Valstybinėje darbo inspekcijoje per šių metų I ketvirtį (duomenys preliminarūs) buvo gauti 8 pranešimai apie įvykius darbe, dėl kurių darbuotojai mirė, ir 36 pranešimai – apie įvykius darbe, kurių metu buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai (toliau – nelaimingi atsitikimai darbe). Pernai per tą patį laikotarpį tokių atvejų buvo atitinkamai 10 ir 36, t.y. mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius sumažėjo 2 atvejais, o įvykių, dėl kurių buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai, skaičius liko nepakitęs.
Pagal minėtus pranešimus šiais metais ištirti 2 mirtini ir 18 sunkių nelaimingų atsitikimų darbe.
Mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe skaičius, tenkantis 100 000 darbuotojų, per šių metų pirmą ketvirtį yra 0,7 (pernai – 0,8), o sunkių nelaimingų atsitikimų darbe toks pats, kaip ir praeitais metais tuo pačiu laikotarpiu – 3,0.
Daugiausiai nelaimingų atsitikimų darbe (preliminariais duomenimis) įvyko apdirbamosios gamybos įmonėse: 3 mirtini ir 6 sunkūs; transporto ir saugojimo įmonėse – 1 mirtinas ir 8 sunkūs, variklinių transporto priemonių techninės priežiūros, remonto bei prekybos įmonėse – 2 mirtini ir 4 sunkūs, miškininkystės – 1 mirtinas ir 3 sunkūs. Be to, 1 mirtinas nelaimingas atsitikimas darbe (eismo įvykis) įvyko gamtos rezervatų ir draustinių veiklos įmonėje.
Statybos įmonėse įvyko 4 sunkūs, žemės ūkio – 2 sunkūs nelaimingi atsitikimai darbe, o kitų devynių veiklų įmonėse – po vieną sunkų nelaimingą atsitikimą darbe.
Palyginimas su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu.
Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, žūčių darbe skaičius šalies mastu liko beveik nepakitęs. Praeitų metų pirmą ketvirtį statybos įmonėse įvyko 4 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe, o šįmet šios veiklos įmonėse mirtinų nelaimingų atsitikimų nebuvo. Dviem trečdaliais sumažėjo statyboje ir sunkių nelaimingų atsitikimų – nuo 13 atvejų 2015 m. iki 4 atvejų 2016 m.
Dvigubai (nuo 4 iki 8 atvejų) išaugo sunkių nelaimingų atsitikimų skaičius transporto ir saugojimo įmonėse, nuo 2 iki 4 atvejų – didmeninės ir mažmeninės prekybos variklinių transporto priemonių remonto įmonėse; žemės ūkyje 2015 m. pirmą ketvirtį sunkių nelaimingų atsitikimų darbe nebuvo, o 2016 m. – 2 atvejai, kai buvo sunkiai pakenkta darbuotojų sveikatai.
Kitų veiklų įmonėse mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe skaičius arba liko be pokyčių arba sumažėjo.
Kur ir kodėl?
Pavojingais darbais išlieka sandėliavimo, transportavimo, pakrovimo, iškrovimo, techninių priemonių, mechanizmų, darbo įrenginių remonto, aptarnavimo bei statybos remonto darbai – drauge tai sudaro 36 proc. visų šalyje įvykusių sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Sunkių nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad apie trečdalis tokių nelaimių įvyko dėl žmogaus nukritimo iš aukščio. Nemaža dalis (apie 17 proc.) sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko dėl žmonių griuvimo (dėl kliuvinio, dėl slidumo).
Tiriant nelaimingų atsitikimų priežastis nustatyta, kad daugiausiai (apie 56 proc.) sunkių nelaimingų atsitikimų darbe įvyko darbdaviui neužtikrinus darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimų vykdymo; iš jų – pusė atvejų dėl nepakankamai įgyvendintos vidinės kontrolės įmonėje. Atlikdami darbus darbuotojai dažnai nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe.
Nustatyta, kad daugiau nei pusės sunkias traumas patyrusių darbuotojų darbo stažas įmonėje buvo iki vienerių metų. Didesnį darbo stažą įmonėje turintiems darbuotojams nelaimingi atsitikimai įvyksta žymiai rečiau.
Aptariamuoju laikotarpiu sunkių ar mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe jauniems darbuotojams (iki 18 metų amžiaus) neįvyko.
Analizuojant, kokie darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimai lemia sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe, pastebėta, kad dažniausiai nelaimingo atsitikimo darbe priežastimi įvardyti Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (toliau – DSSĮ) 33 straipsnio reikalavimų pažeidimai („Darbuotojo pareigos“) – konstatuojama, kad darbuotojas pažeidė ir nesilaikė norminiais ar / ir lokaliniais teisės aktais jam nustatytų pareigų ir savo nesaugiais veiksmais sąlygojo nelaimingą atsitikimą. Tai nustatyta 32% ištirtų sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe.
Nelaimingų atsitikimų darbe priežastimis taip pat dažnai įvardijami DSSĮ 19 straipsnio („Darbuotojų saugos ir sveikatos vidinė kontrolė įmonėje“) bei Profesinės rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų pažeidimai – darbdavys, neorganizuodamas rizikos darbuotojų saugai ir sveikatai vertinimo, netinkamai organizuodamas darbuotojų saugos ir sveikatos būklės vidinę kontrolę įmonėje ir nepakankamai kontroliuodamas, ar darbuotojai laikosi darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės ir / ar lokalinių aktų reikalavimų, nevykdė darbdavio pareigų.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija.