Europos profesinių sąjungų konfederacijos ETUC vykdomojo komiteto, kuris vyko š.m. gruodžio 10-11d., posėdyje priimtas pareiškimas, kuriame raginama paskelbti moratoriumą dėl priverstinio atleidimo.
Visoje Europoje pastaraisiais mėnesiais darbo bendruomenės patyrė didelį darbo vietų mažinimą. Kiekvieną
savaitę keliuose regionuose ir sektoriuose atsiranda naujų atleidimų dėl restruktūrizavimo. Nauja atleidimų banga kelia
grėsmę darbo vietoms automobilių pramonėje, jos tiekėjams, daug energijos naudojančiuose sektoriuose, statybos,
chemijos, transporto, technologijų, maisto perdirbimo, mažmeninės prekybos, paslaugų ir kituose sektoriuose.
2008–2023 m. ES gamyboje buvo prarasta 2,3 mln. darbo vietų.
Deja, bet darbo vietų praradimas neapsiriboja gamybos sektoriumi. Kiti ekonomikos sektoriai kenčia nuo priverstinio
atleidimo ir uždarymo rizikos, o tai įtakoja Europos ekonomiką. Žalieji ir skaitmeniniai perėjimai spartina restruktūrizavimo tendencijas.
ETUC pripažįsta, kad dėl darbo vietų praradimo artėja precedento neturinti socialinė krizė. Manoma, kas visos darbo vietos nebus išsaugotos. Tačiau kylančios socialinės krizės mastas smogia ES pramonės centre ir svarbiausiuose sektoriuose, kurių reikia ekologiškam anglies dioksido mažinimui.
Dešimtmetį vykdytos taupymo politikos jau susilpnino Eoropos Sąjungos infrastruktūrą.
Daugeliui įmonių, skelbiančių apie atleidimą, didelę įtaką padarė realios Europos ekologiškos ir pramonės politikos
nebuvimo pasekmės ir nesąžininga pasaulinė konkurencija. Daugelis kitų įmonių priima sprendomą užsidaryti ir atleisti iš darbo darbuotojus dėl akcininkų reikalavimo gauti didesnę pelno maržą.
COVID-19 pandemijos metu kelios Europos šalys įvedė laikinus priverstinio atleidimo moratoriumus. Pavyzdžiui, Italija
laikėsi plataus požiūrio, siekdama užkirsti kelią atleidimams per krizę. Prancūzija ir Vokietija, naudodamosi savo darbo
santykių sistemomis, pirmenybę teikė alternatyvių sprendimų paieškai net nesvarstant apie atleidimą. Šie modeliai įrodo,
kad nacionalinio lygmens priemonės gali būti veiksmingos, tačiau, kad būtų išvengta susiskaidymo, jos turi būti
sustiprintos ir patobulintos taikant ES masto standartus.
Priverstinio atleidimo iš darbo moratoriumas turėtų sudaryti sąlygas sparčiai įgyvendinti tris pagrindines politikos kryptis,
kad būtų galima valdyti pokyčius ir užkirsti kelią priverstiniam atleidimui:
*Europos pramonės politika kokybiškoms darbo vietoms, sukurta kartu su profesinėmis sąjungomis
*ES lygmens investicinė priemonė
*Teisingo pereinamojo laikotarpio direktyva, skirta pokyčių numatymui ir valdymui
ETUC ragina visoje Europoje paskelbti moratoriumą dėl priverstinio atleidimo visose pramonės
šakose, tikslu išsaugoti darbo vietas bei strateginius ekonominius ir pramonės pajėgumus.