2027 m. sausio 28 d. Lietuvos Trišalėje taryboje Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo direktorė Aistė Adomavičienė pristatė apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis“, kuri yra sukrečianti.
Net 14,3 proc. Lietuvos gyventojų trūksta pinigų maistui!
Net dirbdami žmonės skursta, nes net 14,2 proc. dirbančiųjų tarp skurstančiųjų. Dvigubai didesnis skurdas yra žmonių su negalia tarpe. Su skurdo rizika susiduria net 20 proc. gyventojų, o vos 3 proc. gauna paramą!
Bet didžiausia mūsų gėda – tai skurstantys vaikai, ypač jei jie auga nepilnoje šeimoje. Net 18,5 proc. šių šeimų susiduria su mažiausiai viena būsto problema tokia, kaip tualeto su nutekamuoju vandeniu nebuvimas, vonios arba dušo stoka, varvantis stogas, drėgnos sienos, supuvę langai arba grindys bei būsto tamsumas, nepakankamai apšviestas būstas. Beveik 14 proc. namų ūkių su vaikais susiduria su bent viena iš minėtų problemų.
Pastaraisiais metais šeimų su vaikais, gyvenančių perpildytuose būstuose, skaičius augo. Ši tendencija kelia nerimą, nes perpildytos gyvenamosios sąlygos gali rimtai pakenkti vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, apribodamos jų erdvę mokytis, žaisti ir tinkamai vystytis. Šeimos, kuriuose gyvena trys ar daugiau suaugusiųjų su vaikais, gyvenančių perpildytame būste, skaičius išaugo nuo 49,9 proc. 2022 m. iki 63,6 proc. 2023 m..
Labiausiai pažeidžiamos yra daugiavaikės šeimos, iš kurių 59,6 proc. gyveno perpildytuose būstuose, taip pat vieniši tėvai – 47,9 proc.
Perpildytas būstas daro didelę neigiamą įtaką vaikų mokymosi sąlygoms – vaikams trūksta vietos rašomiesiems stalams ir net erdvės, kurioje vaikai galėtų susikaupti ir atlikti namų darbus.
„Vaikams labai norime geresnių sąlygų, tačiau 10 kv. m kambaryje telpa tik dviaukštė lova, dvi spintelės ir vienas rašomasis stalas. Namų darbus vaikai ruošia prie virtuvinių stalų, knygas ir priemones laiko tiesiog kuprinėse arba spintose“- duodama interviu teigė mama.
Yra savivaldybių iš kurių vaikai, baigę mokyklą, nevažiuoja studijuoti. Ir tokių savivaldybių valdžia niekaip nereaguoja?
Pranešime yra pastebima, kad vieniši suaugę asmenys su vaikais labiausiai patiria tokias problemas kaip negalėjimas pakankamai sušildyti būstą (26 proc.), negalėjimas apmokėti nenumatytų išlaidų (48,2 proc.), negalėjimas pakeisti susidėvėjusių baldų (24,7 proc.). Su ekonominiais sunkumais, kaip rodo duomenys, taip pat stipriai susiduria daugiavaikės šeimos.
Atliekant tyrimą ryškėjo, kad dažniausia problema, su kuria susiduria pažeidžiamos šeimos, yra negalėjimas pakankamai šildytis būsto.
Tėvas, auginantis septynis vaikus, dalijosi žiemą patiriamais sunkumais: „Kai šalta, vėjas pučia, tai namie ir 12 laipsnių būdavo, ir net 10.“
„Fokus grupės“ tyrimo metu taip pat išryškėjo ekonominių sunkumų keliamas neigiamas poveikis: „Žiemą būdavo taip šalta, kad į darbą ar mokyklą eidavome ne tik dirbti ar mokytis, bet ir sušilti, nes namuose temperatūra siekdavo 12 laipsnių. Nepaisant to, kad visą naktį kūrendavome, šiluma vis tiek nepakildavo aukščiau 12 laipsnių. Taip gyvenome 8 metus.“
Kita daugiavaikė mama dalinosi: „Pajamos ir išlaidos yra jautri tema, nes gaunamų pajamų dažnai nepakanka būtinoms išlaidoms padengti, o didžiausias iššūkis yra būsto nuomos mokesčiai. Tam tenka apie 500 eurų per mėnesį. Paskui seka vaikų mokykliniai reikmenys, o likusi dalis skiriama maistui. Apie kitus poreikius net nekalbu.“
Ir apie pajamų nelygybę: 20 proc. Lietuvos piliečių pajamos sudaro 42 proc. šalies pajamų. Jiems ir gera gyventi.
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė
Nuotrauka: Gitanos Markevič, ištrauka iš Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo direktores Aistes Adomavičienes pranešimo „Skurdas ir socialinė atskirtis“.
Nacionalinio skurdo mažinimo tinklo apžvalgą „Skurdas ir socialinė atskirtis“ žiūrėti žemiau.