2017 m. rugsėjo 21 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” tarptautinė sekretorė Daiva Kvedaraitė dalyvavo Briuselyje vykusioje Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto (EESRK) Plenarinėje sesijoje, kurioje kalbą pasakė dalyvavo Europos Komisijos pirmininkas Žanas Klodas Junkeris (Jean Claude Junker). Tai trečiasis kartas, kai Komisijos pirmininkas susitinka su EESRK nariais. Diskusijoje aptartas Europos Komisijos pirmininko pranešimas dėl Europos Sąjungos būklės, kurį jis perskaitė Europos Parlamente rugsėjo 13 dieną.
Ž.K. Junkeris pabrėžė, jog tiki Europa ir po truputį įgyvendinama daugelis idėjų, tai yra – paskelbtas dokumentas dėl Europos Sąjungos ateities, į diskusijas įsijungė daug organizacijų. Diskusijų pagrindu bus formuojami konkretūs teisėkūros pasiūlymai. Neliko be atsako pasiūlymas dėl socialinės Europos. Tai yra iniciatyva dėl Europos socialinių teisų ramsčio. Įgyvendinami, taip vadinamo Junkerio plano, kuris tapo Europos investicijų planu, finansuojami projektai. Vis daugiau šalių nori prekybos susitarimų su Europa. Tame tarpe, Naujoji Zelandija, Australija. Naujos rinkos, – tai daugiau darbo vietų, didesnis užimtumas. ES laukia institucinė reforma.
Diskusijoje dalyvavę EESRK darbuotojų grupės nariai pažymėjo, jog Ž.K.Junkerio metiniame panešime pasigedo didesnio akcento socialinės Europos kontekstui. Socialinė sritis turėtų labiau atsispindėti Europos semestre. Vertinant šalių pažangą, turėtų būti vertinami tokie kriterijai, kaip darbo vietų kokybė, atlyginimai, socialinės apsaugos standartai, netipinių darbo sutarčių paplitimas ir įtaka darbuotojų saugumui, komandiruojami darbuotojai. J.C. Junker sakė, jog metiniame pranešime nenorėjo kartotis ir nevardino tų sričių ir nuveiktų darbų, kurie vyksta sklandžiai. Akcentavo tas sritis, kuriose reikia padaryti pažangos. Vertindamas ES ateities scenarijus, jis pažymėjo, jog niekada nepasisakė ir neremia dviejų greičių Europos idėjos. Būtina siekti sanglaudos ir konvergencijos, tame tarpe atlyginimų srityje.
Komisijos pirmininkas sakė, jog tikisi, kad lapkričio 17 d. Gioteburge vyksiančiame ES vadovų susitikime pavyks priimti bendrus spendimus tiek dėl Darbuotojų komandiravimo direktyvos peržiūrėjimo, tiek dėl Europos socialinių teisių ramsčio.
Pateikiame Europos komisijos pirmininko Ž.K.Junkerio metinio pranešimo sakyto 2017 m. rugsėjo 13 d. santrauką.
„Buvo akivaizdu, kad mūsų Sąjunga išgyvena sunkius laikus.
Tie metai Europą sukrėtė iš pamatų.
Teturėjome dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti į pašalius.
Aš pasirinkau vienybę.
Pasiūliau konstruktyvią darbotvarkę, padėsiančią, kaip minėjau pernai, sukurti Europą, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina.
Visus dvylika mėnesių tą darbotvarkę įgyvendinti padėjo Europos Parlamentas. Ir kasdien žengiame vis toliau. Štai ir vakar stengėtės susitarti dėl prekybos apsaugos priemonių ir mūsų Europos investavimo pajėgumų padvigubinimo.
Norėčiau padėkoti 27-iems mūsų valstybių narių vadovams už tai, kad pernai, praėjus kelioms dienoms nuo mano pranešimo, aukščiausiojo lygio susitikime Bratislavoje palaimino mano darbotvarkę. Taip jie pasirinko vienybę ir nusprendė sutelkti dėmesį į bendrus svarbius dalykus.
Drauge įrodėme, kad Europa gali būti naudinga savo piliečiams, kai jiems to reikia.
Nuo tada pamažu, bet užtikrintai įgauname pagreitį.
Mums padėjo palankios ekonominės perspektyvos.
Eina penktieji ekonomikos atsigavimo metai. Jo poveikį pagaliau ėmė jausti kiekviena valstybė narė.
Pastaruosius dvejus metus Europos Sąjungos ekonomika augo sparčiau nei Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiuo metu Sąjungos ekonomikos augimas viršija 2 proc., o euro zonos augimas siekia 2,2 proc.
Nedarbo lygis yra mažiausias per devynerius metus. Per šią Komisijos kadenciją iki šiol sukurta beveik 8 mln. darbo vietų. ES šiuo metu yra 235 mln. dirbančių žmonių. Tokio užimtumo rodiklio ES dar nėra buvę.
Tai ne vien Europos Komisijos nuopelnas. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad jei 8 mln. darbo vietų būtų prarasta, kaltė būtų tekusi mums.
Mūsų nuopelnas – Europos investicijų planas, pagal kurį iki šiol investuota 225 mln. EUR. Pagal šį planą taip pat suteikta paskolų daugiau kaip 445 000 mažųjų įmonių ir daugiau nei 270 infrastruktūros projektų.
Dėl ryžtingų mūsų veiksmų Europos bankai vėl turi kapitalo ir yra pajėgūs skolinti įmonėms, kad jos galėtų augti ir kurti darbo vietas.
Praėjus dešimčiai metų nuo krizės pradžios, Europos ekonomika pagaliau atsigauna.
Kartu atgauname pasitikėjimą ir mes.
27 ES valstybių narių vadovai, Parlamentas ir Komisija mūsų Sąjungai grąžina Europą. Drauge mūsų Sąjungai grąžiname Sąjungą.
Turime padaryti du dalykus:
Pirma, išlaikykime pernai nustatytą kursą. Turime dar 16 mėnesių, per kuriuos Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija gali padaryti tikrą pažangą. Per tą laiką turime užbaigti tai, ką pradėjome Bratislavoje, ir įgyvendinti savo konstruktyvią darbotvarkę.
Antra, nubrėžkime ateities kursą. Kaip rašė Markas Tvenas, po daugelio metų būsime labiau nusivylę dėl to, ko nepadarėme, nei dėl to, ką padarėme. Tad metas kurti vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę 2025 m. Europą.
Kaip visuomet, reikės ne tik imti, bet ir duoti. Komisijos pasiūlymai, kuriais siekiama pertvarkyti mūsų bendrą prieglobsčio sistemą ir sugriežtinti darbuotojų komandiravimo taisykles, sukėlė daug diskusijų. Siekdami gerų rezultatų visi turėsime ieškoti kompromisų. Todėl šiandien norėčiau pasakyti: Komisija tam pasirengusi, jei rezultatas bus tinkamas mūsų Sąjungai ir teisingas visų valstybių narių atžvilgiu.
Pirma, norėčiau sutvirtinti mūsų Europos prekybos darbotvarkę.
Iš tiesų Europa yra atvira verslui. Tačiau to paties ji tikisi ir iš kitų. Turime gauti tai, ką duodame.
Tačiau nuo praėjusių metų viso pasaulio partneriai rikiuojasi prie mūsų durų, kad su mumis sudarytų prekybos susitarimus.
Europos Parlamento padedami, neseniai pasiekėme susitarimą dėl prekybos su Kanada. Jis bus pradėtas laikinai taikyti nuo kitos savaitės. Esame pasiekę politinį susitarimą su Japonija dėl naujos ekonominės partnerystės. Iki metų pabaigos turime nemažai galimybių sudaryti tokius pačius susitarimus su Meksika ir Pietų Amerikos šalimis.
Be to, šiandien siūlome pradėti derybas dėl prekybos su Australija ir Naująja Zelandija.
