Lietuvos darbdavių konfederacija siūlo profesinei sąjungai „Solidarumas” pasirašyti bendradarbiavimo sutartį

Šių metų pradžioje Lietuvos darbdavių konfederaciją kreipėsi Lietuvos profesinę sąjungą „Solidarumas” su prašymu pasirašyti bendradarbiavimo sutartį. Šios bendradarbiavimo sutarties projektą peržiūrėjo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” valdyba ir Koordinacinės tarybos posėdyje 2017 vasario 4 d. pateikė ją su savo papildymais, kurie padėtų kelti atlyginimus Lietuvoje.

Profesinės sąjungos papildymai prasideda nuo 10 punkto. Šios sutarties projektui buvo iš esmės pritarta Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” koordinacinės tarybos posėdyje. Šios sutarties projektas bus toliau derinamas bendrarbiaujant abiems pusėms. Pateikiame bendradarbiavimo sutarties projektą.

SUSITARIMAS

DĖL NACIONALINĖS ATLYGINIMŲ KĖLIMO SISTEMOS SUKŪRIMO

2017 m. vasario d.

Vilnius

ATSIŽVELGDAMOS Į:

Demografinės situacijos bei emigracijos keliamą grėsmę Lietuvos žmogiškųjų išteklių pasiūlai.
Europos Sąjungos paramos biudžetui svarbos, žinant, kad parama neišvengiamai mažės, bet tam nėra pasiruošta. Dalis viešajam sektoriui priskirtų funkcijų vykdoma iš ES paramos lėšų: užimtumo rėmimas, eksporto skatinimas bei inovacijų diegimas ir kt. Šias funkcijas atliekančios institucijos praktiškai tampa projektinėmis organizacijomis.
Švietimo sektorius nors ir gavęs didžiulę paramą vistiek negeba prisitaikyti prie darbo rinkos poreikių.
Žemas savivaldos ekonominio ir finansinio nesavarankiškumo lygis neskatina jos suinteresuotumo pritraukiant užsienio investicijasproduktyvumo didinimo.

SUVOKDAMOS, KAD:

I. Tik užtikrinus nuolatinį atlyginimų augimą galima stabdyti neigiamas tendencijas darbo rinkoje.

II.Dvišalis dialogas kitose ES šalyse ženkliai prisidėjo prie jų konkurencingumo didinimo.

Susitarimą pasirašiusios šalys:

SUSITARIA KARTU SIEKTI:

1.Profesinio orientavimo sisteminės pertvarkos, įtraukiant į ją socialinius partnerius irypatingą dėmesį regioninei dimensijai.
2.Profesinio mokymo sistemos finansavimo bei kokybės užtikrinimo, suformuojant aiškią ilgalaikę viziją. Efektyvesnio sektorinių praktinio mokymo centrų įveiklinimo bei mokinių mobilumo užtikrinimo.
3.Iš esmės peržiūrėti Lietuvos darbo biržos bei teritorinių darbo biržų funkcijas, dalį jų perduodant savivaldai.
4.Investicijų į regionus didinimo, investuojant valstybės pinigus prioritetą teikti toms, kurios gali užtikrinti didesnę klasterizaciją (pirkti paslaugas ar prekes iš Lietuvoje registruotų ūkio subjektų).
5.Sukurti vieno langelio principu paremtą sistemą, leisiančią užsienyje reziduojantiems Lietuvos piliečiams skatinti perkelti savo verslus ar jų dalį į Lietuvą, pradėti verslą Lietuvoje, teikti paslaugas Lietuvos ūkio subjektams. Tokia sistema turi apimti ir jų šeimos narių (tame tarpe ir ne Lietuvos piliečių) integracijos palengvinimo priemones.
6.Patikslinti VšĮ „Versli Lietuva“ nuostatus susikoncentruojant ties eksporto skatinimu. Verslumo skatinimo funkcijos turi būti nukreiptios tik į inovatyvius verslus. Parengti strateginius dokumentus įgalinančius prioritetizuoti aukštos prodėtinės vertės prekių ir paslaugų eksporto skatinimą.
7.Sukurti finansiškai motyvuojančią savivaldybių biudžetų formavimo metodiką, kuomet būtų įvertintas kiekvienos savivaldybės savarankiškoms funkcijoms vykdyti reikalingas išlaidų poreikis ir jos teritorijoje surenkamų pajamų dydis. Išlaidų poreikį dengti pačios savivaldybės teritorijoje surenkamomis pajamomis ir tik po to savivaldybių donorų lėšomis bei valstybės dotacijomis. Finansiškai motyvuoti savivaldybes, kurios sugeba didinti teritorijoje surenkamų pajamų dydį ir padengti savo išlaidų poreikį, dalį perviršio atiduodant savarankiškam panaudojimui. Panaikinti šiuo metu egzistuojantį bendrųjų dotacijų kompensacijų principą, kuris užtikrina ne mažesnį pajamų lygį ir nemotyvuoja savivaldybių didinti savo fiskalinio pajėgumo.
8.Skatinti inovacijų skirtų darbo našumui didinti diegimą įmonėse. Sustiprinti bei skaidrinti MTEP projektų vertinimo, administravimo bei ginčų sprendimo mechanizmus, pasitelkiant nepriklausomų ekspertų bei verslo asocijuotų struktūrų mediaciją bei arbitražą.
9.Sukurti stebėsenos mechanizmą, kuris leistų stebėti kaip susitarimas veikia atlyginimų didinimo srityje ir, reikalui esant, papildyti susitarimą reikiamomis priemonėmis.
10.Skatinti skatinti kolektyvių sutarčių sudarymą. Valstybinius užsakymus gali laimėti tik įmonės, turinčios kolektyvinę sutartį. Atlyginimai augtų sparčiau, jei žmonės dėl darbo užmokesčio derėtųsi kolektyviai – per profesines sąjungas.
11.Didinti darbo užmokestį viešajame sektoriuje: tokiu atveju, privatusis sektorius būtų priverstas vytis viešąjį.
12.Didinti nedarbo socialinio draudimo išmokas. Kai darbuotojas nesijaus spaudžiamas kuo greičiau imtis bet kokio darbo, nes jam beveik gresia badas, jis „pasibrangins“.
13.Tam, kad atsirastų lėšų viešojo sektoriaus finansavimui būtina pertvarkyti mokesčių surinkimo sistemą taip, kad visi mokėtų mokesčius, o daugiausiai uždirbantys proporcingai mokėtų ne mažiau nei gaunantys mažesnes pajamas.
14.Mažinti vartojimą per įmones, kuris tampa vienu iš sukčiavimo būdų išvengiant mokesčių mokėjimo.
15.Viešiesiems valstybės ir savivaldybių pirkimamams ir investicijoms taikyti išlaidų ir naudos principus, kurie jau taikomi įsisavinant europinių fondų pinigus, nes tai padės apsaugoti viešuosius finansus nuo išsvaistymo
16.Darbo jėgos apmokestinimą perkelti tik darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį, kad išnyktų paskata „vokeliams“.
17.Stabdyti „socialinį dempingą” ribojant darbuotojų iš ES nepriklausančių šalių darbą.
18.Stiprinti Darbo inspekciją, kad būtų mažinamas nelegalus darbas, neleidžiantis atlyginimams kilti.
19.Didinti „realų atlyginimą” stiprinant Konkurencijos tarybą, kad ji galėtų efektyviau kovoti su karteliniais susitarimais ir didinti konkurenciją, mažinant prekių ir paslaugų kainas.