Situacija tokia – tarifinis atlyginimas yra 2000 lt, kolektyvinės sutarties įmonėje nėra, darbuotojams, kurie pasinaudojo DK 183 STR. 3 d., buvo sumokėta kaip už prastovą (4,65 lt). Ar teisingai pasielgė darbdavys sumokėdamas kaip už prastovą, o ne vidutinį darbo užmokestį?
LR DK 183 str. numato, jog darbuotojai atleidžiami nuo darbo: įgyvendinti rinkimų teises; pakviesti į ikiteisminio tyrimo įstaigas; į prokuratūrą ir teismą liudytoju, nukentėjusiuoju, specialistu, vertėju ar kviestiniu, visuomeninės organizacijos arba darbuotojų kolektyvo atstovu; atlikti donoro pareigų ir kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėmis arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas. Šiuo straipsniu nustatyta bendra darbuotojų, atleistų nuo darbo valstybinėmis arba visuomeninėmis pareigoms atlikti, apmokėjimo už darbą taisyklė – ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus vykdo darbuotojas, moka ne mažesnį už vidutinį darbo užmokestį. Be to, vidutinis darbo užmokestis turi būti apmokamas tik tuo atveju, jeigu darbuotojas privalo vykdyti kviečiančios institucijos nurodymus.
LR DK 183 str. 3 d. įtvirtinta, jog įmonėje veikiančios profesinės sąjungos renkami darbuotojai atleidžiami nuo darbo iki šešių darbo dienų per metus kvalifikacijai kelti, dalyvauti profesinės sąjungos renginiuose ir kt. Atleidimo nuo darbo ir apmokėjimo tvarka nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jei kolektyvinėje sutartyje nėra nustatyta atsiskaitymo tvarkos, tai reikia vadovautis jau minėta aukščiau išdėstyta bendra taisykle – „darbuotojams, atleistiems nuo darbo valstybinėmis arba visuomeninėms pareigoms atlikti, darbo užmokestį, ne mažesnį už vidutinį, moka ar kompensuoja ta įstaiga ar organizacija, kurios įpareigojimus jie vykdo, jeigu ko kita nenustato įstatymas.