Norėčiau, kad visi šie susitarimai būtų sudaryti iki šios kadencijos pabaigos. Taip pat norėčiau, kad derybos dėl šių susitarimų būtų visiškai skaidrios.
Be atviros politikos nebus atviros prekybos.
Europos Parlamentas tars lemiamą žodį dėl visų prekybos susitarimų. Todėl jo nariai, kaip ir
Kartą ir visiems laikams norėčiau pasakyti: nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai.
Europa turi visuomet ginti savo strateginius interesus.
Todėl šiandien siūlome naują ES investicijų atrankos sistemą. Jei kitos šalies valstybinė įmonė nori pirkti Europos uostą, dalį mūsų energetikos infrastruktūros arba gynybos technologijų įmonę, tai turi būti daroma skaidriai, atidžiai išnagrinėjus ir išdiskutavus. Mūsų politinė pareiga – žinoti, kas dedasi mūsų pačių kieme, kad prireikus galėtume pasirūpinti mūsų bendru saugumu.
Antra, norėčiau,kad mūsų pramonė taptų stipresnė ir konkurencingesnė.
Tai visų pirma pasakytina apie mūsų gamybos bazę, kurios pagrindas – 32 mln. darbuotojų, gaminančių mums pranašumą teikiančius pasaulinio lygio produktus, pavyzdžiui, mūsų automobilius.
Didžiuojuosi mūsų automobilių pramone. Tačiau jaučiuosi sukrėstas, kai vartotojai sąmoningai ir tikslingai klaidinami. Todėl raginu automobilių pramonę apsivalyti ir elgtis kaip dera. Derėtų ne ieškoti spragų, o investuoti į netaršius ateities automobilius.
Šiandien mūsų pristatoma naujoji pramonės politikos strategija padės mūsų pramonės įmonėms ir toliau dominuoti arba tapti dominuojančiomis pasaulyje inovacijų diegimo, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse.
Trečia, norėčiau, kad Europa būtų kovos su klimato kaita priešakyje.
Ketvirtas ateinančių metų prioritetas – geriau apsaugoti europiečius skaitmeniniame amžiuje. Kibernetiniai išpuoliai demokratijos ir ekonomikos stabilumui gali kelti didesnį pavojų nei ginklai ir tankai
Kibernetinių išpuolių nesustabdo sienos ir nė vienas nėra nuo jų apsaugotas. Kad galėtume nuo jų apsisaugoti, šiandien Komisija mums siūlo naujų priemonių, iš jų viena – Europos kibernetinio saugumo agentūra.
Penkta, migracijair toliau bus mūsų akiratyje.
Nepaisant diskusijų ir prieštarų, mums pavyko padaryti nemenką pažangą daugelyje sričių. Tačiau tenka pripažinti, kad to nepakanka.
Veiksmingiau saugome Europos išorės sienas.
Mums pavyko sustabdyti daugeliui didelį nerimą kėlusius neteisėtų migrantų srautus.
Taip smarkiai sumažinome žūčių Viduržemio jūroje skaičių. Tragiška, kad šiais metais žuvo beveik 2 500 žmonių. Niekada nesusitaikysiu su tuo, kad žmonės paliekami skęsti jūroje.
Europa yra ir privalo būti solidarus žemynas, kuriame persekiojamieji gali rasti prieglobstį.
Aš ypač didžiuojuosi Europos jaunuoliais, kurie patys siūlosi pabėgėlius iš Sirijos mokyti kalbų, ir tūkstančiais kitų jaunų žmonių, kurie tapo mūsų naujojo Europos solidarumo korpuso nariais. Jie įkūnija Europos solidarumo principą.
Tačiau reikia dvigubai daugiau pastangų. Iki kito mėnesio pabaigos Komisija pateiks naują pasiūlymų, kuriuose dėmesys skiriamas grąžinimui, solidarumui su Afrika ir teisėtiems patekimo į ES būdams, rinkinį.
Grąžinimas reiškia, kad teisės pasilikti Europoje neturintys asmenys turi grįžti į savo kilmės šalis. Jei į savo šalis grįžta tik 36 proc. neteisėtų migrantų, akivaizdu, kad mums reikia dirbti daug geriau. Tik taip Europa galės rodyti solidarumą su pabėgėliais, kuriems iš tiesų būtina apsauga.
Europos ateities negalima lemti įsakymais. Ji turi būti demokratinių diskusijų ir galiausiai plataus sutarimo rezultatas. Europos Parlamentas aktyviai prisidėjo trimis didelio užmojo rezoliucijomis dėl Europos ateities, ir jūs dalyvavote daugiau nei 2 000 viešųjų renginių, kuriuos Komisija surengė nuo kovo mėnesio.
Dabar metas padaryti pirmąsias šių diskusijų išvadas. Laikas nuo apmąstymų pereiti prie veiksmų. Nuo diskusijų – prie sprendimų.
Šiandien norėčiau Jums pristatyti, koks būtų mano įsivaizduojamas „šeštasis scenarijus“, jei galima taip pavadinti.
Man Europa yra daugiau negu vien bendroji rinka. Daugiau negu pinigai, daugiau negu euras. Svarbiausios visada buvo vertybės.
Mano šeštasis scenarijus remiasi trimis principais, kurie visada turi būti mūsų Sąjungos inkaras: laisve, lygybe ir teisinės valstybės principu.
Europa pirmiausia yra laisvės sąjunga. Laisvės nuo bet kokios priespaudos ir diktatūros, kurias pernelyg gerai pažįsta mūsų žemynas ir, deja, labiau už kitus – Centrinė ir Rytų Europa. Laisvės reikšti savo nuomonę, kaip piliečiui ir kaip žurnalistui, – laisvės, kurią pernelyg dažnai laikome savaime suprantama. Tai laisvės, kurios yra mūsų Sąjungos pagrindas. Tačiau laisvė iš dangaus nenukrinta. Dėl jos reikia kovoti. Europoje ir visame pasaulyje.
Antra, Europa turi būti lygybės Sąjunga.
Jos narių, didelių ir mažų, Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų lygybės.
Neapsirikite, Europa driekiasi nuo Vigo iki Varnos. Nuo Ispanijos iki Bulgarijos.
Nuo Rytų iki Vakarų: Europa turi kvėpuoti visais plaučiais. Kitaip mūsų žemynui pristigs oro.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių. Nepriimtina, kad 2017 m. vaikai tebemiršta nuo ligų, kurios Europoje seniai turėjo būti išnaikintos. Vaikams Rumunijoje ar Italijoje turi būti suteikta tokia pati galimybė skiepytis nuo tymų, kaip ir vaikams visoje Europoje. Ir jokių „bet“. Todėl dirbame su visomis valstybėmis narėmis, kad prisidėtume prie jų nacionalinių skiepijimo pastangų. Europoje neturi būti mirčių, kurių galima išvengti.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat. Todėl Komisija pasiūlė naujas ES darbuotojų komandiravimo taisykles. Turėtume siekti, kad visų ES darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą sąžiningai, paprastai ir veiksmingai užtikrintų nauja Europos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo institucija. Absurdiška, kad bendrojoje rinkoje turime bankininkystės instituciją kontroliuoti, kad būtų laikomasi bankininkystės standartų, bet neturime bendros darbo institucijos teisingumui užtikrinti. Mes tą instituciją įsteigsime.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių vartotojų. Man nepriimtina, kad vienose Europos šalyse žmonėms parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nors pakuotės ir prekės ženklai vienodi. Slovakai nenusipelnė gauti mažiau žuvies savo žuvies piršteliuose. Vengrai – mažiau mėsos savo mėsos produktuose. Čekai – mažiau kakavos savo šokolade. ES teisėje tokia praktika jau uždrausta. Dabar turime suteikti nacionalinėms valdžios institucijoms priemonių nutraukti bet kokiai neteisėtai praktikai, kad ir kur ji būtų taikoma.
