2017 m. spalio 17 d. Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas ir valdybos narys Ričardas Garuolis. Posėdyje apsilankė ir valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas.
Pareiškęs, kad yra „žiauriai dėkingas” socialiniams partneriams už vakar pasirašytą Nacionalinį susitarimą būtinoms šalies reformoms vykdyti, jis savo kalboje davė suprasti, kad Trišalė taryba nuo šiol virs dvišale, nes Vyriausybė ir valdanti koalicija Seime ketina nusišalinti nuo jos veiklos ir neteikti savo siūlymų, pažadėdamas, kad bus priimti visi pasiūlymai, kuriuos pateiks Trišalė taryba, nurodydamas kaip gerą pavyzdį Skandinaviją, kurioje įprasta daugumą klausimų spręsti sudarant kolektyvines šakos sutartis, kurias pasirašo tik darbdavių organizacijų ir profesinių sąjungų atstovai. Pateikęs Trišalei tarybai svarstyti savo pataisas profesinių sąjungų įstatymui, kurias jis sudarė bendradarbiaudamas su neįvardytomis profesinėmis sąjungomis, Tomas Tomilinas, atsiprašęs dėl savo užimtumo, posėdį paliko.
Taip nebuvo suspėta jo paklausti su kuriomis profesinėmis sąjungomis bendradarbiaudamas Seimo narys paruošė šias, profesinių sąjungų atstovų Trišalėje taryboje nuomone, kosmetines pataisas, nes Trišalę tarybą sudarančių profesinių sąjungų atstovai teigė, kad su jomis šiuo klausimu nebuvo bendrauta. Buvo sutarta apsvarsčius šias įstatymo pataisas, nuspręsti dėl sekančiame Trišalės tarybos posėdyje.
Profesinės sąjungos, palaikydamos šakinių kolektyvinių sutarčių sudarymą, vis tik abejoja ar bus įmanoma Lietuvoje visus klausimus spręsti tik dvišaliais susitarimais, nes Skandinavijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra didžiausia pasaulyje dirbančiųjų narystė profesinėse sąjungose, viršijanti 80% visų dirbančiųjų, o visi Skandinavijos darbdaviai yra žymiai geriau susivieniję į įvairiausias verslo organizacijas.
Be to, Vyriausybės nusišalinimas nuo realaus dalyvavimo Trišalėje taryboje neleistų pakeisti negeros socialinės aplinkos Lietuvoje, skatinančios skurdą ir masinę emigraciją, kuri susidarė ilgą laiką vyriausybės atstovams remiant tik darbdavių interesus. Esant tik dvišaliams susitarimams darbdavių atstovai lengvai apgintų esamą padėtį, kuri užtikrina Lietuvos darbdaviams vienus iš didžiausių Europoje pelnų.
Darbdavių atstovams taip pat buvo neaišku, kaip Vyriausybė, visus klausimus užkraudama Trišalei tarybai, vykdys savo įsipareigojimus, pasirašytus Nacionaliniame susitarime.
Profesinių sąjungų ir darbdavių atstovams pasiūlius stiprinti Trišalės tarybos veiklą, atkūriant jos sekretoriatą, kuris sėkmingai talkino socialiniams partneriams iki krizės, Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė net ėmė juos gėdinti, kad šie kėsinasi į mokesčių mokėtojų pinigus, tarsi profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų nariai nėra mokesčių mokėtojai, ir pasiūlė sekretoriatą finansuoti iš profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų lėšų, pamiršdama, kad ir Vyriausybės atstovai yra šios tarybos nariai, o socialiniam dialogui vystyti skiriamos didelės ES fondų ir Lietuvos biudžeto lėšos.
Po to, buvo svarstomas Nacionalinis susitarimas ir priemonių planai jam įgyvendinti. Nutarta, kad kiekvienas socialinis partneris apsvarstys ir juos pateiks kitam Trišalės tarybos kitam posėdžiui, kuris įvyks kantis posėdis įvyks lapkričio 7 d.