Profesinių sąjungų nariams dažnai klausiant apie profesinių sąjungų nariams taikomus įspėjimus dėl galimai padarytų darbo drausmės pažeidimų ir jų pasekmės darbuotojams Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkė Oksana Strazdė atsako:
„Atkreipiu dėmesį, kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktas nurodo: „Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui.“
Jei darbdavys nevykdo šios Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos, profesinė sąjunga turi teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas dėl šio sutarties pažeidimo ir prašyti sutartį pažeidusiai šaliai skirti iki 3000 eurų dydžio baudą. Baudos dydis turi būti proporcingas pažeidimo sunkumui ir atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje.
Atsižvelgiant į tai, kad vis dar pasitaiko atvejų, kai darbdavys skiria drausmines nuobaudas darbuotojui, atkreipiame dėmesį, kad darbdavys negali skirti drausminių nuobaudų darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį, kadangi dabartiniame Darbo kodekse drausminės darbuotojų atsakomybės instituto nebeliko.
Taip pat primename, kad tokiais atvejais darbdavys privalo vadovautis Lietuvos Respublikos Darbo kodekso nuostatomis ir suformuota Aukščiausio teismo praktika.
Prieš pradedant tirti galimą darbo drausmės pažeidimą apie jį turi būti informuojama profesinė sąjunga, kuri įtraukiama į tyrimą. Darbuotojui įteikiamas reikalavimas pasiaiškinti ir per vieną mėnesį nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos įspėti darbuotoją apie galimą atleidimą už antrą tokį pažeidimą.
Įspėjimas nesukelia darbuotojui pasekmių, dėl jo darbuotojas negali būti atleistas. Įspėjimo tikslas – drausminti darbuotoją, informuoti jį, kad darbdavys neketina taikstytis su pasikartojančiais pažeidimais, o gavęs įspėjimą darbuotojas turėtų įvertinti savo veiksmus ir, norėdamas tęsti darbo santykius, juos atitinkamai pakeisti.
Tačiau, jei darbdavys atleidžia darbuotoją už mažiausiai galimus du darbo drausmės pažeidimus, kurie buvo padaryti per paskutinius 12 mėnesių ir darbuotojui teismine tvarka ginčijant darbo sutarties nutraukimo DK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu (kai darbuotojas yra atleidžiamas už pakartotinį darbo pareigų pažeidimą) teisėtumą, darbdaviui tenka pareiga įrodinėti, kad: 1) darbuotojas savo kaltais veiksmais (veikimu ar neveikimu) padarė darbo pareigų pažeidimą; 2) darbuotojas paskutinių dvylikos mėnesių laikotarpiu savo kaltais veiksmais buvo padaręs bent jau vieną tokį patį darbo pareigų pažeidimą. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi nustatyti, ar ankstesnis, teisės aktų nustatyta tvarka fiksuotas, ir vėlesnis, padarytas per 12 mėnesių, darbo pareigų pažeidimai vertintini kaip tokie patys šios teisės normos prasme.
Jei darbdavys neįrodo savo skirtų įspėjimo ir galimo atleidimo iš darbo pagrįstumo, jis atsako pilna apimtimi įstatymų nustatyta tvarka, išmoka visas priklausančias išmokas, netesybas iki vienerių metų, jei byla užsitęsia, o taip pat dažna praktika yra ta, kad teismai papildomi priteisia ir neturtinę žalą už neteisėtai taikytus veiksmus darbuotojo atžvilgiu.