Trečia, Europoje stipriojo teisę pakeitė teisės stiprybė.
Teisinės valstybės principas reiškia, kad teisę ir teisingumą vykdo nepriklausomi teismai.
Priklausyti teisinės valstybės principu pagrįstai Sąjungai kaip tik reiškia pripažinti ir gerbti galutinį sprendimą. Priimti galutinį sprendimą valstybės narės pavedė Europos Teisingumo Teismui. Teismo sprendimus privalo gerbti visi. Jų nepaisyti arba apriboti nacionalinių teismų nepriklausomumą reiškia atimti iš piliečių jų pagrindines teises.
Teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje nėra pasirenkamasis dalykas. Tai prievolė.
Mūsų Sąjunga yra nėra valstybė, ji yra teisės bendrija.
Viliuosi, kad 2019 m. kovo 30 d. europiečius vienys Sąjunga, kurioje esame pasiryžę ginti savo vertybes. Kur visos valstybės tvirtai laikosi teisinės valstybės principo. Kurioje visapusė narystė euro zonoje, bankų sąjungoje ir Šengeno erdvėje visoms ES valstybėms narėms yra tapusi norma. Kur būsime pakloję tvirtus ekonominės ir pinigų sąjungos pamatus, kad galėtume gandų ir negandų laikais apsaugoti savo bendrą valiutą neprašydami pagalbos iš šalies. Kur mūsų bendroji rinka būtų teisingesnė darbuotojams iš Rytų ir iš Vakarų. Kur mums pavyko susitarti dėl tvirto socialinių standartų ramsčio. Kur pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis gautas. Kur teroristai nerastų silpnų vietų. Kur būsime sutarę dėl tinkamos Europos gynybos sąjungos. Kur Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas po demokratiškos visoje Europoje vykusios rinkimų kampanijos.
Jei 2019 m. kovo 30 d. mūsų piliečiai pabustų šioje Sąjungoje, jie galėtų po kelių savaičių balsuoti Europos Parlamento rinkimuose nė kiek neabejodami, kad mūsų Sąjunga yra jiems palanki vieta.“
Visą pranešimą skaityti čia:
KOMISIJOS PIRMININKO JEANO-CLAUDE’O JUNCKERIO Pranešimas apie Sąjungos padėtį 2017 m.
Briuselis, 2017 m. rugsėjo 13 d.
ĮŽANGA. PALANKUS VĖJAS
Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Europos Parlamento nariai,
praėjusiais metais skaityti Jums pranešimą buvo šiek tiek paprasčiau.
Buvo akivaizdu, kad mūsų Sąjunga išgyvena sunkius laikus.
Tie metai Europą sukrėtė iš pamatų.
Teturėjome dvi galimybes: drauge parengti konstruktyvią Europos darbotvarkę arba išsiskirstyti į pašalius.
Aš pasirinkau vienybę.
Pasiūliau konstruktyvią darbotvarkę, padėsiančią, kaip minėjau pernai, sukurti Europą, kuri apsaugo, suteikia galių ir gina.
Visus dvylika mėnesių tą darbotvarkę įgyvendinti padėjo Europos Parlamentas. Ir kasdien žengiame vis toliau. Štai ir vakar stengėtės susitarti dėl prekybos apsaugos priemonių ir mūsų Europos investavimo pajėgumų padvigubinimo.
Norėčiau padėkoti 27-iems mūsų valstybių narių vadovams už tai, kad pernai, praėjus kelioms dienoms nuo mano pranešimo, aukščiausiojo lygio susitikime Bratislavoje palaimino mano darbotvarkę. Taip jie pasirinko vienybę ir nusprendė sutelkti dėmesį į bendrus svarbius dalykus.
Drauge įrodėme, kad Europa gali būti naudinga savo piliečiams, kai jiems to reikia.
Nuo tada pamažu, bet užtikrintai įgauname pagreitį.
Mums padėjo palankios ekonominės perspektyvos.
Eina penktieji ekonomikos atsigavimo metai. Jo poveikį pagaliau ėmė jausti kiekviena valstybė narė.
Pastaruosius dvejus metus Europos Sąjungos ekonomika augo sparčiau nei Jungtinių Amerikos Valstijų. Šiuo metu Sąjungos ekonomikos augimas viršija 2 proc., o euro zonos augimas siekia 2,2 proc.
Nedarbo lygis yra mažiausias per devynerius metus. Per šią Komisijos kadenciją iki šiol sukurta beveik 8 mln. darbo vietų. ES šiuo metu yra 235 mln. dirbančių žmonių. Tokio užimtumo rodiklio ES dar nėra buvę.
Tai ne vien Europos Komisijos nuopelnas. Vis dėlto esu įsitikinęs, kad jei 8 mln. darbo vietų būtų prarasta, kaltė būtų tekusi mums.
Tačiau Europos institucijos padėjo pakeisti vėjo kryptį.
Mūsų nuopelnas – Europos investicijų planas, pagal kurį iki šiol investuota 225 mln. EUR. Pagal šį planą taip pat suteikta paskolų daugiau kaip 445 000 mažųjų įmonių ir daugiau nei 270 infrastruktūros projektų.
Dėl ryžtingų mūsų veiksmų Europos bankai vėl turi kapitalo ir yra pajėgūs skolinti įmonėms, kad jos galėtų augti ir kurti darbo vietas.
Mes taip pat sumažinome valstybinio sektoriaus deficitą nuo 6,6 proc. iki 1,6 proc. Tai pasiekėme sumaniai taikydami Stabilumo ir augimo paktą. Reikalaujame fiskalinės drausmės, bet stengiamės nestabdyti augimo. Nors ir kritikuotas, šis metodas visoje Sąjungoje davė puikių rezultatų.
Praėjus dešimčiai metų nuo krizės pradžios, Europos ekonomika pagaliau atsigauna.
Kartu atgauname pasitikėjimą ir mes.
27 ES valstybių narių vadovai, Parlamentas ir Komisija mūsų Sąjungai grąžina Europą. Drauge mūsų Sąjungai grąžiname Sąjungą.
Praėjusiais metais visi 27 šalių vadovai vienas po kito kopė į Kapitolijaus kalvą Romoje, kad atnaujintų savo priesaiką vienas kitam ir mūsų Sąjungai.
Visa tai leidžia manyti, kad vėjas vėl pasisuko Europai palankia kryptimi.
Tai palankus momentas, bet jis netruks amžinai.
Pasinaudokime proga ir pasigaukime burėmis šį vėją.
Turime padaryti du dalykus:
Pirma, išlaikykime pernai nustatytą kursą. Turime dar 16 mėnesių, per kuriuos Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija gali padaryti tikrą pažangą. Per tą laiką turime užbaigti tai, ką pradėjome Bratislavoje, ir įgyvendinti savo konstruktyvią darbotvarkę.
Antra, nubrėžkime ateities kursą. Kaip rašė Markas Tvenas, po daugelio metų būsime labiau nusivylę dėl to, ko nepadarėme, nei dėl to, ką padarėme. Tad metas kurti vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę 2025 m. Europą.
IšLAIKYKIME KURSą
Gerbiamasis Pirmininke, gerbiamieji Parlamento nariai,
žvelgdami į ateitį negalime sau leisti nukrypti nuo kurso.
Užsibrėžėme sukurti energetikos sąjungą, saugumo sąjungą, kapitalo rinkų sąjungą, bankų sąjungą ir bendrąją skaitmeninę rinką. Drauge jau nuėjome ilgą kelią.
Europos Parlamentas patvirtino, kad Komisija jau pateikė 80 proc. kadencijos pradžioje žadėtų pasiūlymų. Turime veikti išvien, kad pasiūlymai taptų teisės aktais ir būtų įgyvendinti.
