2017 m. rugpjūčio 25 d. Marijampolėje, miesto savivaldybės salėje, vyko apskritojo stalo diskusija žiedinės (uždaro ciklo) ekonomikos tema. Renginys organizuotas Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narės, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” tarptautinės sekretorės Daivos Kvedaraitės bei LR Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininko Kęstučio Mažeikos iniciatyva.
Šio renginio tikslas – užmegzti dialogą tarp suinteresuotų visuomenės grupių, socialinių partnerių – darbdavių, darbuotojų atstovų bei politikų – tam, kad galima būtų judėti į priekį tvarios ekonomikos link. Susitikimo dalyviai diskutavo apie tai, kaip paskatinti visuomenę pereiti iš tiesinės „išgauk-perdirbk-panaudok-išmesk” ekonomikos, prie žiedinės ekonomikos, kurioje atliekos gali būti paverčiamos ištekliais. Buvo ieškoma atsakymo į klausimą ar pakanka tik visuomenės švietimo, ar reikalingos ir ekonominės paskatos?
Renginio metu buvo kalbama apie Europos Komisijos inicijuoto veiksmų plano dėl uždaro ciklo ekonomikos kūrimo įgyvendinimo eigą Lietuvoje. Tvaresnė ekonomika reikalauja drastiškai sumažinti žaliavų (išteklių naudojimą) bei mažinti atliekas. Tai yra perspektyva, atverianti naujas galimybes verslui, darbuotojams, vartotojams.
ES žiedinės ekonomikos politikos pagrindai Lietuvoje jau pradėti įgyvendinti, tačiau ši sritis dar nauja, todėl daugeliu aspektų visuomenei reikia daug aktualios informacijos, kad keistųsi mąstymas ir elgesio įpročiai. Lietuvoje kol kas deginama per daug atliekų, o daugiau kaip 70 proc. komunalinių atliekų šalinama sąvartynuose, kai, pavyzdžiui, Italijoje ten pakliūva tik 40 proc. visų šiukšlių. Lietuva turėtų plėtoti bendradarbiavimą su kitomis šalimis, keisti gerąja patirtimi.
Taigi, žiedinė ekonomika kol kas dažniau suprantama kaip atliekų surinkimas bei deginimas. Tuo tarpu, uždaro ciklo ekonomika apima visą eilę sričių, t.y. gamyba, pirmiausia ekologinis projektavimas, produktų patvarumas, galėjimas pataisyti ir perdirbti, geriausios technologijos naudojimas, pakartotinis išteklių naudojimas, galimybė įsigyti atsargines dalis bei turėti taisymo instrukcijas, yra svarbus ekologinis ženklinimas, poveikis aplinkai, turi būti nustatyti antrinių žaliavų kokybės standartai, sąsaja tarp cheminių medžiagų, produktų ir atliekų, pateikiama informacija apie chemines medžiagas produktuose ir atliekose, svarbu plėtoti inovacijas bei į šį sektorių pritraukti investicijas.
Yra paskaičiuota, kad perdirbant atliekas būtų galima sukurti per 170 000 naujų darbo vietų. Tačiau jeigu antrinės žaliavos bus brangesnės nei pirminės, tai verslas jų nesirinks. Be to, yra svarbu, kad darbo vietos būtų kokybiškos, užtikrinti darbuotojų saugos ir sveikatos standartai.
Tvari plėtra, tai ne būtinai vartojimo mažinimas, bet labiau atliekų prevencija. EK skatina įgyvendinti ambicingą tikslą – pradžioje pereiti prie to, kad būtų perdirbama iki 70 proc. atliekų, o ateityje būtų pereita prie beatliekinės gamybos.
Renginyje dalyvavo Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje atstovas Jonas Rasimas, LR Seimo narė Virginija Vingrienė, Ūkio viceministras Ramūnas Burokas, Regioninių atliekų tvarkymo centrų asociacijos prezidentas Algirdas Reipas, Marijampolės miesto ir rajono darbdavių ir darbuotojų, bendruomenių atstovai. Renginiu susidomėjo Lietuvos žaliasis aljansas.
„Europos Sąjungos žiedinės ekonomikos veiksmų planą (Uždaro ciklo kūrimas)“ kartu su pasiūlymu peržiūrėti esamą atliekų tvarkymo teisinę bazę, Europos Komisija paskelbė 2015 m. gruodžio 2 d.. Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas parengė eilę nuomonių žiedinės ekonomikos tema bei inicijavo Europos žiedinės ekonomikos (suinteresuotų subjektų) platformos sukūrimą.
Nuotraukoje: Daiva Kvedaraitė, Kęstutis Mažeika, Jonas Rasimas