Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Koordinacinė taryba, atstovaudama 25 rajonų ir 10 šakų darbuotojams, apsvarsčiusi Lietuvos ekonomines ir socialines problemas, priėme nutarimus ir kreipiasi į Jus neatodėliotinai spręsti Lietuvos dirbančiųjų problemas.
Dėl minimalaus atlyginimo kėlimo
Koordinacinė taryba nepritaria Tarptautinio valiutos fondo (TVF) siūlymams nekelti minimalios mėnesinės algos (MMA). TVF, grįsdamas savo pasiūlymą tuo, kad šiais metais atlyginimai kyla sparčiau nei darbo našumas, nutyli faktus, kad pastaruosius keletą metų darbo našumo augimas smarkiai lenkė atlyginimų augimą, kuris dažniausiai kilo tik gerai apmokamiems įmonių vadovams, o įmonių pelnai, kaip rodo statistika, grįžo į prieš krizinį lygį ir pernai išaugo 19%. Tai rodo, kad Lietuvos įmonės jau pajėgios atstatyti krizės laikotarpiu smarkai sumažintus atlyginimus savo darbuotojams.
Skandalingas faktas yra tai, kad Lietuvos Bendras vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui sudaro 75 proc. ES vidurkio, tačiau Lietuvos vidutinis atlyginimas yra beveik du kartus mažesnis ir tesiekia 45 proc. ES vidurkio. Tai paneigia teiginius, neva, Lietuvos darbuotojų atlyginimai yra mažesni negu ES šalyse tiek, kiek Lietuvoje yra mažesnis darbo našumas. Nors Lietuvos BVP sukuriamas vienam gyventojui yra didesnis nei kaimyninėse Estijoje ir Latvijoje, bet MMA Lietuvoje yra mažesnis nei šios šalyse. Estijoje jis sudaro 430 eurų, Latvijoje 360 eurų, o Lietuvoje – 350 eurų.
Socialinė atskirtis Lietuvoje yra viena didžiausių tarp ES šalių ir toliau auga. Emigracijos mastais šimtui gyventojų Lietuva lenkia visas Europos šalis. Tai kelia labai rimtą pavojų visos Lietuvos ekonomikos tvarumui ir jos ateičiai. Todėl raginame Lietuvos Vyriausybę griežtai laikytis Europos Sąjungos komisijos rekomendacijų, pateiktų š.m. vasario 20 d. ataskaitoje apie MMA, kurioje rašoma, jog „Minimalaus darbo užmokesčio augimas teigiamai paveiks minimalų darbo užmokestį gaunančių asmenų vartojimą, taigi ir ekonomikos augimą“, ir vykdyti savo įsipareigojimus kelti minimalų mėnesinį atlyginimą.
Dėl Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo
PVM surinkimas sudaro esminę Lietuvos biudžeto pajamų dalį, todėl į siūlymus mažinti PVM, kai kurioms prekėms reikia žiūrėti labai atsargiai, nes tai sumažins valstybės įplaukas, kurios ir šiuo metu yra nepakankamos, kad užtikrintų normalius socialinę apsaugą ir švietimo, medicinos, policijos, Krašto apsaugos darbą.
Mažinti PVM galima būtų tik pirmo būtinumo prekėms, kurias perka labiausiai skurstantys gyventojai, arba prekėms, kurių PVM kaimyninėse šalyse yra žymiai mažesnis, todėl jos neperkamos Lietuvoje, kartu nustatant joms prekybinius antkainius, kad mažmeninės prekybos rinkoje monopolinę padėtį užėmę prekybos tinklai nepiktnaudžiautų ir sumažinus PVM privalėtų sumažintų šioms prekėms kainas.
Dėl SODROS įmokų
Lietuva yra tarp tų Europos Sąjungos šalių, kuriose surenkama mažiausiai mokesčių, o „šešėlinės“ pajamos sudaro neproporcingai didelę dalį. Daug darbuotojų sutinka savo būsimos pensijos sąskaita dalį atlyginimo imti „vokeliuose“, nes nejaučia, kad taip yra darbdavių apvagiami. Padėtis pasikeistų, jei Lietuvoje kaip ir daugelyje Europos šalių SODROS įmokos kauptųsi asmeninėje darbuotojo sąskaitoje, nuo kurios dydžio priklausytų ir pensijos dydis.
Būtina skatinti darbuotojus grįžti iš privačių pensijų fondų į SODRĄ.
Privatūs pensijų fondai, skirtingai nuo valstybinės SODROS, yra nesaugūs ir kaip rodo, kai kurių užsienio šalių patirtis bankrutuoja su visomis darbuotojo santaupomis. Privatūs pensijų fondai silpnina SODRĄ, atimdami iš jos lėšas ir taip versdami ją papildomai skolintis. Lietuvos piliečių pinigai sumokėti į privačius pensijų fondus iškeliauja iš Lietuvos ir dirba ne mūsų šalies ūkiui. Būtina Vengrijos pavyzdžiu priimti įstatymą, kuris įpareigojo pasirinkti SODRĄ arba privačius pensijų fondus ir taip sugrąžino didžiąją dalį vengrų į valstybinę socialinio draudimo sistemą.
Būtina sujungti SODROS biudžetą su valstybės biudžetu.
Šios priemonės be papildomų išlaidų leistų pagerinti finansinę Lietuvos socialinės apsaugos padėtį, padidinti socialines išmokas ir pensijas.
Pirmininkė Kristina Krupavičienė