2025 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimas atšaukti pirmosios instancijos teismo sprendimą skirti 500 eurų baudą Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas” už neva padarytą piktnaudžiavimą savo teisėmis, nesutinkant su nuobauda savo nariui dėl galimo jo pažeidimo, ir priteisti profesinę sąjungą į teismą padavusiai Lietuvos kalėjimų tarnybai padengti bylinėjimosi išlaidas, sulaukė didelio atgarsio visuomenėje. Skaityti čia.
Atsižvelgiant į viešumoje šiuo klausimu vykstančias diskusijas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” teisininkė Oksana Strazdė, kuri dalyvavo šios bylos nagrinėjime, pateikia patikslinančius komentarus dėl Vilniaus Apygardos teismo sprendimo:
„Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas” (toliau – Profesinė sąjunga) pasinaudojo savo teise apskųsti pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo remiantis Profesinė sąjunga turėjo būti nubausta 500 eurų bauda. Mes apskundėme šį sprendimą, siekdami, kad spendimas būtų peržiūrėtas ir įvertintas.
Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs minėtą sprendimą, jį visiškai panaikino ir jį pakeitė, nustatydamas, kad pirmos instancijos teismas nustatė neteisingas faktines aplinkybes ir priimdamas savo sprendimą neteisingai vadovavosi galiojančiais įstatymų aktais ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties straipsniais:
„Teisėjų kolegija <…> panaikina pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustačiusi, kad priimant skundžiamą sprendimą netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos bei pažeistos procesinės teisės normos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas atmesti Darbdavio ieškinį, nustačius, jog Profesinė sąjunga surašydama ginčijamą 2024 m. kovo 26 d. raštą naudojosi pagal paskirtį įstatymo ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties suteiktomis teisėmis ginti savo narės teises bei interesus bei nepažeidė darbo teisės ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).”
Apygardos teismas konstatavo, kad nebuvo pagrindo išvadai apie Profesinės sąjungos piktnaudžiavimą savo teisėmis, darbo teisės ir susitarimo nuostatų pažeidimą.
Apygardos teismas konstatavo, kad Profesinės sąjungos nesutikimas dėl įspėjimo skyrimo Profesinės sąjungos nariui turėjo būti vertinamas ir Darbdavio, ir pirmosios instancijos teismo kaip nuomonė, kurią turi teisę reikšti Profesinė sąjunga, kai sprendžiami tam tikri klausimai, susiję su jos nariais. Žiūrėti Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktą ( Vilniaus apygardos teismo sprendimo 15 punktą).
Viešumoje pasirodęs teiginys, kad Profesinė sąjunga, laimėdama šioje byloje prieš darbdavį iš esmės prarado savo turėtą galimybę dalyvauti skiriant nuobaudas visiems savo nariams ir laimėjo tik dalyvavimą, skiriant baudas tik renkamųjų profesinės sąjungos organų nariams, yra klaidinanti informacija, nes Vilniaus apygardos teismas konstatavo ir pabrėžė Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 p., pagal kurį Profesinė sąjunga turi būti informuojama dėl galimo darbo drausmės pažeidimo tyrimo (prieš pradedant jį tirti), profesinė sąjunga turi teisę teikti nuomonę ir deleguoti savo atstovą vykdant tyrimą dėl galimo jos nario darbo drausmės pažeidimo.
Taigi, Profesinė sąjunga nepraranda jokios galimybės dalyvauti svarstant nuobaudų skyrimą savo nariams, nes Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 p. nurodo: „Darbdavys, prieš pradėdamas tirti darbo pareigų pažeidimą ar tarnybinį nusižengimą, privalo nedelsdamas apie tai informuoti darbdavio lygmens profesinę sąjungą. Darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę dalyvauti darbo pareigų pažeidimo ar tarnybinio nusižengimo tyrime ir pateikti savo nuomonę. Sudarius komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui ištirti, darbdavio lygmens profesinė sąjunga turi teisę į šią komisiją deleguoti savo atstovą”.
Komentuojant kitą viešumoje pasirodžiusį teiginį, kad po šio Vilniaus Apygardos teismo sprendimo darbdavys nebesikreips į Profesinę sąjungą dėl įspėjimo sutikimo/nesutikimo paprastam nariui, galima dėl tokio sprendimo pareikšti Teismui tik padėką.
Pirma, Profesinei sąjungai nereikia tokių Darbdavio kreipimųsi į ją, jei Darbdavys laukia tik vienintelio atsakymo – Sutikimo, o jei Profesinė sąjunga nesutinka, reikalauja iš jos sumokėti baudą už neva Profesinės sąjungos padarytą piktnaudžiavimą savo teisėmis.
T. y. iš Profesinės sąjungos būtų laukiama tik pritarimo, nes kitaip jai grėstų bauda.
Tenka primename, kad tokiais atvejais darbdavys privalo laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties, o ne vadovautis savu įstatymų interpretavimu.
Antra, Vilniaus apygardos teismas savo sprendime konstatavo svarbiausią dalyką – Profesinės sąjungos pasinaudojimas savo teisėmis, ginant savo narės teises ir interesus, negali būti vertinamas kaip piktnaudžiavimas, už kurį gali būti paskirta bauda DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis).
Priešingai, tokiu būdu Profesinė sąjunga įgyvendina savo teises bei pareigas, veikdama laisvai ir nepriklausomai nuo socialinės partnerystės šalies (DK 166 straipsnio 1 dalis).
Šių Profesinės sąjungos teisių ir pareigų vykdymas negali būti paneigtas Profesinės sąjungos atstovaujamo asmens teisių sąskaita, siekiant įgyvendinti pirmosios instancijos teismo pacituotoje DK 161 straipsnio 2 dalyje nurodytus socialinės partnerystės principus.
Todėl, Vilniaus Apygardos teisėjų kolegijos nuomone, Profesinės sąjungos nubaudimas už savo teisių panaudojimą pagal paskirtį reikštų Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi tokiu būdu ateityje Profesinei sąjungai nebūtų užtikrintos jos veiklos sąlygos, numatytos ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkte, ir įstatymuose.
Taip pat atkreipiu dėmesį, kad jei Darbdavys nesutinka su šiuo Vilniaus Apygardos teismo sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas ir neteisingas, jis turi teisę kreiptis į dar aukštesnį teismą dėl sprendimo panaikinimo. Šiuo atveju tai būtų Lietuvos Respublikos Aukščiausiasis Teismas”.