2017 balandžio 10 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” surengė susitikimą aptarti padėtį socialinėse ir neįgaliųjų socialinėse įmonėse, kuriame dalyvavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Ščerbickaitė, Socialinių įmonių asociacijos pirmininkė Ilona Natalija Tarvydienė, Lietuvos neįgaliųjų draugijos atstovė Evelina Kelmelienė, Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė, socialinės įmonės „Aksida” direktorius Edvardas Žakaris ir Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė, pirmininkės pavaduotojas Rimtautas Ramanauskas, valdybos narys Ričardas Garuolis, Vilniaus apskrities profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Aldona Balsienė bei kiti.
Ilgametė Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” regėjimo invalidų asociacijos pirmininkė Nijolė Galinauskienė kreipėsi pagalbos, nes sužinojo apie valdžios planus, kuriuos įgyvendinus 7000 neįgaliųjų Lietuvoje gali netekti darbo.
Neįgalieji dažnai negali darbo rinkoje konkuruoti su sveikaisiais, nes dėl fizinės negalios nesugeba taip gerai dirbti kaip sveikieji. Be to, jiems dažnai reikia sudaryti specialias darbo sąlygas, kurios darbdaviui papildomai kainuoja. Todėl tam, kad darbdaviai sutiktų į darbą priimti neįgaliuosius, o neįgalieji galėtų sau užsidirbti, o ne gyventi iš pašalpos, įvairiose šalyse yra sukurtos įvairios neįgaliųjų įdarbinimą skatinančios programos.
Lietuvoje apie 7000 neįgaliųjų dirba specialių statusą turinčiose socialinėse įmonėse, apie 40 000 neįgaliųjų, slėpdami savo neįgalumą nuo darbdavių, dirba įprastose įmonėse, 9000 neįgaliųjų ieško darbo, o apie 160 000 nedirba ir gyvena iš socialinių pašalpų.
Siekiant labiau įtraukti neįgaliuosiusį darbinę veiklą Lietuvoje 2004 m. ne tik neįgaliųjų organizacijoms, bet ir privačioms įmonėms, samdančioms nustatytą kiekį neįgaliųjų, buvo suteiktas socialinių įmonių statusas, leidžiantis nemokėti pelno mokesčio, turėti pirmumą dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose, gauti panaudai valstybines patalpas, o už dirbančius neįgaliuosius atlyginimą moka valstybė.
Deja, verslininkai, radę įstatymo spragas, pradėjo masiškai piktnaudžiauti socialinės įmonės statusu. Neįgalieji buvo įdarbinami fiktyviai arba dirbdavo vos vieną valandą per dieną. Atsirado įvairių firmelių, teikiančių savo paslaugas kaip gauti socialinės įmonės statusą ir nemokėti mokesčių. Daugybė socialinės įmonės statusą gavusių įmonių pradėjo laimėti viešuosius konkursus, bet juos laimėjusios paslaugas ir darbus atlikti jos perduodavo kitoms įmonėms.
Lietuvos neįgaliųjų forumo administracijos direktorė Henrika Varnienė pasiūlė susitikimo dalyviams pasižiūrėti į savo asmens tapatybės korteles, kuriose buvo nurodyta, jog jas darė viena socialinė įmonė, nors iš tiesų jas spausdino „Garsų pasaulio” spaustuvė, vienintelė Lietuvoje turinti tam tinkamą įrangą. Atsirado net statybinių įmonių, laiminčių viešuosius konkursus, kuriose atseit didžiąją dalį darbų atlieka neįgalieji.
Todėl Lietuvos neįgaliųjų forumas kreipėsi į naujai išrinktą Seimą, kad būtų sustabdytas toks mokesčių mokėtojų pinigų grobstymas, kuris nieko gero neduoda neįgaliesiems, Vidutiniai neįgaliųjų atlyginimai yra apie 470 eurų per mėnesį ir beveik dvigubai mažesni nei sveikųjų, o pensijos sudaro tik 100-150 eurų.
Seime buvo sudaryta Seimo nario Justo Džiugelio vadovaujama grupė, siekianti pakeisti socialinių įmonių veiklos įstatymus. Atsirado pasiūlymas nuo liepos 1 d.uždrausti priimti į darbą socialinėse įmonėse naujus neįgaliuosius.
Pasak aklųjų ir silpnaregių įmonės „Aksida” direktoriaus Edvardo Žakario, tai gali iš viso sunaikinti socialines įmones ir darbo netektų apie 7000 neįgaliųjų, nes daliai iš jų įšėjus į pensiją ir negalint į jų vietą priimti kitų neįgaliųjų, įmonė ilgainiui netektų reikalingos neįgaliųjų proporcijos įmonėje ir tuo pačiu socialinės įmonės statuso bei negalėdama įvykdyti savo užsakymų bankrutuotų.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė pastebėjo, kad tai yra sudėtingas klausimas, kuris ypač svarbus silpniausiai visuomenės daliai, kurios dalimi bet kada gali tapti bet kuris sveikasis, todėl būtina kuo daugiau viešai diskutuoti, įtraukiant visus socialinius partnerius į įstatymų tobulinimą, kad dirbantieji nebūtų nuskriausti, o Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kuri dabar pirmininkauja Trišalėje taryboje, atstovei pasiūlė įtraukti šį klausimą į Trišalės tarybos posėdžio dienotvarkę. Susitikime dalyvavusi šios ministerijos vyriausioji specialistė Kristina Ščerbickaitė pažadėjo šį pasiūlymą perduoti savo valdžiai.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” ketina artimiausiu metu nusiųsti savo nuomonę šiuo klausimu visoms atsakingoms institucijoms.
