Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” teisininkė Oksana Strazdė atskleidžia kodėl Lietuvos Aukščiausias teismas nusprendė, kad privilegijos profesinių sąjungų nariams yra teisėtos ir nediskriminuoja profesinei sąjungai nepriklausančių darbuotojų.
O. Strazdė: „Atsižvelgiant į tai, kad vis dar kyla karštų diskusijos dėl profesinės sąjungos narių privilegijų, kurių neturi darbuotojai, kurie nepriklauso profesinei sąjungai, dalis darbdavių dažnai sąmoningai ar nesąmoningai siekia klaidinti ir teigti, jog profesinės sąjungos nariai nepagrįstai ir nesuprantamai naudojasi privilegijomis, kuriomis negali pasinaudoti ne profesinės sąjungos nariai.
Atsižvelgiant į tai, kad dažnai patys darbdaviai nežino, kaip elgtis, kaip spręsti šiuos nesutarimus, būtina viešai ir aiškiai visiems paskelbti ir žinoti, kad 2020 m. gruodžio 16 d. Lietuvos Aukščiausias Teismas vienareikšmiai konstatavęs, kad kolektyvinių sutarčių nuostatos, gerinančios profesinės sąjungos narių darbo, socialines ir ekonomines sąlygas nėra diskriminacinės kitų darbuotojų atžvilgiu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad profesinės sąjungos narių gaunama nauda, pasiekta kolektyvinių derybų būdu, kitų darbuotojų (kitų profesinių sąjungų narių ir ne profesinių sąjungų narių) atžvilgiu yra laikytina ne diskriminacija dėl tam tikrų savybių, o dalyvavimu profesinės sąjungos veikloje uždirbta papildoma nauda, ypač atsižvelgiant į tai, kad pasirinkimas dalyvauti ar nedalyvauti profesinės sąjungos veikloje, taip pat sprendimas pasirinkti konkrečią profesinę sąjungą priklauso nuo paties darbuotojo valios.
Tokia išvada atitinka formuojamą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią specialiųjų kolektyvinės sutarties nuostatų, įtvirtinančių tam tikras socialines (ar ekonomines) garantijas į jų taikymo sritį patenkančių profesinių sąjungų, esančių kolektyvinės sutarties šalimis, nariams, įtvirtinimas nėra expressis verbis draudžiamas imperatyviomis įstatymo normomis, pripažįstant kolektyvinių derybų šalių teisę savo nuožiūra nustatyti kolektyvinės sutarties turinį.
Vadovaujantis šia nutartimi, konstatuotina, kad Kolektyvinės sutarties nustatytos ekonominės naudos profesinių sąjungų, pasirašiusių šią kolektyvinę sutartį, nariams (darbuotojams) nelaikytina diskriminuojančia šioms profesinėms sąjungoms nepriklausančius. Darbuotojai laisvi pasirinkti, ar priklausyti profesinei sąjungai ir kuriai profesinei sąjungai priklausyti.
Pasirinkę būti profesinės sąjungos nariais darbuotojai kartu įgyja tam tikrų įsipareigojimų (pvz., turi dalyvauti veikloje, mokėti nario mokestį ir pan.).
Savo ruožtu profesinės sąjungos teisės aktų nuostatomis įpareigotos atstovauti būtent savo nariams, inicijuoti ir vesti derybas jų naudai, o kolektyvinė sutartis pagal bendrąją taisyklę taikoma būtent darbuotojams – jas sudariusių profesinių sąjungų nariams.
Nors DK taip pat nustatyta išimtis – kolektyvinės sutarties normos, įvykdžius tam tikras sąlygas, gali būti taikomos ir ne sutartį sudariusios profesinės sąjungos nariams, tačiau tai nereiškia, kad tokiu taikymu gali būti keičiamas socialinės partnerystės šalių suderėtų kolektyvinės sutarties sąlygų turinys ir suderėtos diferencijuotos naudos taikytinos ne aiškiai sutartyje apibrėžtai subjektų grupei, o visiems darbuotojams. Priešingas aiškinimas paneigtų kolektyvinių derybų laisvės principą”.
Žiūrėti: (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-348-403/2020, 60 punktas).