2016 rugsėjo 26 d. Europos Komisijos atstovybėje Vilniuje vyko diskusija apie tai, kokių socialinių teisių trūksta Lietuvoje, ką reikėtų keisti Europos Sąjungos teisėje bei kokie galėtų būti socialinės ir užimtumo politikos įgyvendinimo mechanizmai. Bendroje diskusijoje dalyvavo LPS “Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė Gražina Gruzdienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos atstovas Jonas Guzavičius, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorė Daiva Petrylaitė bei Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto atstovė Daiva Kvedaraitė.
Europos Komisijos atstovas Aurimas Andrulis trumpai pristatė Europos Komisijos pirmininko J.C. Juncker pasiūlytą iniciatyvą – Europos ekonomikos ir pinigų sąjungą papildyti socialiniu ramsčiu. Kolkas neaišku, koks bus galutinis šio pasiūlymo variantas, ar keisis ES teisė, ar bus priimti nauji teisės aktai. Vyksta konsultacijos su socialiniais partneriais bei pilietine visuomene. Diskusijos vyksta trimis temomis: lygios galimybės ir galimybės įsidarbinti, tinkamos darbo sąlygos, adekvati ir tvari socialinė apsauga.
Kodėl Europos komisija susirūpino užimtumo ir socialinės apsaugos vaidmeniu?
Finansų ir ekonominė krizė turėjo socialines pasekmes, tarp ES šalys, netgi euro zonos šalys, išgyveno labai skirtingai krizę, vienose išaugo nedarbas, skurdas, kitoms krizės pasekmės nebuvo labai skausmingos. Kaip antai, Vokietijai. Didžiausias nedarbo bei skurdo lygis yra Graikijoje.
Tapo akivaizdu, kad darbo rinkos, socialinės apsaugos politikos vaidmuo augant ekonomikai bei esant krizei yra labai svarbus. Be to, ES susiduria su globalizacijos ir XXI amžiaus iššūkiais. Demografinės tendencijos – migracija, senėjimas. Darbo rinkoje atsiranda naujos užimtumo formos, keičiasi darbo santykiai, – visa tai turi pasekmes žmonėms ir gali nulemti ES ateitį.
Prof. Romas Lazutka savo pranešime kalbėjo apie tai, kokių socialinių teisių trūksta Lietuvoje.
Teisių kaip ir yra, tačiau reikia kalbėti apie kiekybines išraiškas socialinių teisių užtikrinimui.
Lietuva deklaruoja Europos vertybes, tačiau realiame gyvenime tos vertybės išsiskiria. Socialinė parama yra skiriama tais atvejais, kaip ir numatyta TDO konvencijose, tokiais atvejais, kaip: sužalojimai darbe, liga, senatvė, negalia, mirtis, motinystė, nedarbas, šeimos našta, slauga, vaiko priežiūra, studijos, benamystė. Socialinių teisių užtikrinimas reikalingas ne tik skurdžiausiems žmonėms, bet praktiškai visiems, nes visų tyko socialinės rizikos. Klausimas – kiek valstybė pajėgi padėti žmogui, atsidūrusiam bėdoje, kai jis suserga, netenka darbo ir panašiai. Lietuvoje socialinės teisės yra pripažįstamos, bet apsauga yra nepakankama. Daugelio žmonių gyvenimo kokybė smunka, kai atsiranda socialinės rizikos. O taip neturėtų būti. „Reikėtų sumažinti vartojimą, kai gyvename pertekliuje. Perskirstymas būtų racionalus sprendimas, kad būtų mažesni nuostoliai, kai yra krizės ar žmogų ištinka negalia, liga, nedarbas“, – sakė R. Lazutka. Per maža BVD skiriama socialiniai apsaugai.
Galbūt ES mastu galima būtų susitarti dėl bendrų principų, bent dėl minimalių standartų, kaip antai, koks procentas BVP turėtų būti skirtas socialinei apsaugai. Reikėtų palaikyti Jungtinių tautų iniciatyvą įvesti socialinės apsaugos „grindų“, susitarti dėl minimalios apsaugos skurdo atveju. O skurdas Lietuvoje auga, ypač šeimų, kuriose auga vaikai (paaugliai). Reikėtų ES lygiu susitarti dėl kapitalo apmokestinimo. Lietuvoje nacionalinės pajamos nėra mažos, bet yra skurdus valstybės biudžetas. O tai yra pajamų perskirstymo problema.
Visos Europos mastu vykstančiose viešose konsultacijose, siekiama sužinoti socialinių partnerių nuomonę dėl užimtumo ir socialinės politikos trijose pagrindinėse kategorijose: lygių galimybių ir galimybės įsidarbinti, tinkamos ir patikimos darbuotojų ir darbdavių teisių ir pareigų pusiausvyros bei tinkamos ir tvarios socialinės apsaugos. Atsižvelgus į konsultacijų metu išreikštas nuomones, 2017 m. pradžioje turėtų būti parengta suvestinė Europos socialinių teisių ramsčio redakcija.
Apie Europos socialinių teisių ramstį bus diskutuojama LR Trišalės tarybos posėdyje, kuris vyks spalio 11 d.