Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas” gavo iš Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovės Vitos Baliukevičienės atsakymą dėl savo reikalavimų Tarptautinės Oraus darbo dienos proga.
Dėl profesinės sąjungos reikalavimo stiprinti profesinių sąjungų vadovų apsauga ir neleisti renkamų organų profesinės sąjungos narius atleisti iš darbo ar pabloginti jų darbo sąlygas be profesinės sąjungos sutikimo, ji pasiūlė profesinėms sąjungos įtraukti šį reikalavimą į kolektyvines sutartis arba pasiūlyti įstatymo pataisas.
Atsakydama dėl reikalavimo stiprinti socialinį dialogą, Darbo teisės grupės vadovė paminėjo, kad ministerija skyrė tam lėšas ir pradėjo vykdyti projektą, kuriame profesinės ir sąjungos ir darbdaviai bus supažindinami ir mokomi socialinio dialogo.
Dėl reikalavimo suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė tik paminėjo, kad yra sudarytos Socialiai atsakingų pirkimų gaires, kurios nėra privalomos, o Valstybinė darbo inspekcija jau viešina su darbo santykiais pažeidusias įmones, taip duodant suprasti, kad užtenka skatinti socialinį dialogą tik ministerijos vykdomais darbdavių ir profesinių sąjungų mokymais.
O į Lietuvos profesinė sąjunga Solidarumas” reikalavimą susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir peržiūrėti juos kiekvienais metais, ne kas dveji metai kaip yra dabar, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos Darbo teisės grupės vadovė Vita Baliukevičienė neatsakė.
Visą ministerijos atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“
Kopija
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai
Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai
Į Jūsų 2024-10-11 Nr. S-2986
DĖL LIETUVOS PROFESINĖS SĄJUNGOS ,,SOLIDARUMAS“ REIKALAVIMŲ
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – Ministerija) išnagrinėjo Jūsų 2024 m. spalio 7 d. kreipimąsi ,,Tarptautinės oraus darbo dienos reikalavimai“, persiųstą Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2024 m. spalio 11 d. raštu Nr. S-2986 ir pagal kompetenciją teikia informaciją.
Dėl reikalavimo stiprinti profesinių sąjungų vadovų apsaugą.
Profesinės sąjungos renkamų organų narius atleisti iš darbo arba pakeisti jų darbo sąlygas turi būti galima tik gavus profesinės sąjungos sutikimą. Profesinių sąjungų lyderių apsaugos garantijos yra įtvirtintos Darbo kodekse ir Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme.
Darbo kodekso 168 str. 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, ir šešis mėnesius po jų kadencijos pabaigos negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia ir jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties
sąlygomis ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam
priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovo sutikimo.
Draudimas nutraukti darbo sutartį su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiu asmeniu ar pakeisti būtinąsias jo
darbo sutarties sąlygas nėra absoliutus, ir Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovas duoda tam sutikimą, jeigu darbdavys pateikia duomenis apie tai, kad darbo sutarties nutraukimas ar būtinųjų darbo sutarties sąlygų pakeitimas nėra susijęs su (i) darbuotojo vykdoma darbuotojų atstovavimo veikla, (ii) darbdavys nediskriminuoja jo dėl vykdomos darbuotojų atstovavimo veiklos ar narystės profesinėje sąjungoje.
Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad darbdavys negali atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą laikotarpiu, kuriam jie išrinkti, darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės negavęs tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinio sutikimo.
Abi šios normos yra specialiosios, t. y. reglamentuoja vienos rūšies teisinius santykius, tačiau teisės aktuose įtvirtinti subjektai, suteikiantis leidimą, yra skirtingi.
Pažymime, kad nei Darbo kodeksas, nei Profesinių sąjungų įstatymas nenumato išimčių, kuomet atitinkamų normų darbdavys galėtų netaikyti, todėl tiek Darbo kodekso 168 straipsnyje numatytas reikalavimas gauti leidimą, tiek Profesinių sąjungų įstatyme numatytas reikalavimas gauti leidimą turi būti įgyvendinami, norint atleisti iš darbo darbuotojo, išrinkto į įmonėje, įstaigoje, organizacijoje veikiančios profesinės sąjungos atstovaujamąjį ir (arba) valdymo organą.