Kaip visuomet, reikės ne tik imti, bet ir duoti. Komisijos pasiūlymai, kuriais siekiama pertvarkyti mūsų bendrą prieglobsčio sistemą ir sugriežtinti darbuotojų komandiravimo taisykles, sukėlė daug diskusijų. Siekdami gerų rezultatų visi turėsime ieškoti kompromisų. Todėl šiandien norėčiau pasakyti: Komisija tam pasirengusi, jei rezultatas bus tinkamas mūsų Sąjungai ir teisingas visų valstybių narių atžvilgiu.
Esame pasirengę iki 2018 m. gegužės mėn. pateikti likusius 20 proc. iniciatyvų.
Šįryt Europos Parlamento Pirmininkui Antonio Tajaniui ir Ministrui Pirmininkui Jüriui Ratasui pateikiau ketinimų raštą, kuriame išdėstyti ateinančių metų prioritetai.
Visų pasiūlymų nevardysiu, tačiau norėčiau paminėti penkis ypač svarbius.
Pirma, norėčiau sutvirtinti mūsų Europos prekybos darbotvarkę.
Iš tiesų Europa yra atvira verslui. Tačiau to paties ji tikisi ir iš kitų. Turime gauti tai, ką duodame.
Prekyba nėra abstraktus dalykas. Tai ir darbo vietos, ir naujos galimybės didelėms ir mažoms Europos įmonėms. Kiekvienas papildomas iš eksporto uždirbtas milijardas eurų padeda išlaikyti 14 000 papildomų darbo vietų Europoje.
Prekyba – tai mūsų standartų (tiek socialinių ar aplinkos standartų, tiek duomenų apsaugos ar maisto saugos reikalavimų) eksportas.
Europa visuomet buvo patraukli verslui.
Tačiau nuo praėjusių metų viso pasaulio partneriai rikiuojasi prie mūsų durų, kad su mumis sudarytų prekybos susitarimus.
Europos Parlamento padedami, neseniai pasiekėme susitarimą dėl prekybos su Kanada. Jis bus pradėtas laikinai taikyti nuo kitos savaitės. Esame pasiekę politinį susitarimą su Japonija dėl naujos ekonominės partnerystės. Iki metų pabaigos turime nemažai galimybių sudaryti tokius pačius susitarimus su Meksika ir Pietų Amerikos šalimis.
Be to, šiandien siūlome pradėti derybas dėl prekybos su Australija ir Naująja Zelandija.
Norėčiau, kad visi šie susitarimai būtų sudaryti iki šios kadencijos pabaigos. Taip pat norėčiau, kad derybos dėl šių susitarimų būtų visiškai skaidrios.
Be atviros politikos nebus atviros prekybos.
Europos Parlamentas tars lemiamą žodį dėl visų prekybos susitarimų. Todėl jo nariai, kaip ir nacionalinių bei regioninių parlamentų nariai, turi būti išsamiai informuojami nuo pirmos derybų dienos. Komisija pasirūpins, kad ši nuostata būtų įgyvendinta.
Nuo šiol Komisija skelbs išsamius visų Tarybai patvirtinti siūlomų derybų įgaliojimų projektus.
Piliečiai turi teisę žinoti, ką Komisija siūlo. Neskaidrumas, gandai ir nepaliaujamos abejonės Komisijos motyvais jau liko praeityje.
Raginu, kad Taryba, patvirtinusi galutinius derybų įgaliojimus, padarytų tą patį.
Kartą ir visiems laikams norėčiau pasakyti: nesame naivūs laisvosios prekybos šalininkai.
Europa turi visuomet ginti savo strateginius interesus.
Todėl šiandien siūlome naują ES investicijų atrankos sistemą. Jei kitos šalies valstybinė įmonė nori pirkti Europos uostą, dalį mūsų energetikos infrastruktūros arba gynybos technologijų įmonę, tai turi būti daroma skaidriai, atidžiai išnagrinėjus ir išdiskutavus. Mūsų politinė pareiga – žinoti, kas dedasi mūsų pačių kieme, kad prireikus galėtume pasirūpinti mūsų bendru saugumu.
Antra, norėčiau,kad mūsų pramonė taptų stipresnė ir konkurencingesnė.
Tai visų pirma pasakytina apie mūsų gamybos bazę, kurios pagrindas – 32 mln. darbuotojų, gaminančių mums pranašumą teikiančius pasaulinio lygio produktus, pavyzdžiui, mūsų automobilius.
Didžiuojuosi mūsų automobilių pramone. Tačiau jaučiuosi sukrėstas, kai vartotojai sąmoningai ir tikslingai klaidinami. Todėl raginu automobilių pramonę apsivalyti ir elgtis kaip dera. Derėtų ne ieškoti spragų, o investuoti į netaršius ateities automobilius.
Šiandien mūsų pristatoma naujoji pramonės politikos strategija padės mūsų pramonės įmonėms ir toliau dominuoti arba tapti dominuojančiomis pasaulyje inovacijų diegimo, skaitmeninimo ir priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo srityse.
Trečia, norėčiau, kad Europa būtų kovos su klimato kaita priešakyje.
Praėjusiais metais šiuose rūmuose ratifikavome Paryžiaus susitarimą ir taip nustatėme visuotines žaidimo taisykles. Žlugus Jungtinių Amerikos Valstijų ambicijoms, Europa užtikrins, kad mūsų planeta vėl taptų didi. Tai bendras visos žmonijos paveldas.
Komisija netrukus pateiks pasiūlymų, kaip sumažinti mūsų transporto sektoriuje išmetamo anglies dioksido kiekį.
Ketvirtas ateinančių metų prioritetas – geriau apsaugoti europiečius skaitmeniniame amžiuje.
Per pastaruosius trejus metus mums pavyko pasiekti, kad europiečiai galėtų saugiau jaustis naršydami internete. Naujomis Komisijos pasiūlytomis taisyklėmis apsaugosime mūsų intelektinę nuosavybę, kultūrų įvairovę ir asmens duomenis. Paspartinome kovą su teroristų propaganda ir radikalizacija internete. Tačiau Europa vis dar nėra pakankamai pasirengusi kibernetiniams išpuoliams.
Kibernetiniai išpuoliai demokratijos ir ekonomikos stabilumui gali kelti didesnį pavojų nei ginklai ir tankai. Vien praėjusiais metais kasdien vyko daugiau nei 4 000 kibernetinių išpuolių, kuriems buvo naudojama išpirkos reikalaujanti programinė įranga, o 80 proc. Europos įmonių patyrė bent vieną kibernetinio saugumo incidentą.
Kibernetinių išpuolių nesustabdo sienos ir nė vienas nėra nuo jų apsaugotas. Kad galėtume nuo jų apsisaugoti, šiandien Komisija mums siūlo naujų priemonių, iš jų viena – Europos kibernetinio saugumo agentūra.
Penkta, migracijair toliau bus mūsų akiratyje.
Nepaisant diskusijų ir prieštarų, mums pavyko padaryti nemenką pažangą daugelyje sričių. Tačiau tenka pripažinti, kad to nepakanka.
Veiksmingiau saugome Europos išorės sienas. Per 1 700 naujosios Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros pareigūnų padeda 100 000 nacionalinių sienų apsaugos pareigūnų patruliuoti tokiose šalyse kaip Graikija, Italija, Bulgarija ir Ispanija. Turime bendras sienas, tačiau valstybės narės, kurioms dėl geografinės padėties tenka didžiausia našta, negali būti paliktos vienos. Bendros sienos reiškia ir bendrą jų apsaugą.
Mums pavyko sustabdyti daugeliui didelį nerimą kėlusius neteisėtų migrantų srautus. Sudarę susitarimą su Turkija, 97 proc. sumažinome į rytinę Viduržemio jūros regiono dalį neteisėtai atvykstančių asmenų skaičių. Be to, šią vasarą veiksmingiau kontroliavome centrinės Viduržemio jūros regiono dalies maršrutą – juo atvykstančių migrantų skaičius rugpjūčio mėn. sumažėjo 81 proc., palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu.
