2017 birželio 15 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Trišalės tarybos darbo grupės dėl darbo užmokesčio politikos klausimų posėdis. Ši darbo grupė buvo sudaryta siekiant padėti Trišalei tarybai apsispręsti dėl darbo užmokesčio klausimų. Posėdyje dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” valdybos narys, ekonomistas Ričardas Garuolis, kitų profesinių sąjungų ir darbdavių atstovai.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė, pristatydama Lietuvos ūkio rodiklius, atskleidė, kad yra visos prielaidos kelti minimalų atlyginimą. Lietuvos finansų ministerija prognozuoja, kad 2017 metais nedarbas sumažės beveik 1%, iki 7%, bendras darbo našumo lygis Lietuvoje kils beveik 2%, vidutinis darbo atlyginimas – beveik 7%, o BVP – net daugiau 5%, tačiau bendras kainų lygis kils 3.4%. Nepaisant šių gerų rodiklių kelia nerimą tai, kad minimalų mėnesinį atlyginimą ir mažiau gaunančių darbuotojų skaičius per du metus net išaugo 1 procentiniu punktu. Statistikos departamento 2016 m. spalio mėn. duomenimis, šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) buvo 223,2 tūkst. (20,2%) darbuotojų, t.y. jie gauna 380 eurų, neatskaičius mokesčių ir mažiau.
Po to Socialinės apsaugos ministerijos atstovai profesinių sąjungų paklausė koks šiuo metu turėtų būti jų manymu minimalus mėnesinis atlyginimas Lietuvoje. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” valdybos narys, ekonomistas Ričardas Garuolis atsakė, kad profesinės sąjungos jau gegužės mėnesio mitinguose viešai pareiškė, kad reikalauja 500 eurų minimalaus atlyginimo. Jis atskleidė, kad Lietuvos darbo našumas yra toks pats kaip Estijoje, kainos po euro įvedimo jau beveik tokios pačios kaip Estijoje, BVP dalis sukuriama vienam gyventojui yra net didesnė negu Estijoje, tačiau vidutinis atlyginimas Estijoje šiuo metu yra trečdaliu didesnis ir sudaro beveik 1200 eurų per mėnesį, o minimalus atlyginimas – 470 eurų. Pagal pateiktus rodiklius vidutinė alga Lietuvoje turėtų būti bent 1200 eurų, o minimalus atlyginimas sudaryti bent pusę šios sumos t.y. 600 eurų. Profesinės sąjungos suprasdamos, kad šis minimalaus atlygimo kėlimas gali būti kai kurioms įmonėms per staigus, sutinka su kompromisiniu variantu t.y. kol kas kelti minimalų atlyginimą tik iki 500 eurų. Tai padidintų mokesčių surinkimą ir paskatintų vartojimą, kuris savo ruožtu dar padidintų mokesčių surinkimą iš PVM ir akcizų mokesčių bei paskatintų investicijas, verslo augimą ir darbo vietų kūrimą. Seniai pastebėta, kad padidinus minimalų mėnesinį atlyginimą po mėnesio išauga įplaukos į biudžetą ir sumažėja Sodros deficitas, nes darbuotojai, gaunantys minimalų atlyginimą, jį visą iškart ir išleidžia, kadangi taupyti gaunant minimalų atlygimą, augant kainoms beveik neįmanoma.
Darbdavių atstovė atsakė, kad jos atstovaujamos organizacijos įmonėms minimalus atlyginimas yra neaktualus, nes retas jų darbuotojas tokį mažą atlyginimą gauna. Tuo tarpu Lietuvos vežėjų nacionalinės asociacijos „Linava“ atstovas, paaimanavęs, kad trūksta vairuotojų, nors, pasak jo, Lietuvos transporto įmonės jiems moka gerą atlyginimą t.y. vidutiniškai apie pusantro tūkstančio eurų į mėnesį, nes juos nuvilioja konkurentai iš Vakarų, mokantys dar daugiau, kažkodėl pasiūlė padidinus minimalų atlyginimą sumažinti 30% koeficientą, kurį privaloma sumokėti tolimųjų reisų vairuotojams prie minimalaus atlyginimo, t.y. iš esmės neleisti pakelti minimalaus vairuotojų atlyginimo. Tai nustebino net Socialinės apsaugos ministerijos darbuotojus. Juk jeigu vairuotojai nedirba už minimalų atlyginimą su trečdaliu priedu prie jo, o vidutiniškai uždirba pusantro tūkstančio eurų į mėnesį ir vis tiek jų trūksta, koks tikslas išvis svarstyti šio koeficiento mažinimo klausimą. Tačiau „Linavos“ atstovas tarsi to neišgirdęs ir toliau skundėsi sunkia Lietuvos vežėjų dalia, dideliu atstumu tarp Lietuvos ir Centrinės Europos, mažesniu už lietuvių Lenkijos, kuri konkurentė, vežėjų atlyginimu, nepakeliamais kai kurių šalių reikalavimais mokėti Lietuvos vairuotojams, dirbantiems jų šalyse, tokį patį atlyginimą kokį gauna vietiniai vairuotojai, draudimu vairuotojams jų šalyse miegoti vilkikuose, gąsdino bankrotų skaičių augimu ir net visos transporto šakos Lietuvoje išnykimu. Profesinių sąjungų atstovai, ypač tie, kurie dalyvauja Darbo ginčų komisijose, atkreipė dėmesį, kad daugiausia jų metu svarstomas būtent nesąžiningas transporto įmonių elgesys su vairuotojais, o tai kelia įtarimą, kad dėl vairuotojų trūkumo kalti patys Lietuvos transporto įmonių savininkai. Galų gale, „Linavos“ atstovas išprašė surengti dar vieną susitikimą ministerijoje, kuriame būtų apsvarstytas tik vairuotojų atlyginimo klausimas.
