2017 gegužės 23 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame pasirodęs Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis pasiūlė vėl pradėti svarstyti Darbo kodeksą.
Pirmiausia buvo svarstomas lobizmo įstatymas. Seimo narys Povilas Urbšys pateikė Trišalei tarybai Seime svartomas pataisas dėl lobizmo įstatymo bei pakvietė, ypač darbdavių organizacijas, pateikti savo pastabas, kad ateityje būtų išvengta interesų konfliktų, o lobistinį darbą dirbančių darbdavių organizacijų atstovai neturėtų bėdų su teisėsaugos institucijomis.
Lietuvos profesinės sąjungos pasiūlytas svarstyti klausimas dėl socialinių įmonių, posėdyje dayvavusio Seimo nario Justo Džiugelio pasiūlymu nebuvo svartytas, nes Seimo narys pakvietė socialinius partnerius šį jautrų klausymą apsvarstyti kartu Seimo darbo grupėje.
Per likusį laiką profesinių sąjungų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai Trišalėje taryboje apsvarstė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto pateiktus siūlymus naujajam Darbo kodeksui, dėl kurių socialiniai partneriai anksčiau sutarę nebuvo. Pavyko rasti kompromisą dėl laikinojo įdarbinimo, darbo laiko normos, darbo laiko režimo ypatumų dirbant nakties laiku, netesybų ir Trišalės tarybos.
Sutarta, kad nuo 2018 metų liepos 1 dienos laikinojo įdarbinimo paslaugas galės teikti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytą tvarką ir kriterijus atitinkančios įmonės. Tvarką ir kriterijus Vyriausybė parengs iki 2018 m. sausio 1 d. Kartu sutarta atsisakyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlyto įpareigojimo laikinojo įdarbinimo sutartyje nurodyti darbo laiko režimą, tačiau darbo laiko normos įpareigojimas lieka. Laikinojo įdarbinimo paslaugas perkanti įmonė pareikalavus privalės pateikti informaciją apie darbo užmokestį, mokamą tos pačios kategorijos darbuotojams, laikinojo įdarbinimo įmonėms. Laikotarpiui tarp siuntimų leidžiamos penkios neapmokamos darbo dienos ne dažniau kaip kartą per mėnesį.
Nepavyko susitarti dėl lokauto. Darbdaviai norėjo, kad praėjus 7 dienoms po streiko, jie galėtų į streikuojančiųjų vietas priimti naujus darbuotojus. Profesinių sąjungų atstovai pareiškė, kad tai leistų Lietuvoje streikuoti tik 7 dienas bei galimai prieštarautų Tarptautinės darbo organizacijos, kuriai priklauso Lietuva įsipareigojimams.
Sutarta, kad darbo laiko normas dirbantiems kenksmingą darbą nustatys Vyriausybė pagal ankstesnį Trišalės tarybos susitarimą nepritariant Seimo komiteto pildymams. Dirbančio naktinį darbą darbuotojo darbo laikas vidutiniškai negali viršyti aštuonių valandų per darbo dieną (pamainą) per apskaitinį trijų mėnesių laikotarpį, jeigu aukštesnėse nei darbdavio lygmens kolektyvinėse sutartyse nesutarta kitaip. Kai darbdavys pavėluoja sumokėti atleistam darbuotojui darbo užmokestį, sutarta taikyti 6 mėnesių netesybas, anksčiau siūlyta – 3 mėnesiai.
Pavyko sutarti dėl Trišalės tarybos. Ji sudaroma ketverių metų kadencijai iš 21 nario: septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių profesinių sąjungų organizacijų deleguotų atstovų, septynių nacionaliniu lygmeniu veikiančių darbdavių organizacijų deleguotų atstovų ir septynių Vyriausybės deleguotų atstovų. Trišalės tarybos sudėtis įforminama Vyriausybės nutarimu.
Skirtingos nuomonės fiksuotos dėl kompensacijos už nekonkuravimą mokėjimo darbo santykių metu, maksimaliojo darbo laiko reikalavimo, dėl darbuotojų atstovavimą darbdavio lygmeniu įgyvendinančių asmenų garantijų ir apsaugos nuo diskriminacijos. Daug diskusijų sukėlęs klausimas dėl streikuotojų padėties ir garantijų taip pat nebuvo išspręstas – socialiniams partneriams susitarti nepavyko.
Trišalės tarybos nariams pristatytas Nacionalinis susitarimas dėl šalies pažangai būtinų reformų. Socialiniai partneriai pritarė pačiai idėjai ir paskyrė atstovus nuo kiekvienos šalies susitarimui apsvarstyti.
Kitas Trišalės tarybos posėdis planuojamas gegužės pabaigoje.
Parengta pagal Lietuvos respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtą medžiagą.
