2017 m. kovo 7 d. 10.00-17.00 val. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriam pirmininkavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė. Daugiausiai laiko buvo skirta svarstyti Darbo kodekso pataisoms. Deja, nei dėl atostogų pratęsimo, nei dėl suminių darbo valandų, nei dėl darbo tarybų ir profesinių sąjungų santykių susitarti nepavyko.
Klausant darbdavių, o ypač naujųjų Trišalės tarybos narių, susidarė įspūdis, kad Lietuvoje nėra didžiausios Europoje emigracijos, didžiausios Europoje socialinės atskirties, o verslas, skirtingai nei rodo statistika, nėra pats pelningiausias Europoje, todėl vos vos pagerinus darbuotojų sąlygas jis žlugs arba persikels iš Lietuvos.
Darbdavių atstovai siekė dar labiau pabloginti darbuotojų sąlygas ir iš esmės panaikinti apmokėjimą už viršvalandžius, siūlydami pratęsti suminės darbo valandų apskaitos laiką iki trijų mėnesių , teigdami, kad to nori darbuotojai. Asociacijos „Investor‘s forum“ vykdančioji direktorė Rūta Skyrienė net tvirtino gavusį darbuotojų laišką su parašais, prašantį jiems leisti dirbti ilgiau ir kaltino profesines sąjungas neleidžiant darbuotojams didinti atlyginimų.
Lietuvos profesinės sąjungos neprieštaravo dėl trijų mėnesių apskaitos laikotarpio, tačiau su sąlyga atlyginimus mokėti kas mėnesį, kad darbuotojai neprarastų už viršvalandžius skiriamo didesnio apmokėjimo. Lietuvos profesinės sąjungos Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė teigė, kad nepriėmus šios sąlygos, atlyginimai sumažės, nes apie trečdalis žmonių gauna priedus už viršvalandžius.
Darbdaviai siūlė imti pavyzdį iš šalių, kuriose veikia darbuotojams nepalankūs įstatymai. Darbdaviams nurodžius nevykusį Estijos įstatymą, profesinių sąjungų atstovai atkirto, kad lietuviai važiuoja dirbti ne į Estiją, o į Angliją ir Airiją todėl norint juos susigrąžinti ar bent sustabdyti nuo emigravimo reikia Lietuvoje turėti ne blogesnius darbo įstatymus nei ten.
Darbdaviai bandė klaidinti sakydami, jog visoje Europoje einama link suminio darbo laiko apskaitos už visus metus, todėl ir Lietuvai reikia daryti tą patį. Profesinių sąjungų atstovai atsakė, kad nors tokiose šalyse kaip Norvegijoje yra metinė suminė darbo laiko apskaita, bet ten ir darbo tvarkaraščiai sudaromi metams, o įvykus pakeitimams darbuotojams visada mokama už viršvalandžius. Tuo tarpu Lietuvoje darbo tvarkaraštį galima keisti kas savaitę.
Nesutarta dėl pasiūlymo prailginti kasmetines atostogas iki 22 darbo dienų, paliekant Vyriausybei teisę savo nuožiūra papildomai prailginti atostogas kenksmingomis ir sveikatai pavojingomis sąlygomis sąlygomis dirbantiems darbuotojams, o kolektyvinėse sutartyse leisti papildomai prailginti atostogas už darbo stažą.
Darbdaviai visaip bandė Darbo kodekse profesinių sąjungų teises perduoti Darbo taryboms, kurias jie sudarytų iš savo parinktų žmonių. Jie kategoriškai atsisakinėjo suteikti profesinėms sąjungoms teisę gauti informaciją apie įmonę, reikalingą sudarant kolektyvines sutartis, perduodant ją tik Darbo taryboms, nors tai pažeistų ir tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus.
Į profesinių sąjungų teiginius, jog profesinės sąjungos gaus tą informaciją iš Darbo tarybų, darbdavių atstovai atsakė, kad Darbo tarybos nariai bus priversti pasirašyti konfidencialumo sutartis, draudžiančias atskleisti gautą informaciją, ir profesinės sąjungos negalės sudarant kolektyvinę sutartį žinoti ar iš tiesų įmonės finansinė padėtis tokia bloga, kad negalima pagerinti darbuotojų darbo sąlygų.
Tuomet Vyriausybės atstovai pasiūlė kompromisą, įtraukiant į Darbo tarybas bent po vieną profesinių sąjungų atstovą, jei įmonės profesinėje sąjungoje nėra daugiau nei trečdalio darbuotojų. O jei profesinei sąjungai priklauso daugiau nei trečdalis darbuotojų, Darbo taryba nesudaroma, o veikianti panaikinama. Darbdaviai pasitarę taip ir nepriėjo vieningos nuomonės: dalis palaikė Vyriausybės siūlymą, dalis susilaikė, o dalis balsavo prieš.
Panašu, kad Trišalėje taryboje esantys darbdavių atstovai nesupranta, kad gyvena globaliame pasaulyje, kuriame jie turi konkuruoti su Anglijos, Airijos ir kitų ES šalių darbdaviais, ir vietoj to, kad gerindami darbo sąlygas išlaikytų savo darbuotojus nuo emigravimo į didesnių atlyginimų ir socialinės apsaugos šalis, daro priešingai ir stengiasi jiems dar labiau pabloginti darbo sąlygas.
Vėliau buvo aptartos Užimtumo įstatymo pataisų. Nuspręsta, kad teritorinės darbo biržos organizuos savišvietos ir neformaliuoju suaugusiųjų švietimo būdu įgytų kompetencijų ar kalbos mokėjimo lygio bei kompiuterinio raštingumo vertinimą ir pripažinimą.
Taip pat sutarta tobulinti įstatyme nustatytas aktyvios darbo rinkos politikos priemones, darbo rinkos paslaugas ir kitas nuostatas. Pavyzdžiui, sutarta sudaryti galimybę asmenims, kuriems bedarbio statusas panaikintas dėl to, kad jie atsisakė siūlomo darbo ar neatvyko į teritorinę darbo biržą, taip pat kitais atvejais, kai be svarbių priežasčių nevykdė pareigų, nepanaikinti registracijos teritorinėje darbo biržoje, suteikiant jiems asmens, praradusio bedarbio statusą statusu.
Be to, nutarta konsultavimo paslaugas papildyti palaikymo darbo vietoje paslauga, kuri skirta teikti pagalbą įsidarbinusiam asmeniui – spręsti adaptacijos darbo vietoje, motyvacijos dirbti bei teikti kitą pagalbą siekiant efektyvios ir ilgalaikės integracijos į darbo rinką. Iš viso sutarta dėl 11 Užimtumo įstatymo nuostatų papildymo ar pakeitimo.Svarstymas dėl naujo Trišalės tarybos pirmininko rinkimo buvo perkeltas į kitą posėdį, kuris vyks kovo 9 d.
