2025 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismas priėmė palankų sprendimą Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“, atmesdamas Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimą profesinei sąjungai sumokėti 500 eurų baudą už tai, kad gynė savo narės teises, ir savo ruožtu priteisė Kalėjimų tarnybai sumokėti profesinei sąjungai bylinėjimosi metu patirtas teismo išlaidas.
Komentuodama šią teismo nutartį Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Vita Subačiutė sakė: „Sužinojusi teismo sprendimą verkiau iš džiaugsmo. Ši pergalė man kainavo daug nervų, sveikatos ir žilų plaukų. Norėčiau nuoširdžiai padėkoti visiems, ypač teisininkams Oksanai Strazdei, Lukui Čapui, advokatui Nerijui Kasiliauskui, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkei Kristinai Krupavičienei, jos pavaduotojui Algirdui Markevičiui, generalinei sekretoriai Daivai Kvedaraitei, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ darbo inspekcijos vadovui Stanislavui Fedaravičiui ir kitiems, kurie savo žiniomis, patarimais ir emociškai mums padėjo“.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis sakė: „Skandalingas Kalėjimų tarnybos bandymas nubausti profesinę sąjungą už tai, kad ji gina savo narius ir nesutinka su darbdavio nuomone, šokiruoja. Tokie veiksmai daro gėdą net tik šiai valstybinei įstaigai, bet Lietuvai kaip Europos Sąjungos narei, bei rodo, kad šioje tarnyboje yra daug rimtų problemų. Tikimės, kad naujasis Teisingumo ministras išsiaiškins ar tokius veiksmus sukėlė nekompetencija, ar pikta valia ir užtikrins , kad ateityje europinis socialinis dialogas jam pavaldžioje Kalėjimų tarnyboje būtų tinkamai plėtojamas, o darbuotojų ir juos atstovaujančių profesinių sąjungų teisės gerbiamos”.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ teisininkės Oksanos Strazdės komentarą ir teismo sprendimą skaityti žemiau.
O. Strazdė: „2025 m. vasario 11 d Vilniaus miesto apygardos teisme laimėta visiems profesinės sąjungos nariams svarbi byla! Pirmos instancijos teismas Profesinei sąjungai skyrė 500 Eur baudą už nuomonę ir nesutikimą skirti jos narei nuobaudą, o Apygardos teismas panaikino sprendimą, pasisakydamas, kad negalima drausti profesinėms sąjungoms reikšti nuomones bei kritikas darbdaviui.
Mūsų pofesinė sąjunga Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. spalio 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės biudžetinės įstaigos Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį atsakovei Profesinei sąjungai Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinei sąjungai „Solidarumas“ dėl rašto panaikinimo ir 500 Eur. baudos skyrimo.
Bylos esmė:
Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – ir Darbdavys) padavė pirmos instancijos teismui ieškinį, kuriuo prašė pripažinti teismo, kad Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų profesinė sąjunga „Solidarumas“ (toliau – ir Profesinė sąjunga):
- piktnaudžiavo savo teisėmis priimdama raštą „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T. “ , t.y. reikšdama nesutikimą dėl jos narei taikytinos drausminės nuobaudos
Taip pat Dardavys prašė teismo:
- panaikinti Profesinės sąjungos 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr.3-S „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T. “
- skirti Profesinei sąjungai baudą Darbdavio naudai, nustatant baudos dydį teismo nuožiūra (iki 3000 Eur.)
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. spalio 17 d. sprendimu patenkino Dardavio Lietuvos kalėjimų tarnybos ieškinį: panaikino Profesinės sąjungos Įkalinimo įstaigų medicinos darbuotojų „Solidarumas“ 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 3-S „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą A. T. “; pripažino, kad atsakovė priimdama nurodytą 2024 m. kovo 26 d. raštą Nr. 3-S ir reikšdama nesutikimą dėl jos narei skiriamo įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, piktnaudžiavo savo teisėmis; skyrė atsakovei 500 Eur baudą, priteisdamas ją Darbdaviui.