Taip smarkiai sumažinome žūčių Viduržemio jūroje skaičių. Tragiška, kad šiais metais žuvo beveik 2 500 žmonių. Niekada nesusitaikysiu su tuo, kad žmonės paliekami skęsti jūroje.
Kalbėdamas apie migraciją, negaliu nepareikšti ypatingos padėkos Italijai už nenuilstamą ir kilnų darbą. Siekdama pagerinti padėtį, šią vasarą Komisija vėl glaudžiai bendradarbiavo su Ministru Pirmininku Paolo Gentiloniu ir jo vyriausybe, visų pirma organizuojant Libijos pakrančių apsaugos pajėgų mokymą. Ir toliau teiksime tvirtą finansinę ir operatyvinę paramą Italijai, nes ji gina Europos garbę Viduržemio jūros regione.
Taip pat turime skubiai gerinti migrantų gyvenimo sąlygas Libijoje. Esu pasipiktinęs nežmoniškomis sąlygomis sulaikymo ar priėmimo centruose. Europai tenka bendra atsakomybė, o Komisija drauge su Jungtinėmis Tautomis sieks ištaisyti šią gėdingą padėtį – tai nebegali tęstis.
Liūdna, kad ne visos valstybės narės yra vienodai solidarios, tačiau pati Europa ir toliau rodo solidarumą. Vien pernai ES valstybės narės suteikė perkėlė ar suteikė prieglobstį daugiau kaip 720 000 pabėgėlių – triskart daugiau nei JAV, Kanada ir Australija kartu. Priešingai, negu kai kas sako, Europa nėra ir niekada negali tapti nepasiekiama tvirtove. Europa yra ir privalo būti solidarus žemynas, kuriame persekiojamieji gali rasti prieglobstį.
Aš ypač didžiuojuosi Europos jaunuoliais, kurie patys siūlosi pabėgėlius iš Sirijos mokyti kalbų, ir tūkstančiais kitų jaunų žmonių, kurie tapo mūsų naujojo Europos solidarumo korpuso nariais. Jie įkūnija Europos solidarumo principą.
Tačiau reikia dvigubai daugiau pastangų. Iki kito mėnesio pabaigos Komisija pateiks naują pasiūlymų, kuriuose dėmesys skiriamas grąžinimui, solidarumui su Afrika ir teisėtiems patekimo į ES būdams, rinkinį.
Grąžinimas reiškia, kad teisės pasilikti Europoje neturintys asmenys turi grįžti į savo kilmės šalis. Jei į savo šalis grįžta tik 36 proc. neteisėtų migrantų, akivaizdu, kad mums reikia dirbti daug geriau. Tik taip Europa galės rodyti solidarumą su pabėgėliais, kuriems iš tiesų būtina apsauga.
Solidarumas negali būti tik Europos vidaus reikalas. Mes taip pat privalome parodyti solidarumą su Afrika. Afrika yra didingas jaunas žemynas, žmonijos lopšys. Mūsų 2,7 mlrd. EUR vertės ES ir Afrikos infrastruktūrospatikos fondas suteikia užimtumo galimybių visoje Afrikoje. Didžioji dalis šios sumos skirta iš ES biudžeto, o visos mūsų valstybės narės bendrai paskyrė tik 150 mln. EUR, tad fondas netrukus bus išsemtas. Visi žinome, kaip pavojinga pristigti lėšų. 2015 m., išsekus JT Pasaulio maisto programai skirtoms lėšoms, Europą užplūdo migrantai. Raginu visas valstybes nares nuo žodžių pereiti prie darbų ir užtikrinti, kad taip nenutiktų ir Afrikos patikos fondui.
Sieksime rasti teisėtų patekimo į Europą būdų. Neteisėtą migraciją sustabdys tik reali alternatyva pavojingiems maršrutams. Jau perkėlėme beveik 22 000 pabėgėlių iš Turkijos, Jordanijos ir Libano. Pritariu JT vyriausiojo komisaro F. Grandi raginimui perkelti dar 40 000 pabėgėlių iš Libijos ir kaimyninių šalių.
Antra vertus, teisėta migracija būtina, nes Europa – senėjantis žemynas. Todėl Komisija pateikė pasiūlymų, padėsiančių kvalifikuotiems migrantams įsigyti mėlynąją kortelę ir atvykti į Europą. Norėčiau padėkoti Parlamentui už paramą ir raginu kuo greičiau pasiekti plataus užmojo susitarimą dėl šio svarbaus klausimo.
PAKELKIME BURES
Gerbiamas Pirmininke,
Ponios ir ponai,
Gerbiami Parlamento nariai,
paminėjau vos kelias iniciatyvas, kurias turėtume įgyvendinti per artimiausius 16 mėnesių. Tačiau vien to nepakaks, kad atkovotume europiečių širdis ir protus.
Dabar metas nubrėžti kryptį ateičiai.
Kovo mėn. Komisija pateikė Baltąją knygą dėl Europos ateities su penkiais scenarijais, kaip Europa galėtų atrodyti iki 2025 m. Tie scenarijai buvo išdiskutuoti, išnagrinėti ir išdraskyti. Tai gerai – tam jie ir buvo sumanyti. Norėjau pradėti procesą, per kurį europiečiai apsispręstų dėl savo kelio ir ateities.
Europos ateities negalima lemti įsakymais. Ji turi būti demokratinių diskusijų ir galiausiai plataus sutarimo rezultatas. Europos Parlamentas aktyviai prisidėjo trimis didelio užmojo rezoliucijomis dėl Europos ateities, ir jūs dalyvavote daugiau nei 2 000 viešųjų renginių, kuriuos Komisija surengė nuo kovo mėnesio.
Dabar metas padaryti pirmąsias šių diskusijų išvadas. Laikas nuo apmąstymų pereiti prie veiksmų. Nuo diskusijų – prie sprendimų.
Šiandien norėčiau Jums pristatyti, koks būtų mano įsivaizduojamas „šeštasis scenarijus“, jei galima taip pavadinti.
Šis scenarijus kyla iš dešimtmečius kauptos tiesioginės patirties. Visą gyvenimą gyvenau ir dirbau dėl Europos projekto. Mačiau gerų ir blogų laikų.
Sėdėjau daugelyje skirtingų stalo pusių: kaip ministras, kaip ministras pirmininkas, kaip Euro grupės pirmininkas, o dabar kaip Komisijos pirmininkas. Buvau Mastrichte, Amsterdame, Nicoje ir Lisabonoje, kai mūsų Sąjunga keitėsi ir plėtėsi.
Visada kovojau už Europą. Kartais kentėdavau su Europa ir dėl jos, netgi buvau puolęs į neviltį dėl jos.
Kad ir kas būtų, niekada nepraradau savo meilės Europai.
Tačiau meilė retai būna be skausmo.
Meilė Europai, nes Europa ir Europos Sąjunga šiame įtampos kupiname pasaulyje pasiekė unikalų laimėjimą – taiką Europoje ir už jos ribų. Gerovę daugeliui, nors dar ir ne visiems.
Mes turime tai prisiminti Europos kultūros paveldo metais. 2018-tieji turi būti kultūrų įvairovės šventė.
VERTYBIŲ SĄJUNGA
Mūsų kompasas yra mūsų vertybės.
Man Europa yra daugiau negu vien bendroji rinka. Daugiau negu pinigai, daugiau negu euras. Svarbiausios visada buvo vertybės.
Mano šeštasis scenarijus remiasi trimis principais, kurie visada turi būti mūsų Sąjungos inkaras: laisve, lygybe ir teisinės valstybės principu.
