Ar kolektyvinėse sutartyse taikomos papildomos garantijos papildomos garantijos profesinių sąjungų nariams nediskriminuoja kitų tos įmonės ar įstaigos darbuotojų, kurie nepriklauso profesinei sąjungai? Toks klausimas kyla ne vienam darbdaviui ir profesinei sąjungai nepriklausančiam darbuotojui.
„Ne, nediskriminuoja“, – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė, atsakydama į UAB „Kauno autobusai“ direktoriaus 2025 m. sausio 27 d. užklausą ar teisėtas yra šioje įmonėje veikiančios profesinės sąjungos pirmininko Broniaus Bučelio prašymas skirti savo profesinės sąjungos nariams dvi dienas apmokamų atostogų, kurios numatytos Nacionalinėje kolektyvinė sutartyje.
Savo išsamiame atsakyme ministerijos Darbo teisės grupės vadovė atsakė, kad tai ne tik yra teisėta ir nediskriminuoja profesinei sąjungai nepriklausančių darbuotojų, bet ir paaiškino kodėl naudinga skatinti narystę profesinėje sąjungoje.
„Pirmiausiai norime pažymėti, kad kolektyvinių sutarčių taikymas tik darbuotojams – profesinės sąjungos nariams – nepažeidžia Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo teisės subjektų lygybės, saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų sudarymo, teisingumo apmokėjimo už darbą bei kitų darbo teisės principų“,- teigė savo rašte ministerijos atstovė.
Ji taip pat pažymėjo kodėl kolektyvinės sutartys yra naudingos darbdaviams, nes pagerina įmonių darbą.
„Darbo kodekso kolektyvinių sutarčių teisinio reguliavimo, kuriame įtvirtinama bendra taisyklė, kad kolektyvinės sutartys yra taikomas tik darbuotojams, profesinės sąjungos nariams, tikslas – skatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose, nes tik stiprios ir reprezentatyvios profesinės sąjungos gali tinkamai dalyvauti kolektyvinėse derybose ir sudaryti darbuotojų interesus ir poreikius atliepiančias kolektyvines sutartis.
Profesinė sąjunga, atstovaudama savo narius ir dalyvaudama kolektyvinėse derybose, naudoja savo žmogiškuosius ir intelektinius išteklius, kurie didžiąja dalimi yra remiami profesinės sąjungos narių įmokomis, todėl ir šiuo aspektu yra būtina plėtoti gausesnę narystę profesinėse sąjungose.
Manome, kad atviras ir įtraukus socialinis dialogas kuria demokratiją darbo vietose, o garantijos, kurias suteikia kolektyvinės sutartys, yra naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams – darbuotojams užtikrinamos geresnės darbo sąlygos, o darbdaviai pritraukia daugiau motyvuotų ir geresnę kompetenciją turinčių darbuotojų.
Taip pat įmonėse, kuriose plėtojamas socialinis dialogas, darbuotojai yra girdimi ir jų lūkesčiai atliepiami, todėl jie yra labiau įsitraukę į darbą, daugiau prisideda prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo, dažniau siūlo naujų idėjų, bei pasižymi lojalumu, o kartu tai lemia geresnę atmosferą darbe, mažesnį streso ir konfliktų lygį, mažesnę darbuotojų kaitą ir su tuo susijusias išlaidas, didesnį inovatyvumą, kūrybiškumą ir darbo produktyvumą, todėl Vyriausybė skatina, kad kuo daugiau darbuotojų jungtųsi į profesines sąjungas ir būtų atstovaujami“ – teigia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė.
V. Baliukevičienė atkreipia dėmesį, kad Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) Asociacijų laisvės komitetas vertindamas, kaip valstybės narės įgyvendina Konvenciją Nr. 154 ,,Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“, yra išaiškinęs, kad atvejai, kai kolektyvinės sutartys taikomos tik susitarimo šalims ir jų nariams, o ne visiems darbuotojams, yra teisėtas pasirinkimas, taip pat kaip ir taikant kolektyvinių sutarčių nuostatas visiems darbuotojams ir nepažeidžia susivienijimų laisvės principo ir yra taikomas daugelyje valstybių narių.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad 2024 m. spalio 11 d. pasirašius priedą prie Nacionalinės kolektyvinė sutarties, tarp įmonių ir įstaigų, kurioms taikoma ši sutartis, yra įrašyta ir įmonė UAB ,,Kauno autobusai“, todėl nuo 2025 m. sausio 1 d. taikoma jos profesinės sąjungos nariams, įstojusiems į jas iki 2024 m. spalio 11 d.
V. Baliukevičienė pažymėjo, kad šios Sutarties 2 priede nurodytų įstaigų, įmonių, organizacijų profesinių sąjungų nariams taikoma tik viena iš apmokamo poilsio garantijų – Sutarties 7 punktas, kuris taip pat yra taikomas su išlygomis, nustatytomis Sutarties 3.2 punkte, t. y. kai Sutarties 7 punkte numatytos atostogų dienos (2 atostogų dienos savišvietai arba savanorystei), taip pat kasmetinės, pailgintos, papildomos ar kitų rūšių atostogos (išskyrus tikslines), o Sutarties 2 priede nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų profesinių sąjungų nariams taikomos kito lygmens kolektyvinėje sutartyje, profesinės sąjungos narys turi pasirinkti, kurio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyta garantija dėl atostogų dienų jis naudosis.
Nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkte taip pat nustatyta, kad profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu.
Sąlyga pasinaudoti šiomis garantijomis yra suderinimo su darbdaviu pareiga, kad pasinaudojimo šiomis garantijomis laikas atitiktų abiejų šalių interesus.
Nacionalinės kolektyvinės 30.2 papunktis patikslina, kokie gali būti suderinimo su darbdaviu terminai, t. y. profesinės sąjungos įsipareigoja užtikrinant įstaigos darbo organizavimą, įgyvendinti savo teises, kylančias iš šios Sutarties, informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nebent su darbdaviu susitariama kitaip. Taip pat darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl trumpesnio termino.
Visą raštą skaityti žemiau.
DĖL SOCIALINĖS PARTNERYSTĖS IR NACIONALINĖS KOLEKTYVINĖS SUTARTIES TAIKYMO
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, išnagrinėjusi Jūsų 2025 m. sausio 27 d. raštą Nr. 02-41, teikia atsakymą dėl socialinės partnerystės ir nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – Sutarties) taikymo.
Pirmiausiai norime pažymėti, kad kolektyvinių sutarčių taikymas tik darbuotojams – profesinės sąjungos nariams – nepažeidžia Darbo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintų teisėtų lūkesčių apsaugos, darbo teisės subjektų lygybės, saugių ir sveikatai nekenksmingų sąlygų sudarymo, teisingumo apmokėjimo už darbą bei kitų darbo teisės principų. Darbo kodekso kolektyvinių sutarčių teisinio reguliavimo, kuriame įtvirtinama bendra taisyklė, kad kolektyvinės sutartys yra taikomas tik darbuotojams, profesinės sąjungos nariams, tikslas – skatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose, nes tik stiprios ir reprezentatyvios profesinės sąjungos gali tinkamai dalyvauti kolektyvinėse derybose ir sudaryti darbuotojų interesus ir poreikius atliepiančias kolektyvines sutartis. Profesinė sąjunga, atstovaudama savo narius ir dalyvaudama kolektyvinėse derybose, naudoja savo žmogiškuosius ir intelektinius išteklius, kurie didžiąja dalimi yra remiami profesinės sąjungos narių įmokomis, todėl ir šiuo aspektu yra būtina plėtoti gausesnę narystę profesinėse sąjungose.
Manome, kad atviras ir įtraukus socialinis dialogas kuria demokratiją darbo vietose, o garantijos, kurias suteikia kolektyvinės sutartys, yra naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams – darbuotojams užtikrinamos geresnės darbo sąlygos, o darbdaviai pritraukia daugiau motyvuotų ir geresnę kompetenciją turinčių darbuotojų. Taip pat įmonėse, kuriose plėtojamas socialinis dialogas, darbuotojai yra girdimi ir jų lūkesčiai atliepiami, todėl jie yra labiau įsitraukę į darbą, daugiau prisideda prie teigiamos darbo aplinkos kūrimo, dažniau siūlo naujų idėjų, bei pasižymi lojalumu, o kartu tai lemia geresnę atmosferą darbe, mažesnį streso ir konfliktų lygį, mažesnę darbuotojų kaitą ir su tuo susijusias išlaidas, didesnį inovatyvumą, kūrybiškumą ir darbo produktyvumą, todėl Vyriausybė skatina, kad kuo daugiau darbuotojų jungtųsi į profesines sąjungas ir būtų atstovaujami.
Atitinkamas reglamentavimas kyla ir iš Lietuvos priimtų tarptautinių įsipareigojimų. Tarptautinės darbo organizacijos (toliau – TDO) Konvencijos Nr. 87 ,,Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ 2 ir 3 straipsniai įtvirtina darbuotojų ir darbdavių teisę be jokių išimčių pasirinkti, be išankstinio leidimo steigti ir stoti į organizacijas, vadovaujantis tik tų organizacijų taisyklėmis, t. y. darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas, o valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja. Taip pat TDO Asociacijų laisvės komitetas vertindamas, kaip valstybės narės įgyvendina Konvenciją Nr. 154 ,,Dėl kolektyvinių derybų skatinimo“, yra išaiškinęs, kad atvejai, kai kolektyvinės sutartys taikomos tik susitarimo šalims ir jų nariams, o ne visiems darbuotojams, yra teisėtas pasirinkimas, taip pat kaip ir taikant kolektyvinių sutarčių nuostatas visiems darbuotojams ir nepažeidžia susivienijimų laisvės principo ir yra taikomas daugelyje valstybių narių.
Atkreipiame dėmesį, kad 2024 m. spalio 11 d. buvo pasirašytas susitarimas (Nr. PV3-910) tarp Lietuvos Respublikos Vyriausybę atstovaujančios Socialinės ir darbo ministerijos bei Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ ir Lietuvos profesinių sąjungos konfederacijos. Šiuo susitarimu buvo patikslinti Sutarties 1 ir 2 priedai (UAB ,,Kauno autobusai“ į Sutarties 2 priedą įtraukta taip pat) bei nustatyta, kad Sutartis nuo 2025 m. sausio 1 d. taikoma šių profesinių sąjungų organizacijų nariams įstojusiems į jas iki 2024 m. spalio 11 d. Pažymėtina, kad Sutarties 2 priede nurodytų įstaigų, įmonių, organizacijų profesinių sąjungų nariams taikoma tik viena iš apmokamo poilsio garantijų – Sutarties 7 punktas, kuris taip pat yra taikomas su išlygomis, nustatytomis Sutarties 3.2 punkte, t. y. kai Sutarties 7 punkte numatytos atostogų dienos (2 atostogų dienos savišvietai arba savanorystei), taip pat kasmetinės, pailgintos, papildomos ar kitų rūšių atostogos (išskyrus tikslines) Sutarties 2 priede nurodytų įstaigų, įmonių ir organizacijų profesinių sąjungų nariams taikomos kito lygmens kolektyvinėje sutartyje, profesinės sąjungos narys turi pasirinkti, kurio lygmens kolektyvinėje sutartyje numatyta garantija dėl atostogų dienų jis naudosis.
Sutarties 7 punkte taip pat nustatyta, kad profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi mokamų atostogų savišvietai arba savanorystei darbo dienos su darbdaviu suderintu metu. Sąlyga pasinaudoti šiomis garantijomis yra suderinimo su darbdaviu pareiga, kad pasinaudojimo šiomis garantijomis laikas atitiktų abiejų šalių interesus. Sutarties 30.2 papunktis patikslina, kokie gali būti suderinimo su darbdaviu terminai, t. y. profesinės sąjungos įsipareigoja užtikrinant įstaigos darbo organizavimą, įgyvendinti savo teises, kylančias iš šios Sutarties, informavus darbdavį ne vėliau kaip prieš 10 kalendorinių dienų, nebent su darbdaviu susitariama kitaip. Taip pat darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl trumpesnio termino.
Sąžiningumo ir nepiktnaudžiavimo iš Sutarties kylančiomis teisėmis pareiga yra nustatyta Sutarties 14.4 papunktyje, kuriuo profesinės sąjungos įsipareigoja skatinti profesinių sąjungų narius nepiktnaudžiauti savo teisėmis, bendradarbiauti su darbdaviu, siekti bendros darbdavio ir visų jo darbuotojų gerovės.
Taigi, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pasakytina, kad pasinaudojimas iš Sutarties kylančiomis teisėmis turi būti įgyvendinamas su darbdaviu suderintu metu, nepiktnaudžiaujant savo teisėmis ir užtikrinant tinkamą įstaigos darbo organizavimą.
Linkime Jūsų įmonei sėkmingo bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis ir naujų galimybių kūrimo kartu.
Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė
Arba skaityti čia