Teismas nustatė, kad Profesinės sąjungos narė vyresnioji slaugos administratorė A. T. buvo materialiai atsakinga už deguonies koncentratorių 525KS pagal pareigybių aprašymą. Pagal 2023 m. gruodžio 1 d. apskaitos duomenis buvo atlikta LKT nematerialiojo turto, ilgalaikio materialiojo turto, atsargų metinė inventorizacija pas materialiai atsakingus asmenis. Inventorizacijos metu nustatyta, kad pas materialiai atsakingą vyresniąją slaugos administratorę A. T. buvo užfiksuotas trūkumas: nerastas deguonies koncentratorius 525KS. 2024 m. sausio 25 d. darbuotoja A. T. nurodė raštu, kad nuo 2021 m. balandžio 20 d. yra materialiai atsakinga už deguonies koncentratorių 525KS, kad iki 2022 m. vasaros aparatas buvo nenaudotas (naujas) ir supakuotas laikomas Konsultacijų ir diagnostikos skyriaus inventoriaus saugojimo patalpoje, o vėliau paskolintas kitam skyriui (11 korpusas), bet negrąžintas. Darbdavys siekė paskirti darbuotojai įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, nes darbuotoja tinkamai nevykdė savo pareigų.
Teismas taip pat nustatė, kad Darbdavys informavo Profesinę sąjungą apie atliekamą patikrinimą dėl A. T. galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo 2012 m. vasario 12 d. raštu Nr. 1S-984 „Dėl informacijos pateikimo“. Darbdavio 2024 m. vasario 7 d. įsakymu sudaryta Komisija pateikė 2024 m. kovo 14 d. darbo pareigų tyrimo išvadą „Dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos skubios pagalbos–priėmimo ir konsultacijų skyriaus vyresniosios slaugos administratorės A. T. veiksmų įvertinimo“, kuria, be kita ko, pasiūlė ieškovės Personalo valdymo skyriui kartu su Nacionaliniu bendrųjų funkcijų centru parengti įsakymą dėl A. T. įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes.
2024 m. kovo 26 d. raštu „Dėl nesutikimo skirti tarnybinę nuobaudą Profesinės sąjungos narei A. T.“ Profsąjunga informavo Darbdavį, kad nesutinka su šios pateikta išvada ir prašė skirti naują komisiją, įrašant ir Profesinės sąjungos atstovą, bei inicijuoti naują tarnybinį patikrinimą atvejui nustatyti, savo nesutikimą grįsdama tuo, kad į Komisijos sudėtį nebuvo įtrauktas atsakovės atstovas. Rašte taip pat nurodyta, kad Profesinė sąjunga nesutinka su pateiktomis 2022 m. gruodžio 27 d. atliktos metinės inventorizacijos išvadomis dėl nerasto deguonies koncentratoriaus, su kuriomis nebuvo supažindinta darbuotoja A. T.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį, nurodė, kad Darbdavio siektinas skirti darbuotojai įspėjimas apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes nesusijęs su darbuotojos veikla profesinėje sąjungoje, bet [susijęs] su jos tiesioginių pareigų nevykdymu, dėl kurio dingo deguonies koncentratorius. Dėl šių aplinkybių teismas sprendė, kad Darbdavys turėjo pagrindą kreiptis į Profesinę sąjungą su prašymu pateikti raštišką sutikimą skirti trečiajam asmeniui įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes.
Teismas padarė išvadą, kad Profesinės sąjungos atsisakymas duoti raštišką sutikimą skirti A. T. įspėjimą apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes yra nepagrįstas ir pažeidžiantis darbdavės interesus, nes A. T. elgesys galėjo suvaržyti darbdavės siekį užtikrinti medicinos įstaigos pagrindinių funkcijų tinkamą vykdymą ir sukelti skaudžias pasekmes asmenų sveikatai ir gyvybei.