Atkreiptinas dėmesys, kad Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalies normos reglamentavimo apimtis yra platesnė nei Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnio norma, t. y. Darbo kodeksas numato reikalavimą darbdaviui gauti Valstybinės darbo inspekcijos įgalioto asmens sutikimą ne tik norint atleisti iš darbo darbuotojų atstovavimą įgyvendinantį asmenį (t. y. tiek profesinės sąjungos, tiek darbo tarybos atstovą), bet ir norint pakeisti tokio asmens būtinąsias darbo sutarties sąlygas, kurios blogintų darbuotojo padėtį, o Profesinių sąjungų įstatymo 21 straipsnyje numatytas reikalavimas gauti tos profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo išankstinį sutikimą tik atleidžiant darbuotoją iš darbo, todėl siekiant analogišką garantiją įtvirtinti Profesinių sąjungų įstatyme, reikėtų keisti Profesinių sąjungų įstatymą.
Lietuvos profesinė sąjunga ,,Solidarumas“, kaip Lietuvos Respublikos trišalės tarybos narė, galėtų pasiūlyti šį klausimą apsvarstyti Lietuvos Respublikos trišalėje taryboje ir sužinoti kitų socialinių partnerių nuomonę dėl Profesinių
sąjungų įstatymo pakeitimo tikslingumo.
Taip pat darbuotojų atstovai turi ir kitas garantijas:
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys darbuotojų atstovavimo pareigų vykdymo laiku atleidžiami nuo darbo ne mažiau kaip 60 darbo valandų per metus. Už šį laiką darbdavys jiems moka vidutinį darbo užmokestį (Darbo kodekso 168 str. 1 dalis).
Taip pat Darbo kodekso 168 str. 2 dalyje įtvirtinta darbdavio pareiga sudaryti sąlygas darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų mokymui ir švietimui (tam su darbdaviu suderintu laiku jiems turi būti suteikiamos ne mažiau kaip penkios darbo dienos per metus). Už šį laiką darbdavys moka vidutinį darbo užmokestį ne mažiau kaip už dvi darbo dienas, nebent darbo teisės normos, socialinių partnerių susitarimai nustato kitaip.
Darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys mokymui ir švietimui gali naudoti specialiai tam skirtą
laiką arba darbdavio suteikiamą laisvą nuo darbo funkcijų vykdymo laiką, skirtą atstovavimo pareigų vykdymui.
Užtikrinant darbdavio ir darbuotojų, jų atstovų interesų pusiausvyrą, Darbo kodeksas, užtikrindamas, kad darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys nepatirtų diskriminacijos ar kitų neigiamų padarinių dėl darbuotojų atstovavimo funkcijų vykdymo ir/ar narystės darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos veikloje, įtvirtina darbo sutarties nutraukimo ir darbo sutarties sąlygų pabloginimo ribojimus negavus Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus vadovo sutikimo (Darbo kodekso 168 str. 3 dalis).
Aptariami ribojimai taikomi laikotarpiu, kuriam darbuotojų atstovavimą įgyvendinantys asmenys išrinkti ir 6 mėnesius po kadencijos pabaigos.
Ribojama darbdavio teisė (i) nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva (Darbo kodekso 57 str. pagrindu darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ir Darbo kodekso 58 str. pagrindu darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės); (ii) nutraukti darbo sutartį darbdavio valia, vadovaujantis Darbo kodekso 59 str.; (iii) pabloginti su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis sudarytų darbo sutarčių būtinąsias darbo sutarties sąlygas, palyginti su ankstesnėmis būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ir/ar palyginti su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis.
Darbo kodeksas papildomai įtvirtina darbuotojų, išrinktų į darbuotojų atstovų, veikiančių darbdavio lygmeniu, valdymo organų narius, apsaugos garantijas nustatant darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamų darbuotojų atrankos kriterijus.
Tais atvejais, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla, ir perteklinę darbo funkciją atlieka keletas darbuotojų, o atleidžiama tik dalis jų, darbuotojų atstovavimą įgyvendinantiems asmenims turi būti užtikrinama pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti.
