Birželio 30 d. Švietimo komitetas prie Lietuvos Respublikos trišalės tarybos svarstė Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo projektą. Svarstymo iniciatoriai – švietimo profesinės sąjungos – mano, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlomo teisės akto priėmimas dar labiau pablogins ir taip nepavydėtiną pedagogų darbo apmokėjimo padėtį. Švietimo komiteto nariams buvo pateikti argumentai, kodėl pedagogams darbo užmokestį reikia skaičiuoti atskirai nuo kitų biudžetininkų – kultūros, socialinių ir medicinos darbuotojų.
Vieninteliams pedagogams nėra nustatytas etatinis darbo apmokėjimas, todėl daugelis iš jų ir toliau dirbs nepilną darbo savaitę, už ką gaus gerokai mažesnį atlyginimą, nei tą pačią kvalifikaciją turintys kultūros ar socialiniai darbuotojai.
Daugelis švietimo įstaigų yra pilnai ar iš dalies finansuojamos iš mokinio krepšelio lėšų, t. y. skirtingai nuo kitų biudžetinių įstaigų, mažėjantis mokinių skaičius, o ne darbo kokybė lems darbuotojų atlyginimus.
Per daugiau nei dvidešimt penkis nepriklausomybės metus Lietuvos švietimo sistemoje nebuvo sukurta bent kiek objektyvi bei patikima mokytojų darbo rezultatų kokybės vertinimo sistema, todėl skubotas įstatymo rengėjų sumanymas atlyginimą diferencijuoti pagal darbo rezultatus pedagogų bendruomenėje sukels pagrįstą pasipiktinimą.
Dabartinėje pedagogų darbo apmokėjimo tvarkoje esminiai, lemiantys atlyginimo dydį parametrai – tarnybinio atlyginimo koeficientai, valandų už papildomus darbus skaičius ir kt. – turi būti suderinti su profesinėmis sąjungomis, o naujojo teisės akto rengėjai siekia ženkliai ir čia bloginti padėtį, siūlydami nuostatas, jog nustatant darbo užmokestį mokytojams bus tik išklausoma darbuotojų atstovų nuomonė.
Paskutinis argumentas prieš ruošiamo įstatymo tinkamumą pedagogams – derybose su Vyriausybe ir Švietimo ir mokslo ministerija dėl streiko užbaigimo bei švietimo šakos kolektyvinės sutarties buvo pasiektas sutarimas, kad nuo 2017 m. sausio 1 d. naikinamos liūdnai pagarsėjusios pedagogų tarnybinio atlyginimo koeficientų „žirklės“ ir paruošiama penkerių metų atlyginimų kėlimo programa. Apie tokius įsipareigojimus viešoje erdvėje ne kartą kalbėjo Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius bei Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė. Tačiau pritaikius naująjį įstatymą pedagogams, nelieka galimybės vykdyti abu šiuos susitarimus, ką raštu jau yra patvirtinę tiek Socialinės apsaugos ir darbo, tiek ir Finansų ministerijų vadovai.
Išklausę švietimo profesinių sąjungų ekspertų pateiktus argumentus, Švietimo komiteto, kurį sudaro valstybės, švietimo darbdavių bei pedagogų atstovai, nariai vieningai, bendru sutarimu nutarė, kad pedagogų darbo apmokėjimo įstatymas turi būti atskirtas nuo bendro LR valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo.
Pagal LŠPS informaciją parengė ŠMPS „Solidarumas“ pirmininkė R.Minkevičienė.