Teismas, konstatavęs, kad Darbdavys turi pareigą įspėti darbuotoją apie galimybę nutraukti darbo sutartį už tokį patį pakartotinį darbo pareigų pažeidimą (DK 58 straipsnio 4 dalis), nurodė, jog Profesinės sąjungos raštas yra teisiškai nepagrįstas, todėl nusprendė panaikinti jį. Teismas priėjo išvadą, kad Darbuotojų atstovai piktnaudžiavo savo teisėmis priimdami skundžiamą raštą ir nesutikdami dėl jų narei A. T. skiriamo įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes, kad taip Profesinė sąjunga vilkino įspėjimo apie galimas pakartotinio darbo pareigų pažeidimo pasekmes pateikimo darbuotojai terminą, todėl paskyrė Profesinei sąjungai DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu 500 Eur baudą. Teismas motyvavo tokio dydžio baudos paskyrimą tuo, kad atsakovė yra ne pelno siekianti organizacija, nurodyto dydžio bauda atgrasys ją nuo piktnaudžiavimo ateityje.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, nustačiusi, kad priimant skundžiamą sprendimą netinkamai buvo pritaikytos materialinės teisės normos bei pažeistos procesinės teisės normos. Panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, priimamas naujas sprendimas atmesti Darbdavio ieškinį, nustačius, jog Profesinė sąjunga surašydama ginčijamą 2024 m. kovo 26 d. raštą naudojosi pagal paskirtį įstatymo ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties suteiktomis teisėmis ginti savo narės teises bei interesus bei nepažeidė darbo teisės ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teisėjų kolegija pasisakė dėl svarbiausio – dėl baudos skyrimo DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu už profesinės sąjungos nuomonės išreiškimą.
Šioje byloje nustatyta, kad Profesinė sąjunga surašydama 2024 m. kovo 26 d. raštą, kuriame nesutiko su įspėjimo skyrimu Profesinės sąjungos narei A. T., išreiškė nuomonę dėl savo narės galbūt padaryto darbo drausmės pažeidimo tyrimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokiu būdu Darbuotojų atstovai pasinaudojo ir įstatymo, ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties, reguliuojančios šalių santykius, suteiktomis teisėmis: teise ginti darbuotojos teises ir interesus individualiame ginče su darbdave bei teise pateikti savo nuomonę, tiriant darbuotojos pareigų pažeidimą, deleguoti į komisiją darbo pareigų pažeidimui ar tarnybiniam nusižengimui savo atstovą (DK 165 straipsnio 1, 3 dalys, Profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 4 dalis, Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punktas). Profesinė sąjunga pasinaudojo šiomis teisėmis ne savitiksliai, bet buvus teisiniam pagrindui (buvo inicijuotas jos narės darbo pareigų pažeidimo tyrimas). Darbuotojų atstovams pasinaudojimas šiomis teisėmis nepadarė žalos nei ieškovei, nei kitiems asmenims ir neprieštaravo šių teisių paskirčiai – ginti ir atstovauti savo narę santykiuose su šios darbdave.
Profesinės sąjungos naudojimasis minėtomis teisėmis pagal paskirtį, kai inicijuotas jos narės darbo pareigų pažeidimo tyrimas, nėra darbo teisės normų ar Nacionalinės kolektyvinės sutarties, reguliuojančios šalių santykius, pažeidimas. Todėl Profesinės sąjungos naudojimasis savo teisėmis, ginant jos narės teises ir interesus, negali būti vertinamas piktnaudžiavimu, už kurį gali būti paskirta bauda DK 217 straipsnio 2 dalies pagrindu (CK 1.137 straipsnio 3 dalis). Priešingai, tokiu būdu atsakovė įgyvendina savo teises bei pareigas, veikdama laisvai ir nepriklausomai nuo socialinės partnerystės šalies (DK 166 straipsnio 1 dalis). Šių Profesinės sąjungos teisių ir pareigų vykdymas negali būti paneigtas Profesinės sąjungos atstovaujamo asmens teisių sąskaita, siekiant įgyvendinti pirmosios instancijos teismo pacituotoje DK 161 straipsnio 2 dalyje nurodytus socialinės partnerystės principus. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, Profesinės sąjungos nubaudimas už pasinaudojimą pagal paskirtį savo teisėmis reikštų Profesinių sąjungų įstatymo 13 straipsnio 2 dalies pažeidimą, kadangi tokiu būdu ateityje atsakovei nebūtų užtikrintos jos veiklos sąlygos, numatytos ir Nacionalinės kolektyvinės sutarties 16 punkte, ir įstatymuose.
Teisėjų kolegija, nustačiusi pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismui panaikinus Profesinės sąjungos raštą, tokiu būdu iš šios buvo atimta galimybė kritikuoti darbdavio sprendimus, reikšti nuomonę, prieštaraujančią darbdavio sprendimams, bei prašymus„.
Visą 2025 m. vasario 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimą skaityti paspaudus nuorodą.