. Atlikti BVP paskirstymo sudėtinių dalių sisteminį įvertinimą ir nustatyti priežastis, trukdančias Lietuvai pasiekti  rodiklį, lygų ES VN vidurkiui. Tai iki 2020 m. įgalintų skirti 12 proc. nuo šalies BVP socialinio draudimo pensijų išmokoms bei padidinti dirbančiųjų viešajame sektoriuje atlyginimus. 
Lietuvos valdžios iki šiol nerodė jokios valios, kad nacionalinis biudžetas pagal BVP paskirstymą valstybės funkcijų įgyvendinimui artėtų prie ES VN vidurkio. Valstybė kasmet tolydžio skurdinama, nesistengiant surinkti dar apie 12 proc. BVP, t. y. apie 4 mlrd. Eurų į nacionalinį biudžetą.  
3. Ištirti ir nurodyti kaltininkus dėl padarytos didelio masto žalos valstybei 2009 – 2012 m., Finansų ministerijai skolinantis 7,5 mlrd. Eurų iš komercinių bankų už nepagrįstai dideles palūkanas 9,375 proc. versus 3,2 proc., dėl ko Lietuvos žmonėms teks apmokėti apie 1,6 mlrd. Eurų didesnių išlaidų skolos naštą nei buvo galima  pasiskolinus iš TVF, didžiąją skolos dalį – 5 mlrd. Eurų grąžinant 2020–2022 metais.  
 
4. Ištirti Snoro ir Ūkio banko bankroto procesų eigą ir išaiškinti galimai padarytų valstybei daugiau kaip 300 mln. Eurų nuostolių kaltininkus. Paviešinti V. Mazuronio komisijos dokumentus, pareikalaujant iš LB valdybos pirmininko ir tuometinės finansų ministrės pateikti įrodymus, kad sprendimas dėl bankroto valstybei buvo finansiškai naudingas. 
5. Riboti skandinaviškų bankų dominavimą, panaikinant pelno mokesčio lengvatas ir apmokestinant juos bendra tvarka kaip visas šalyje veikiančias užsienio įmones. 
 
6.  Pagaliau užbaigti ir paviešinti korupcinės bylos „Masiulis-Kurlianskis“ tyrimo rezultatus. 
 
 
 
LPS „Bočiai“ Vilniaus miesto bendrijos valdybos pirmininkė  Vilija Tūrienė
LPŽA prezidentė Grasilda Makaravičienė 
LPS „Bočiai“ pirmininko pavaduotojas Juozas Timas 
M. Čoboto Trečiojo amžiaus universiteto rektorė Zita Žebrauskienė 
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė