Pritardamos Europos profesinių sąjungų konfederacijos pradėtai kampanijai „Europai reikia atlyginimų didinimo. Laikas mūsų atsigavimui”, Lietuvos profesinės sąjungos 2017 m. balandžio 28 d. rengia piketus prie darbdavių būstinių ir mitingą prie Vyriausybės su šūkiu „Darbo užmokesčio didinimas – Lietuvos ūkio augimo garantas!“
2016 metų pabaigoje Europos profesinių sąjungų konfederacija (ETUC), vienijanti visas profesines sąjungas Europoje, nutarė 2017 metus paskelbti atlyginimų kėlimo metais. Statistiniai duomenys rodo, kad visos Europos ūkis atsigauna. Įmonių pelnai ir jų vadovų atlyginimai jau seniai grįžo į prieškrizinį lygį, tačiau likusių darbuotojų atlyginimai prieškrizinio lygįo nepasiekė, nors darbo našumas nuolatos augo.
Ypač darbuotojų padėtis pablogėjo Lietuvoje, kurioje skurdas ir socialinė atskirtis tapo viena didžiausių, o emigracija šimtui gyventojų yra pati didžiausia Europoje.
Europos profesinių sąjungos protestuoja su šūkiu „Europai – reikia darbo užmokesčio didinimo. Laikas mūsų atsigavimui“.
Didesni atlyginimai skatina vartojimą, vartojimas – gamybą, darbo vietų kūrimą, investicijas, pelnų augimą ir didesnes mokesčių įplaukas į valstybės biudžetą, o dėl to padidėjusios socialinės išmokos ir pensijos vėl didina vartojimą.
Stebina, kad visų Lietuvos vyriausybių vadovai jau du dešimtmečius aklai kartoja, jog atlyginimai didės tik, jei augs gamyba, eksportas ir investicijos, ir nemato, kad nors Lietuvos BVP vienam gyventojui jau yra 75% ES vidurkio, vidutinis atlyginimas, kurio du trečdaliai darbuotojų negauna, Lietuvoje sudaro tik 45% ES vidurkio. Tai pats didžiausias skirtumas Europoje! Nors Lietuvos BVP vienam gyventojui yra didesnis, bet atlyginimai Lietuvoje yra mažesni nei Estijoje ir Lenkijoje, o minimalus atlyginimas yra skandalingai mažas, beveik sutampantis su skurdo riba.
Lietuvoje atlyginimai auga daugiausiai tiems, kurie daugiausiai uždirba. Po įstojimo į ES 15% turtingiausiųjų gavo 35–40% viso disponuojamų pajamų prieaugio, tuo tarpu 15% neturtingiausių gyventojų – vos 4-5%. bendro pajamų augimo. 5% skurdžiausių namų ūkių gavo tik 1% visos šalies pajamų prieaugio, o 5% turtingiausių – net 21%.
Pagal pačių investuotojų atliktas apklausas, didžiausia kliūtis investicijoms Lietuvoje yra ne dideli mokesčiai ar „nelankstus“ Darbo kodeksas, o žemas vartojimo lygis, kuris susidarė dėl mažų atlyginimų. Beveik nieko negaminantis Vilnius sukuria beveik pusę visos Lietuvos BVP ir pritraukia daugiausiai investicijų Lietuvoje, nes jame yra patys didžiausi atlyginimai ir tuo pačiu vartojimas.
Ne eksportas, o vidinis vartojimas duoda daugiausiai pajamų Lietuvos biudžetui, nes daugiau nei tris ketvirtadalius pajamų Lietuvos biudžetas surenka iš PVM ir akcizų t.y. iš vidinio vartojimo.
Dėl mažų atlyginimų Lietuvos darbuotojai yra priversti dirbti višvalandžius daugiausiai Europoje. Tai yra viena iš priežasčių kodėl Lietuva pagal žuvusiųjų darbe skaičių yra priešpaskutinėje vietoje Europoje.
Todėl profesinės sąjungos balandžio 28-ąją, Pasaulinę žuvusiųjų darbe dieną reikalauja:
1. Didinti darbo užmokestį darbuotojams, mažinti mokesčius darbo užmokesčiui.
2. Minimalus mėnesinis atlyginimas turi būti mokamas tik už nekvalifikuotą darbą ir didėti iki 500 eurų.
3. Skatinti kolektyvių sutarčių sudarymą. Valstybinius užsakymus gali laimėti tik įmonės, turinčios kolektyvinę sutartį.
4. Stiprinti Darbo inspekciją, kad galėtų kontroliuoti, kad būtų mažinamas nelegalus darbas, neleidžiantis atlyginimams kilti.
5. Stiprinti SODRĄ, panaikinti II pakopos pensijų fondus.
2017 m. balandžio 28 d. 11.00 val. Lietuvos profesinės sąjungos rengia piketus prie Lietuvos darbdavių konfederacijos Algirdo g. 31, Lietuvos pramonininkų konfederacijos A.Vienuolio g. 8, Asociacijos „Investors’ Forum”, Totorių g. 5-21 ir Lietuvos verslo konfederacijos Gedimino pr. 32-7 Vilniuje, o 12.00 val. mitingą prie Vyriausybės.
Protestuotojais ateis su šūkiais „Kodėl ekonomikai augant nedidėja atlyginimai?“, „Kodėl 27% darbuotojų vis dar skursta, kai BVP auga 2,6%?“, „Kodėl 2016 m. emigravo daugiau kaip 50 000 gyventojų?“, „Kodėl 40% dirbuotojų dirba viršvalandžius privalomai?“, „Kodėl 20% darbuotojų niekada nesumokama už viršvalandinį darbą?“, „Kodėl 32% darbuotojų algos priklauso nuo MMA didinimo?“, „Darbą turiu, ieškau algos“, „Pamečiau piniginę su alga, radusijį prašom nesijuokti“, „Lietuvoje viskas brangu išskyrus darbą“, „Didesnės algos – didesnis vartojimas, didesnės investicijos, didesnis pelnas“.
