ETUC Jaunimo konferencijoje Krokuvoje

autorius Solidarumas

2011 m. lapkričio 10 – 11 dienomis Lenkijoje, Krokuvoje vyko Europos profsąjungų konfederacijos organizuota jaunimo konferencija „A quality education for a quality job!”. Šioje konferencijoje aš atstovavau mūsų profesinę sąjungą „Solidarumas“.

Komandiruotės ataskaita.

Lenkija, Krokuva, lapkričio 10 – 11 d.
VYTAUTAS KAŠĖTA

Lapkričio 10 – 11 dienomis Lenkijoje, Krokuvoje vyko Europos profsąjungų konfederacijos organizuota jaunimo konferencija „A quality education for a quality job!”. Šioje konferencijoje aš atstovavau mūsų profesinę sąjungą „Solidarumas“.

Konferencijos pradžioje, ETUC generalinės  sekretorės pavaduotojas  Patrick Itschert kalbėjo apie jaunimo integracijos į darbo rinką problemas.

Pirmąją konferencijos dieną dirbome šešiose darbo grupėse:

  1. Jaunimo darbo praktika
  2. Mobilumas
  3. Kliūtys jaunimui integruotis į darbo rinką
  4. Kliūtys gauti kokybišką išsilavinimą
  5. Darbo ir studijų derinimas
  6. Profesinis švietimas ir mokytis

Aš pasirinkau dalyvauti 5 –ojoje darbo grupėje „Darbo ir studijų derinimas“. Šioje grupėje dalyvavo Lenkijos, Ispanijos, Maltos, Rusijos, Lietuvos, Prancūzijos, Latvijos profesinių sąjungų jaunimas. Aš pristačiau darbo ir studijų derinimo problematiką Lietuvoje. Mūsų šalyje jaunimui labai svarbu turėti sąlygas derinti darbą ir studijas, kadangi dažnai šeima neturi finansinių galimybių pilnai padėti studijuojančiam vaikui. Ypač tai aktualu jaunimui iš šalies rajonų, kuomet atvykusiam studijuoti į sostinę ar kitą didijį Lietuvos miestą, jaunam žmogui reikia mokėti mokesčius už būstą, studijas ir išlaikyti save. Tokiu atveju tik dirbdamas jaunas žmogus gali išgyventi. Iškeltas klausimas, ar darbdaviai sudaro sąlygas jaunam žmogui derinti mokslą ir darbą. Nors Lietuvos įstatymuose numatytos įvairios išlygos, tačiau praktikoje yra kitaip.

Pasidalijome savo patirtimi su kitų šalių jaunimu. Visose šalyje situacija panaši, nes darbdavys paiso tik savo interesų ir labai retai dirbančio ir studijuojančio žmogaus interesų.

Darbo grupėje ieškojome galimų sprendimų. Dauguma darbo grupės dalyvių pasisakė, kad turi būti priimti atitinkami politiniai sprendimai, skatinantys ar įpareigojantys darbdavį sudaryti galimybę darbuotojui mokytis. Aš pasisakiau, kad mes negalime laukti, kol politikai teiksis priimti sprendimus, todėl mes turime galvoti, ką profesins sąjungos gali padaryti iš savo pusės spręndžiant šią problemą. Mano supratimu, pagrindinė priemonė – žmonių organizavimas į profesines sąjungas, kad darbuotojai taptų jėga, su kuria darbdavys privalo bedrauti kaip lygus su lygiu.

Antrąją dieną dirbome kitose šešiose darbo grupėse:

  1. Studentų organizavimas į profesines sąjungas
  2. Jaunų darbuotojų organizavimas į profesines sąjungas
  3. Integracija į darbo rinką: profsąjungų vaidmuo
  4. Nepalankioje socialinėje padėtyje esančio jaunimo įtraukimas: profsąjungų vaidmuo
  5. Perėjimo palengvinimas: profsąjungų vaidmuo
  6. Socialinių partnerių vaidmuo

Aš dalyvavau antrojoje darbo grupėje „Jaunų darbuotojų organizavimas į profesines sąjungas“.  Šioje darbo grupėje pasisakiau, kad jauni darbuotojai, kaip ir visų kitų amžiaus grupių darbuotojai turi tas pačias bei specifines problemas. Kaip jau ir kalbėjome vakarykštėje darbo grupėje, jauni darbuotojai dažnai dirba ir studijuoja. Vėlgi, spręndžiant jų problemas darbo vietose vienintelė išeitis – darbuotojų organizavimas į profesines sąjungas, nes pavieniui darbuotojai yra lengviau pažeidžiami nei susibūrę į vieningą profesinę sąjungą.

Konferencijos metu taip pat vyko rinkimai į PERC tarybą ir pirmininko postą. Pirmininke išrinkta Turkijos profesinių sąjungų atstovė, į tarybą pateko atstovė iš Lietuvos Goda Neverauskaitė.

Vytautas Kašėta