Aptariamos garantijos taikomos tokiam kiekvienos darbdavio lygmeniu veikiančios profesinės sąjungos valdymo organų narių skaičiui, koks būtų (yra) darbo tarybos narių skaičius, nustatytas pagal Darbo kodekso reikalavimus, atsižvelgiant į vidutinį darbdavio darbuotojų skaičių.
Kitas, papildomas, darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų garantijas gali nustatyti darbo teisės normos arba socialinės partnerystės šalių susitarimai.
2023-2025 metų nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje (toliau – Sutartis) yra numatytos papildomos garantijos profesinių sąjungų valdymo organams. Sutarties 21 punkte nustatyta, kad profesinių sąjungų renkamų organų nariai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva ar darbdavio valia, jų būtinosios darbo sutarties sąlygos negali būti pablogintos, palyginti su ankstesnėmis jų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis ar su kitų tos pačios kategorijos darbuotojų būtinosiomis darbo sutarties sąlygomis, be išankstinio įstaigoje veikiančios profesinės sąjungos sutikimo.
Darbdavys, prašydamas profesinės sąjungos sutikimo, privalo pateikti profesinei sąjungai visą su sutikimo suteikimu susijusią
aktualią ir reikalingą informaciją.
Taip pat Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus įgalioto Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio skyriaus, kuriam priklausančioje teritorijoje yra darbdavio darbovietė, vadovas, pagal Darbo kodekso 168 straipsnio 3 dalį išnagrinėjęs motyvuotą darbdavio prašymą suteikti sutikimą nutraukti darbo sutartį ar pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas, priimto sprendimo dėl Sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų narių, įgyvendinančių darbuotojų atstovavimą, kopiją pateikia ir darbdaviui, ir darbuotojui – profesinės sąjungos nariui (Sutarties 22 punktas).
Valstybiniu lygiu skatinti kolektyvines derybas ir kolektyvinių sutarčių sudarymą, nes socialinis dialogas yra geriausia priemonė užtikrinti ne tik orų darbą ir patrauklias darbo sąlygas, bet sėkmingą įstaigos ar įmonės darbą.
Socialinio dialogo plėtra yra įtvirtinta Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos 2020 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. XIV-72, 131.2 papunktyje, kuriame numatyta plėtoti socialinį dialogą ir verslo socialinę atsakomybę, skatinti socialinę partnerystę, didinti žmonių įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, prieš priimant sprendimus, konsultuotis su socialiniais partneriais, skatinti kolektyvines derybas, siekiant nacionaliniu, atskirų šakų (sektorių) ir įmonių lygiu dalį darbo santykių reguliavimo perkelti iš įstatymų į kolektyvinius susitarimus, siekti didėjančio vidutinio darbo užmokesčio.
Vyriausybė kasmet aktyviai dalyvauja socialiniame dialoge derantis dėl nacionalinės kolektyvinės sutarties. 2022 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta 2023-2025 metų nacionalinė kolektyvinė sutartis, 2023 m. spalio 12 d. ir 2024 m spalio 11 d. atlikti jos
keitimai. Tai jau penktoji nacionalinė sutartis, kurią pasirašė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši Sutartis taikoma biudžetinių įstaigų darbuotojams, o nuo 2024 m. sausio 1 d. – ir valstybės, savivaldybės valdomų įmonių bei viešųjų įstaigų darbuotojams.
Sutarties taikymas kasmet didėja: 2023 m. ji buvo taikoma maždaug 58 tūkst. darbuotojų, 2024 m. – apie 66 tūkst. darbuotojų, o nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojus šių metų spalio 11 d. pasirašytam Susitarimui dėl šios Sutarties pakeitimo, Sutartyje įtvirtintais darbo sąlygų privalumais galės naudotis apie 72 tūkst. Sutartį pasirašiusioms ar jas sudarančioms
organizacijoms priklausantys Lietuvos darbuotojai.
2023 m. lapkričio pabaigoje įvyko socialinių partnerių atranka dalyvauti Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis finansuojamame projekte „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą“ (toliau – Projektas).