Europa pirmiausia yra laisvės sąjunga. Laisvės nuo bet kokios priespaudos ir diktatūros, kurias pernelyg gerai pažįsta mūsų žemynas ir, deja, labiau už kitus – Centrinė ir Rytų Europa. Laisvės reikšti savo nuomonę, kaip piliečiui ir kaip žurnalistui, – laisvės, kurią pernelyg dažnai laikome savaime suprantama. Tai laisvės, kurios yra mūsų Sąjungos pagrindas. Tačiau laisvė iš dangaus nenukrinta. Dėl jos reikia kovoti. Europoje ir visame pasaulyje.
Antra, Europa turi būti lygybės Sąjunga.
Jos narių, didelių ir mažų, Rytų ir Vakarų, Šiaurės ir Pietų lygybės.
Neapsirikite, Europa driekiasi nuo Vigo iki Varnos. Nuo Ispanijos iki Bulgarijos.
Nuo Rytų iki Vakarų: Europa turi kvėpuoti visais plaučiais. Kitaip mūsų žemynui pristigs oro.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių piliečių. Nepriimtina, kad 2017 m. vaikai tebemiršta nuo ligų, kurios Europoje seniai turėjo būti išnaikintos. Vaikams Rumunijoje ar Italijoje turi būti suteikta tokia pati galimybė skiepytis nuo tymų, kaip ir vaikams visoje Europoje. Ir jokių „bet“. Todėl dirbame su visomis valstybėmis narėmis, kad prisidėtume prie jų nacionalinių skiepijimo pastangų. Europoje neturi būti mirčių, kurių galima išvengti.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšės darbo jėgos. Už tą patį darbą toje pačioje vietoje visiems turi būti mokama tiek pat. Todėl Komisija pasiūlė naujas ES darbuotojų komandiravimo taisykles. Turėtume siekti, kad visų ES darbo jėgos judumo taisyklių vykdymą sąžiningai, paprastai ir veiksmingai užtikrintų nauja Europos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo institucija. Absurdiška, kad bendrojoje rinkoje turime bankininkystės instituciją kontroliuoti, kad būtų laikomasi bankininkystės standartų, bet neturime bendros darbo institucijos teisingumui užtikrinti. Mes tą instituciją įsteigsime.
Sąjungoje, kur visi lygūs, negali būti antrarūšių vartotojų. Man nepriimtina, kad vienose Europos šalyse žmonėms parduodami prastesnės kokybės maisto produktai nei kitose šalyse, nors pakuotės ir prekės ženklai vienodi. Slovakai nenusipelnė gauti mažiau žuvies savo žuvies piršteliuose. Vengrai – mažiau mėsos savo mėsos produktuose. Čekai – mažiau kakavos savo šokolade. ES teisėje tokia praktika jau uždrausta. Dabar turime suteikti nacionalinėms valdžios institucijoms priemonių nutraukti bet kokiai neteisėtai praktikai, kad ir kur ji būtų taikoma.
Trečia, Europoje stipriojo teisę pakeitė teisės stiprybė.
Teisinės valstybės principas reiškia, kad teisę ir teisingumą vykdo nepriklausomi teismai.
Priklausyti teisinės valstybės principu pagrįstai Sąjungai kaip tik reiškia pripažinti ir gerbti galutinį sprendimą. Priimti galutinį sprendimą valstybės narės pavedė Europos Teisingumo Teismui. Teismo sprendimus privalo gerbti visi. Jų nepaisyti arba apriboti nacionalinių teismų nepriklausomumą reiškia atimti iš piliečių jų pagrindines teises.
Teisinės valstybės principas Europos Sąjungoje nėra pasirenkamasis dalykas. Tai prievolė.
Mūsų Sąjunga yra nėra valstybė, ji yra teisės bendrija.
VIENINGESNĖ SĄJUNGA
Gerbiami nariai,
šie trys principai privalo būti pamatas, ant kurio statome vieningesnę, stipresnę ir demokratiškesnę Sąjungą.
Kai kalbame apie mūsų ateitį, patirtis man byloja, kad atsakymas, kurio laukia žmonės, – tai ne naujos sutartys ir naujos institucijos. Tai tik tikslo siekimo priemonės – nei daugiau, nei mažiau. Jos galbūt šį tą reiškia mums čionai, Strasbūre ir Briuselyje. Tačiau kitiems jos neturi daug prasmės.
Institucinės reformos man rūpi, tik jeigu dėl jų mūsų Sąjunga taps veiksmingesnė.
Užuot dangstęsi raginimais keisti Sutartį – tai bet kokiu atveju neišvengiama, – pirmiausia turime keisti požiūrį, esą, norint laimėti vieniems kiti turi pralaimėti.
Demokratija reiškia kompromisą. Ir teisingas kompromisas nugalėtojais padaro visus. Vieningesnėje Sąjungoje kompromisas turėtų būti laikomas ne blogiu, o menu tiesti skirtumus jungiančius tiltus. Demokratija negali veikti be kompromiso. Europa negali veikti be kompromiso. To visada reikėtų siekti Parlamentui, Tarybai ir Komisijai dirbant vieniems su kitais.
Vieningesnė Sąjunga taip pat turi tapti įtraukesnė.
Jei norime sustiprinti savo išorės sienų apsaugą, turime nedelsdami laisvo judėjimo Šengeno erdvę atverti Bulgarijai ir Rumunijai. Taip pat turime leisti Kroatijai tapti visateise Šengeno nare, kai ji įvykdys visus kriterijus.
Jei norime, kad euras mūsų žemyną vienytų, o ne skaldytų, jis turi būti daugiau nei vien rinktinių šalių grupės valiuta. Euras turi būti bendra visos Europos Sąjungos valiuta. Visos mūsų valstybės narės, išskyrus dvi, privalo ir turi teisę įsivesti eurą, kai įvykdys visas sąlygas.
Valstybės narės, kurios nori įsivesti eurą, turi būti pajėgios tai padaryti. Todėl siūlau sukurti Euro įsivedimo priemonę techninei ir net finansinei pagalbai teikti.
Jei norime, kad bankai visame žemyne veiktų pagal tas pačias taisykles ir taip pat prižiūrimi, turėtume visas valstybes nares raginti prisijungti prie bankų sąjungos. Bankų sąjungą reikia baigti kurti kuo skubiau. Turime sumažinti keliose mūsų valstybėse narėse likusią bankų sistemų riziką. Bankų sąjunga gali veikti, tik jei kartu užtikrinamas ir rizikos mažinimas, ir rizikos pasidalijimas. Kaip visi gerai žino, tai pasiekiama tik įvykdžius 2015 m. lapkričio mėn. pasiūlytas taisykles. Norint pasinaudoti bendra indėlių garantijų sistema, pirmiausia reikia atlikti savo namų darbus.
Jei Europoje norime išvengti socialinio susiskaidymo ir socialinio dempingo, valstybės narės turėtų kuo greičiau – ne vėliau kaip Geteburgo aukščiausiojo lygio susitikime lapkričio mėn. – sutarti dėl Europos socialinių teisių ramsčio. Nacionalinės socialinės sistemos vis dar ilgai liks skirtingos ir atskiros. Tačiau turėtume siekti bent jau Europos socialinių standartų sąjungos, kad būtų bendras supratimas, kas yra socialiai teisinga.
Ignoruodama darbuotojus, Europa negali veikti.
Jei norime daugiau stabilumo savo kaimynystėje, privalome suteikti įtikinamą plėtros perspektyvą Vakarų Balkanų šalims.
Akivaizdu, kad per šią Komisijos ir Parlamento kadenciją kitos plėtros nebus. Nė viena kandidatė nėra pasirengusi. Tačiau vėliau Europos Sąjungoje bus daugiau nei 27 narės. Šalys kandidatės ypatingą prioritetą turi skirti teisinės valstybės principui, teisingumui ir pagrindinėms teisėms.
