2025 m. sausio 28 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis.
Pirmiausia buvo svarstomas Vyriausybės pasiūlymas paskelbti Sausio 13-ąją nedarbo diena. Darbdavių atstovai tam pritarė, bet pareikalavo, kad tuomet viena šventinė diena būtų panaikinta, nes, pasak jų, Lietuvoje yra vos ne daugiausia Europoje šventinių dienų ir dėl to kartu pateikė įvairių pasiūlymų, kurie pablogintų darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas.
Lietuvos profesinių sąjungų atstovai neprieštaravo, kad Sausio 13-oji taptų dar viena nauja nedarbo diena, bet kategoriškai pasisakė, kad tai būtų padaryta kitos šventinės dienos sąskaita, o K. Krupavičienė pasiūlė šį klausimą ir kitus pasiūlymus aptarti dvišalėje su darbdaviais taryboje.
R. Garuolis pažymėjo, kad apie pusė šventinių dienų Lietuvoje sutampa su savaitgaliais, todėl šventinių dienų Lietuvoje tikrai nėra daugiau nei Europoje ir atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo savaitė yra ilgesnė nei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų (EBPO) šalyse. Lietuvoje darbo savaitę sudaro apie 39 val., o EBPO vidurkis yra 37.8 val., Vokietijoje – 34 val., Nydelanduose – 32 val.
Tuomet į diskusiją įsitraukė Seimo pirmininko patarėjas Liutauras Vičkačka ir nors nėra Vyriausybės atstovas pasakė, kad Vyriausybė siūlo vietoje antros Vėlinių dienos šventine diena padaryti Sausio 13-ąją.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Aušra Putk, pirmininkavusi posėdžiui, tuoj pat pritarė šiam darbdavių ir Seimo pirmininko patarėjo pasiūlymui, įrašant posėdžio protokole, kad profesinės sąjungos pritaria tik Sausio 13-osios paskelbimui šventine diena.
Vėliau buvo išklausyta Europos Komisijos ir Tarybos bendros užimtumo ataskaitos projektas, kuris sukėlė diskusijas dėl švietimo problemų.
Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė Trišalėje taryboje pristatė apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis“, kuri yra sukrečianti. Net 14,3 proc. Lietuvos gyventojų pinigų trūko maistui!
Net dirbdami žmonės skursta, nes net 14,2 proc. dirbančiųjų yra tarp skurstančiųjų. Dvigubai didesnis skurdas yra žmonių su negalia tarpe. Su skurdo rizika susiduria net 20 proc. gyventojų, ir tik 3 proc. gauna paramą! Ypač skursta ir neturi tinkamų gyvenimo sąlygų bei būsto daugiavaikės šeimos, vienišos motinos, o neįgaliųjų skurdas net išaugo, nors ekonomika augo. Regionuose dėl skurdo vaikai po vidurinės mokyklos neturi lėšų mokytis toliau.
K. Krupavičienė pavadino šią apžvalgą pritrenkiančia, paragino šias problemas tuoj pat įtraukti į Trišalės tarybos dienotvarkę ir kartu su atsakingomis institucijomis bei savivaldybėmis pagaliau pradėti jas spręsti, nes kitais metais Trišalės tarybos nariai vėl girdės panašią apžvalgą rodančią, kad padėtis nesikeičia arba net blogėja.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad skurdo rizikos lygis Lietuvoje Baltijos šalyse ir Rumunijoje yra pats didžiausias Europos Sąjungoje, o kaimyninėje Lenkijoje jis yra net mažesnis nei ES vidurkis. A. Adomavičienė atsakė, kad taip yra, nes Lenkijoje mokesčiai yra labiau progresiniai, o valdžia skiria daugiau dėmesio ir lėšų kovai su skurdu.
Po to, buvo apsvarstyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengti Lietuvos atstovų į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetą paskyrimo tvarkos pakeitimai. Profesinės sąjungos ir darbdavių atstovai piktinosi pasiūlymais labiau biurokratizuoti kandidatų atrankos tvarką ir mažinti socialinių partnerių galimybes teikti savo kandidatus.
Sutarta, kad šie ministerijos pasiūlymai bus tobulinami.
Kitas Trišalės tarybos posėdis įvyks vasario 18 d.. Numatoma, kad jame dalyvaus ir Ministras Pirmininkas Gintautas Paluckas.
Visą Trišalės tarybos posėdį galima žiūrėti čia.
Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis“ žiūrėti žemiau.