2025 kovo 27 d. Medicinos įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Regina Jarošiene, tarybos narė Natalja Šostak, Teismo medikų profesinės sąjungos pirmininkė Vilma Ivanova ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkas Lukas Čapas susitiko su Sveikatos apsaugos viceministrėmis Jelena Čelutkiene, Laimute Vaideliene, Nerija Stasiuliene ir kitais atsakingais ministerijos atstovais.
Apsikeista nuomonėmis apie socialinį dialogo padėtį sveikatos apsaugos sistemoje, slaugytojų ir slaugytojų padėjėjų darbo krūvius ir atlyginimus, Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties (LNSSŠKS) taikymo ypatumus.
Ministerijos atstovės pažymėjo, kad šiuo metu keičiama sveikatos priežiūros pertvarkos kryptis, skiriant didesnį dėmesį regionams ir slaugytojų bei jų padėjėjų trūkumui pašalinti.
Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininke Natalja Šostak atskleidė, jog tikro socialinio dialogo šioje įstaigoje nėra, o informavimo konsultavimosi procedūros yra daugiau formalumas. Dėl nepalankaus vadovybės požiūrio į profesines sąjungas ne visi įstaigoje dirbantys slaugytojai ir slaugytojų padėjėjai pasiryžta tapti profesinių sąjungų nariais, nes naudas, kurias profesinės sąjungos suderėjo savo nariams LNSSŠ kolektyvinėje sutartyje, įstaigos vadovybė taiko visiems įstaigų darbuotojams.
R. Jarošienė atskleidė, kad ne tik RVUL, bet ir Santaros klinikų vadovybė, pažeisdama įstatymus ir be profesinės sąjungos sutikimo išplėtė LNSS šakos kolektyvinėje sutartyje numatytas profesinių sąjungų narių garantijas visiems darbuotojams.
L. Čapas atkreipė dėmesį, kad tokie įstaigų vadovų veiksmai pažeidžia net tik Darbo kodekso 179 straipsnį ir Profesinių sąjungų 11 straipsnį, bet ir akivaizdžiai diskredituoja profesines sąjungas bei diskriminuoja jų narius. Jis įspėjo, kad, jei ministerija nesiims veiksmų, profesinė sąjunga pateiks kolektyvinį skundą už kolektyvinės sutarties pažeidimą ir pareikalaus administracinės tokių vadovų atsakomybės.
G. Jarošienė atkreipė dėmesį į netoleruotiną padėtį, kai didžiųjų miestų ligoninės skiria apie 75 proc., o regionų ligoninės apie 80-82 proc. savo lėšų darbuotojų atlyginimams. Tai, pasak jos, yra neteisinga, nes darbo krūviai didžiųjų miestų ligoninėse yra didesni, o sveikatos priežiūros paslaugos reikalauja aukštesnės kvalifikacijos.
Susitikime dalyvavusi Teismo medicinos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė V. Ivanova klausė kodėl buvo priimtas sprendimas „atimti“ iš Teismo medicinos tarnybos lėšas, kurios buvo 2024 metais skirtos teismo medicinos ekspertų darbo užmokesčiui didinti.
Dar 2023 m. šie darbuotojai buvo įtraukti į trūkstamų profesijų sąrašą ir buvo numatytos papildomos lėšos jų atlyginimų didinimui.
Viceministrė paaiškino, jog taip nusprendė buvusi Vyriausybė, nes Vaikų teisių kontrolieriaus tarnybai pritrūko lėšų finansuoti vaikų ir paauglių psichologų ir psichiatrų paslaugas.
Į klausimą ar Sveikatos apsaugos ministerija ketina perimti į savo pavaldumą įkalinimo įstaigose dirbančius medikus, buvo atsakyta, kad bent jau kol kas tokių planų nėra.
Sveikatos ministerijos atstovės užtikrino, kad visiems visiems profesinių sąjungų nariams, kurie dirba sveikatos priežiūros įstaigose, kurios yra įtrauktos į LNSSŠKS sąrašą, yra taikomos LNSSŠKS numatytos garantijos profesinių sąjungų nariams, net jei jie yra ne medikai.
R. Jarošienė, komentuodama susitikimą, sakė: „ Vieno tokio susitikimo neužtenka. Tam, kad medikų klausimai būtų tinkamai sprendžiami reikia į kiekvieną ministerijos darbo grupę įtraukti profesinių sąjungų atstovus. Ministerijos atstovės mus išklausė ir išgirdo. Tai yra svarbu. Tikiuosi ministerijos geranoriškumo ir tolesnio dalykiško bendradarbiavimo“.