Tai reiškia, kad Turkijos narystė ES numatomoje ateityje neįmanoma.
Jau kuris laikas Turkija sparčiai tolsta nuo Europos Sąjungos.
Žurnalistų vieta yra žinių tarnybose, o ne kalėjimuose. Jie turi būti ten, kur karaliauja žodžio laisvė.
Kreipiuosi į tuos, kurie Turkijoje turi valdžią: paleiskite mūsų žurnalistus. Ir ne vien juos. Liaukitės įžeidinėję mūsų valstybes nares lygindami jų vadovus su fašistais ir naciais. Europa yra brandžių demokratinių valstybių žemynas. Įžeidimai tampa kliūtimis. Kartais man susidaro įspūdis, kad Turkija tyčia stato tas kliūtis, kad galėtų apkaltinti Europą dėl bet kokio stojimo derybų nutrūkimo.
Mes visada būsime ištiesę rankas didžiai turkų tautai ir tiems, kurie pasirengę dirbti su mumis laikydamiesi mūsų vertybių.
STIPRESNĖ SĄJUNGA
Gerbiami nariai,
mūsų Sąjunga taip pat turi stiprėti.
Noriu stipresnės bendrosios rinkos.
Noriu, kad nagrinėjant svarbius bendrosios rinkos klausimus, sprendimai Taryboje būtų dažniau ir lengviau priimami kvalifikuota balsų dauguma – lygia dalimi prisidedant Europos Parlamentui. Tam mums nereikia keisti sutarčių. Dabartinėse sutartyse yra vadinamųjų nuostatų dėl pereigos, kurios mums leidžia taikyti kvalifikuotos balsų daugumos balsavimą tam tikrose srityse, jei tam pritaria visi valstybių ar vyriausybių vadovai.
Taip pat labai pritariu tam, kad kvalifikuotos balsų daugumos balsavimas būtų taikomas sprendimams dėl bendros konsoliduotosios pelno mokesčio bazės, PVM, sąžiningų skaitmeninės pramonės mokesčių ir finansinių sandorių mokesčio. Europos Sąjunga turi būti pajėgi veikti greičiau ir ryžtingiau.
Taip pat noriu stipresnės ekonominės ir pinigų sąjungos.
Euro zona dabar atsparesnė negu prieš keletą metų. Dabar turime Europos stabilumo mechanizmą (ESM). Manau, kad ESM turėtų būti palaipsniui išplėtotas iki Europos valiutos fondo ir tvirtai susietas su mūsų Sąjunga. Konkrečių pasiūlymų šiuo klausimu Komisija pateiks gruodžio mėnesį.
Mums reikia Europos ekonomikos ir finansų ministro pareigybės: Europos ministro, kuris remtų ir skatintų mūsų valstybių narių struktūrines reformas. Jis galėtų pasinaudoti darbu, kurį, padedama Paramos struktūrinėms reformoms tarnybos, nuo 2015 m. atlieka Komisija. Naujasis ministras turėtų koordinuoti visas ES finansines priemones, kurias galima taikyti, kai valstybę narę ištinka nuosmukis arba sunki krizė.
Nesiekiu įsteigti naujos pareigybės vien dėl jos pačios. Aš siekiu veiksmingumo. Ekonomikos ir finansų ministro pareigas turėtų eiti už ekonomikos ir finansų reikalus atsakingas Komisijos narys, idealiu atveju – ir pirmininko pavaduotojas. Jis taip pat turėtų pirmininkauti Euro grupei.
Europos ekonomikos ir finansų ministras turi būti atskaitingas Europos Parlamentui.
Mums nereikia lygiagrečių struktūrų. Mums reikia ne euro zonos biudžeto, bet didelės euro zonos biudžeto eilutės ES biudžete.
Man taip pat nepatinka atskiro euro zonos parlamento idėja.
Euro zonos parlamentas yra Europos Parlamentas.
Europos Sąjunga taip pat turi griežčiau kovoti su terorizmu. Per pastaruosius trejus metus padarėme tikrą pažangą. Tačiau mums vis dar trūksta priemonių greitai veikti tarpvalstybinių terorizmo grėsmių atvejais.
Todėl raginu sukurti Europos žvalgybos padalinį, kuris užtikrintų, kad žvalgybos tarnybos ir policija automatiškai dalytųsi duomenimis, susijusiais su teroristais ir užsienio kovotojais.
Mano manymu, pakanka argumentų, kad naujajam Europos prokurorui būtų pavestas tarpvalstybinių terorizmo nusikaltimų persekiojimas.
Norėčiau, kad mūsų Sąjunga taptų stipresne pasaulio veikėja. Kad mūsų reikšmė pasaulyje padidėtų, mums būtinai reikia galimybės sparčiau priimti užsienio politikos sprendimus. Todėl noriu, kad valstybės narės apsvarstytų, kurie užsienio politikos sprendimai galėtų būti priimami kvalifikuota balsų dauguma, o nebe vienbalsiai. Sutartyje tai jau numatyta, jei visos valstybės tam pritaria.
Ir noriu, kad skirtume daugiau pastangų gynybos reikalams. Horizonte jau matyti naujas Europos gynybos fondas. Taip pat nuolatinis struktūrinis bendradarbiavimas gynybos srityje. Iki 2025 m. mums reikia visapusiškos Europos gynybos sąjungos. Mums jos reikia. Ir jos nori NATO.
Galiausiai noriu, kad Sąjunga labiau rūpintųsi svarbiausiais dalykais, tęsdama šios sudėties Komisijos jau pradėtus darbus. Neturėtume kištis į kasdienį europiečių gyvenimą ir reguliuoti kiekvieno aspekto. Turėtume daugiau dėmesio skirti svarbiems dalykams. Neturėtume užversti naujomis iniciatyvomis ar siekti vis daugiau kompetencijos. Kompetenciją, kai prasminga, turime grąžinti valstybėms narėms.
Todėl šios sudėties Komisija daugiau dėmesio skyrė dideliems darbams ir mažiau – mažiems ir per metus pasiūlė mažiau negu 25 naujas iniciatyvas – ankstesnių kadencijų Komisija siūlydavo daugiau nei 100. Sugrąžinome įgaliojimus, kai spręsti problemas racionaliau valstybių narių vyriausybėms. Gerai paplušėjus Komisijos narei Vestager, 90 proc. sprendimų dėl valstybės pagalbos perdavėme regioniniam ar vietos lygmenims.
Siekdamas baigti tai, ką pradėjome, šį mėnesį įsteigsiu Subsidiarumo ir proporcingumo darbo grupę, kad labai kritiškai peržvelgtų visas politikos sritis siekdama, kad veiktume tik ten, kur ES teikia didesnę naudą. Šiai darbo grupei vadovaus Pirmasis pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas, turintis didelę geresnio reglamentavimo patirtį. F. Timmermanso darbo grupė, tarp kurios narių turėtų būti šio Parlamento ir nacionalinių parlamentų narių, už darbą turėtų atsiskaityti po metų.
DEMOKRATIŠKESNĖ SĄJUNGA
Gerbiami nariai,
Gerbiamas Pirmininke,
mūsų Sąjungai reikia demokratinio proveržio.
Norėčiau, kad Europos politinės partijos rinkimų kampaniją pradėtų gerokai anksčiau nei ligšiol. Pernelyg dažnai visoje Europoje vykstantys rinkimai sumenkdavo iki nacionalinių kampanijų sumos. Europos demokratija nusipelno daugiau.
Šiandien Komisija siūlo naujas politinių partijų finansavimo ir fondų taisykles. Neturėtume pildyti antieuropietiškai nusiteikusių ekstremistų sąskaitų. Turėtume suteikti priemonių europinėms partijoms geriau organizuotis.
Esu linkęs pritarti idėjai sudaryti tarpvalstybinius sąrašus, nors žinau, kad ne taip mažai jūsų su šia idėja nesutinkate. Tokie sąrašai padarytų Europos Parlamento rinkimus europiškesnius ir demokratiškesnius.
