Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas EESRK palankiai vertina Europos Sąjungos direktyvą, kuria siekiama apsaugoti moteris nuo smurto, tačiau mano, kad Europos Sąjungos direktyva dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu šeimoje neišnaudoja visų galimybių. EESRK šiuo metu rengia nuomonę „Smurtas prieš moteris kaip žmogaus teisių problema – visoje ES taikomų priemonių galimybės“.
2024 m. gruodžio 2 d. Europos komisijos atstovybėje Vilniuje, organizuotas pasitarimas, kuriame buvo pasikeista nuomonėmis dėl priemonių, susijusių su moterų smurto ir smurto dėl lyties prevencijos, kuriame dalyvavo EESRK, valstybinių institucijų, savivaldybės įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir LPS ,,Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė, jos pavaduotoja Jovita Pretzsch, bei teisininkas Lukas Čapas.
Analizuojant 2024 m. gegužės 14 d. Europos Parlamento ir Komisijos direktyvą dėl kovos prieš moterų smurtą ir smurtą artimoje aplinkoje atskleistos problemos:
– Kibernetinis smurtas nedetalizuojamas Lietuvoje.
– Lietuvoje nusikaltimai, kurie nepatenka i smurto aplinkoje įstatymą (Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas), nėra kriminalizuoti.
– Konfidencialumo problema – sveikatos įstaigos neužtikrina informacijos slaptumo, atgrąso tuos, kurie nori kreiptis specializuotos pagalbos. Sveikatos įstaigų darbuotojai nutekina informaciją tretiesiems asmenims.
– Žinomumas apie pagalbos tarnybas (kreiptis teisinės, psichologinės pagalbos) yra ribotas, žmonės neturi pakankamos informacijos apie pagalbos prieinamumą ir galimą teikimą.
– Apsaugos nuo smurto orderis nėra veiksmingas, nėra baudžiamojo persekiojimo, nėra užtikrinama, jog auka jausis saugiai po orderio galiojimo laikotarpio pasibaigimo.
– Įstatymai Lietuvoje yra lyčiai neutralūs.
– Nebaudžiamumas, apsaugos neužtikrinimas, nėra aiškaus vyrų smurto prieš moteris draudimo įstatymo lygmeniu.
Direktyva labai paviršutiniškai apibrėžia smurto darbe sąvoka. Iš esmės Direktyva rekomenduoja šviesti, konsultuoti darbuotojus pasitelkiant vidinius/išorinius specialistus. Kaip priemonė apsaugoti darbuotoją nuo smurtautojo yra darbo sutarties nutraukimas (Direktyvos 28 straipsnis, 65 punktas). Manytina, jog direktyva neišsprendžia iš esmės smurto darbe problemos, todėl direktyvos straipsniai, susiję su tuo, yra pertekliniai.