Posėdyje buvo nutarta į kitą posėdį pakviesti Finansų ministerijos atstovus, kurie pasakytų savo nuomonę dėl minimalaus atlyginimo didinimo.
Pateikiame ištraukas iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vitos Baliukevičienės pranešimo dėl minimalios algos didinimo.
DĖL MINIMALIOSIOS MĖNESINĖS ALGOS (MMA) ir MINIMALIOJO VALANDINIO ATLYGIO DIDINIMO
Lietuvos Respublikos trišalė taryba, vadovaudamasi prie Trišalės tarybos sudarytos darbo grupės MMA didinimo perspektyvų klausimui spręsti siūlymu, 2015 m. balandžio 21 d. posėdyje nutarė, kad ateityje, svarstant MMA didinimo klausimą, MMA dydį reikia sieti su konkrečiais ekonominiais rodikliais (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio kitimu, darbo našumo kitimu, vidutiniu metiniu suderinto vartotojų kainų indekso pokyčiu, bendrojo vidaus produkto (BVP) augimu, vidutiniu metiniu nedarbo lygiu ir kitais reikšmingais rodikliais). Taip pat buvo pažymėta, kad Trišalės tarybos teikimas Vyriausybei dėl MMA būtų teikiamas ne dažniau kaip vieną kartą per metus.
Statistikos departamento 2016 m. spalio mėn. duomenimis, šalies ūkyje (įskaitant individualiąsias įmones) buvo 223, 2 tūkst. (20,2 proc.) darbuotojų, gavusių MMA ir mažiau, daugiau negu pusė šių darbuotojų dirbo ne visą darbo laiką (128,8 tūkst. darbuotojų). Darbuotojų, gavusių MMA ir mažiau, skaičius, palyginti su 2015 m. spalio mėn., padidėjo 1 procentiniu punktu.
2016 m. Lietuvos ūkio ekonominiai rodikliai Lietuvos statistikos departamento duomenimis ir Finansų ministerijos 2016 m. kovo 18 d. paskelbtos prognozės 2017 ir 2018 metams:
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis
Pagal 2017 m. birželio 2 d. paskelbtus patikslintus Statistikos departamento duomenis, 2016 m. vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, įskaitant individualiąsias įmones, sudarė 774 EUR ir, palyginti su 2015 m., padidėjo 8,4 proc.
Pagal Finansų ministerijos 2017 m. kovo 20 d. paskelbtą Ekonominės raidos scenarijų 2017 m. vidutinis mėnesinis darbo užmokestis sudarys 822,2 euro ir, palyginti su 2016 m., padidės 6,7 proc., o 2018 m. – 872,4 euro ir, palyginti su 2017 m., padidės 6,1 proc.
Nedarbo lygis
2016 m. nedarbo lygis sudarė 7,9 proc., 2017 m. prognozė – 7 proc., 2018 m. – 6,4 proc.
Darbo našumas
2016 m. darbo našumas (BVP palyginamosiomis kainomis vienam užimtam gyventojui) didėjo 0,3 proc., darbo našumo augimo prognozė 2017 m. –1,9 proc., 2018 m. – 2,3 proc.
Vidutinis metinis suderintas vartotojų kainų indeksas
2016 m. vidutinis metinis suderintas vartotojų kainų indeksas buvo 0,7 proc., 2017 m. prognozuojamas 3,4 proc. ir 2018 m. – 2,7 proc.
Bendrasis vidaus produktas (BVP)
2016 m. BVP to meto kainomis išaugo 3,5 proc., 2017 m. prognozuojamas 5,1 proc. augimas, 2018 m. – 4,4 proc. augimas.
2016 m. Lietuvos ekonominiai rodikliai bei prognozės 2017 ir 2018 metams sudaro sąlygas svarstyti MMA padidinimo galimybes 2018 m.
PAPILDOMA INFORMACIJA:
1. Darbo kodekso, kuris įsigalioja 2017 m. liepos 1 d., 141 str. 3 d. numato, kad minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė, gavusi Lietuvos Respublikos trišalės tarybos rekomendaciją ir atsižvelgdama į šalies ūkio vystymosi rodiklius bei tendencijas. Lietuvos Respublikos trišalė taryba savo išvadą Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia kiekvienais metais iki birželio 15 dienos arba iki kitos Lietuvos Respublikos Vyriausybės prašomos datos, todėl MMA didinimo klausimas turėtų būti svarstomas Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje.
2. MMA nuosekliai didinama ir daugumoje ES šalių, vien 2017 m. sausio 1 d., palyginti su 2016 m. liepos 1 d., MMA didėjo Airijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Ispanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Vengrijoje, Vokietijoje ir kt. (Eurostato duomenys apie MMA dydžius ES ir kai kuriose kitose šalyse pridedama).
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja Vita Baliukevičienė