Taip pat manau, kad ateinančiais mėnesiais į darbą dėl Europos ateities turėtume įtraukti nacionalinius parlamentus ir nacionalinio, regioninio ir vietos lygmens pilietinę visuomenę. Per trejus pastaruosius metus Komisijos nariai nacionaliniuose parlamentuose apsilankė daugiau kaip 650 kartų. Jie taip pat diskutavo daugiau nei 300 interaktyvių piliečių dialogų daugiau kaip 80 miestų ir miestelių 27 valstybėse narėse. Vis dėlto galime nuveikti daugiau. Todėl remiu prezidento E. Macrono idėją visoje Europoje 2018 m. rengti demokratinius konventus.
Diskusijoms įsibėgėjant, 2018 m. aš asmeniškai ypač daug dėmesio skirsiu Estijai, Latvijai, Lietuvai ir Rumunijai. Nes tais metais jos švęs šimto metų sukaktį. Tie, kurie nori suteikti kryptį mūsų žemyno ateičiai, turėtų gerai suprasti ir gerbti mūsų bendrą istoriją. Tai sakau ir apie šias keturias šalis – be jų Europa būtų nepilna.
Poreikis stiprinti demokratiją turi įtakos ir Europos Komisijai. Šiandien siunčiu Europos Parlamentui naują Komisijos narių elgesio kodeksą. Naujajame kodekse pirmiausia aiškiai nurodyta, kad Komisijos nariai gali dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose tokiomis pat sąlygomis, kaip ir visi kiti. Naujajame kodekse, be abejo, sugriežtinami sąžiningumo reikalavimai Komisijos nariams ir per jų kadenciją, ir jai pasibaigus.
Jei norite, kad Europoje klestėtų demokratija, negalite apgręžti demokratinio progreso, kurio pavyzdys – pagrindinių kandidatų – Spitzenkandidaten – iškėlimas.
Esu tikras, kad bet kuriam būsimam pirmininkui būtų labai naudinga unikali kampanijos visose mūsų gražaus žemyno dalyse patirtis. Norėdamas suvokti savo darbo iššūkius ir mūsų valstybių narių įvairovę, būsimasis pirmininkas turėtų būti susitikęs su piliečiais viešose Helsinkio erdvėse ir Atėnų aikštėse. Mano asmeninė tokios kampanijos patirtis: ją įgijęs, per kadenciją esi nuolankesnis, tačiau ir stipresnis. Ir Europos Vadovų Taryboje gali susitikti su kitais vadovais su pasitikėjimu, kad esi taip pat išrinktas, kaip ir jie. Tai naudinga mūsų Sąjungos pusiausvyrai.
Daugiau demokratijos reiškia daugiau veiksmingumo. Europa veiktų geriau, jei sujungtume Europos Komisijos ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkų pareigybes.
Neturiu nieko prieš savo gerą draugą Donaldą, su kuriuo kartu sklandžiai dirbau pastaruosius trejus metus. Tai nenukreipta prieš Donaldą ar prieš mane.
Europą būtų galima lengviau suprasti, jei laivą valdytų vienas kapitonas.
Turėdami vienintelį pirmininką geriau atskleistume tikrąjį Europos Sąjungos, kaip valstybių Sąjungos ir piliečių Sąjungos, pobūdį.
MŪSŲ PLANAS
Gerbiami nariai,
vieningesnės, stipresnės ir demokratiškesnės Europos vizijoje, kurią išdėstau šiandien, yra visų penkių kovo mėnesį pateiktų scenarijų elementų.
Bet mūsų ateitis negali likti scenarijus, eskizas, viena iš idėjų.
Rytojaus Sąjungą turime parengti šiandien.
Šįryt nusiunčiau planą Pirmininkui A. Tajaniui, Pirmininkui D. Tuskui ir nuo dabar iki 2019 m. Tarybai pirmininkausiančių valstybių narių pirmininko pareigas eisiantiems asmenims ir pateikiau gaires, kurlink turėtume toliau.
Svarbus elementas bus 2018 m. gegužės mėnesį Komisijos pateiksimi planai, kaip būsimą ES biudžetą suderinti su mūsų užmojais ir užtikrinti, kad galėtume įvykdyti visa, ką pažadėjome.
2019 m. Jungtinė Karalystė išstos iš Europos Sąjungos. Tai bus labai liūdnas ir tragiškas momentas. Visada dėl to apgailestausime. Tačiau turime gerbti britų tautos valią.
2019 m. kovo 30 d. būsime 27 narių Sąjunga. Siūlau visoms 27 narėms ir ES institucijoms tam gerai pasirengti.
2019 m. gegužės mėnesį, vyks Europos Parlamento rinkimai. Europiečiai eis į pasimatymą su demokratija. Jie turės eiti prie balsadėžių aiškiai suvokdami, kaip Europa keisis kelerius ateinančius metus.
Todėl raginu Pirmininką D. Tuską ir 2019 m. pirmąjį pusmetį Tarybai pirmininkausiančią Rumuniją surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą Rumunijoje 2019 m. kovo 30 d. Noriu, kad tas susitikimas būtų surengtas nuostabiame istoriniame Sibiu mieste, arba, kaip jis man žinomas, Hermanštate. Tai turėtų proga mums susitikti ir priimti sprendimus, kurių reikia vieningesnei, stipresnei ir demokratiškesnei Europai.
Viliuosi, kad 2019 m. kovo 30 d. europiečius vienys Sąjunga, kurioje esame pasiryžę ginti savo vertybes. Kur visos valstybės tvirtai laikosi teisinės valstybės principo. Kurioje visapusė narystė euro zonoje, bankų sąjungoje ir Šengeno erdvėje visoms ES valstybėms narėms yra tapusi norma. Kur būsime pakloję tvirtus ekonominės ir pinigų sąjungos pamatus, kad galėtume gandų ir negandų laikais apsaugoti savo bendrą valiutą neprašydami pagalbos iš šalies. Kur mūsų bendroji rinka būtų teisingesnė darbuotojams iš Rytų ir iš Vakarų. Kur mums pavyko susitarti dėl tvirto socialinių standartų ramsčio. Kur pelnas būtų apmokestinamas ten, kur jis gautas. Kur teroristai nerastų silpnų vietų. Kur būsime sutarę dėl tinkamos Europos gynybos sąjungos. Kur Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai vadovauja pirmininkas, išrinktas po demokratiškos visoje Europoje vykusios rinkimų kampanijos.
Jei 2019 m. kovo 30 d. mūsų piliečiai pabustų šioje Sąjungoje, jie galėtų po kelių savaičių balsuoti Europos Parlamento rinkimuose nė kiek neabejodami, kad mūsų Sąjunga yra jiems palanki vieta.
IŠVADA
Gerbiami nariai,
Europa sukurta ne tam, kad nekistų. Ji tokia būti negali.
Helmutas Kohlis ir Jacques’as Delors’as mane išmokė, kad Europa juda į priekį tik būdama drąsi. Prieš įgyvendinamos bendroji rinka, Šengeno erdvė ir bendra valiuta buvo nurašytos kaip žydros svajonės. Ir vis dėlto šie trys didelio masto projektai dabar yra tikrovė.
Girdžiu sakant: „Nesiūbuokime laivo dabar, kai viskas pradėjo klotis geriau.“
Bet dabar ne metas būti pernelyg atsargiems.
Pradėjome taisyti stogą. Bet darbą turime baigti dabar, kai šviečia saulė ir kol ji tebešviečia.
Nes, kai horizonte pasirodys nauji debesys – o jie pasirodys, – gali būti per vėlu.
Tad atsistumkime nuo krantinės.
Plaukime iš uosto.
Ir pasigaukime burėmis palankų vėją.