Atsižvelgiant į komisijos narių vertinimus, komisija bendru sutarimu pasiūlė tapti projekto partneriais Lietuvos pramonininkų konfederacijai, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijai, Lietuvos darbdavių konfederacijai ir Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas“.
Projekto metu bus vykdomi mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams derybinių gebėjimų ir lyderystės stiprinimui, socialinio dialogo, kolektyvinių derybų, kolektyvinių darbo ginčų sprendimo mechanizmų, darbo teisės, ekonomikos, finansinio raštingumo, skaitmeninių įgūdžių, naujų ir nestandartinių darbo formų, tarp jų ir platforminių dirbančiųjų ir kitomis temomis;
taip pat bus organizuojamos konferencijos arba apskritojo stalo diskusijos profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų
atstovams Europos semestro darbotvarkės klausimais, aktualių Europos Sąjungos institucijų dokumentų, Europos socialinių partnerių autonominių susitarimų temomis, įtraukiant Europos socialinius partnerius;
apskritojo stalo diskusijos atskirų šakų darbuotojų ir darbdavių atstovams – konkrečioje šakoje veikiančių įmonių profesinių sąjungų ir darbdavių atstovams ir profesinių sąjungų ir verslo organizacijų, veikiančių konkrečiose šakose, atstovams;
konsultacijos socialinio dialogo darbovietėse tema, apie socialinės partnerystės sistemą, darbuotojų ir darbdavių atstovavimą, kolektyvines derybas, kad jos būtų naudingos darbuotojams ir darbdaviams, kaip pasitelkiant socialinį dialogą spręsti praktikoje darbovietėse kylančias problemas, kaip galima įgyvendinti sąžiningą ir teisingą perėjimą prie neutralaus poveikio klimatui ekonomikos, taip pat kokių konkrečių priemonių darbovietėse būtų galima imtis, atsižvelgiant taip pat į tarptautiniuose dokumentuose pateikiamas rekomendacijas (pavyzdžiui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonės: „Žaliosios kolektyvinės derybos“, „Demokratija darbe“);
socialinio dialogo naudos (įskaitant Lietuvos ir užsienio gerąją praktiką) sklaida per įvairias viešinimo priemones;
Socialinio dialogo situacijos Lietuvoje tyrimai. 2024 m. balandžio 16 d. pasirašyta Projekto sutartis ir pradėtos įgyvendinti Projekto veiklos.
Įgyvendinant 2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2041 dėl deramo minimaliojo darbo užmokesčio Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2024 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. A1709 ,,Dėl Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano patvirtinimo“ patvirtintas Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024 2028 metų veiksmų planas (toliau – Veiksmų planas). Veiksmų plano tikslas – skatinti socialinį dialogą ir kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Veiksmų planas bus įgyvendinamas kartu su Veiksmų plane nurodytais socialiniais partneriais 2024–2028 metų laikotarpiu.
Veiksmų plane numatytos tokios priemonės kaip mokymai darbuotojų ir darbdavių atstovams, mokymai profesinių sąjungų ir darbdavių organizacijų atstovams, apskritojo stalo diskusijos, konferencijos, konsultacijos socialinio dialogo klausimais ir kitos priemonės.
Suteikti pirmenybę viešųjų pirkimų konkursus laimėti socialiai atsakingoms įmonėms, kurios rūpinasi savo darbuotojais ir yra sudariusios kolektyvines sutartis. Neatsakinga, kai valstybės finansuojamus viešuosius konkursus laimi įmonės, kurios pasiūlo mažiausią kainą, taupydamos lėšas oriam darbuotojų darbo užmokesčiui ir saugioms darbo sąlygoms sudaryti.
2023 m. pabaigoje Viešųjų pirkimų tarnyba, bendradarbiaudama su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir jai pavaldžiomis įstaigomis, taip pat Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba parengė ir savo interneto puslapyje paviešino Socialiai atsakingų pirkimų gaires (toliau – Gairės), kuriomis kviečiami naudotis pirkimų vykdytojai.
Gairėmis savo interneto puslapiuose pasidalino ir kitos prie Gairių rengimo prisidėjusios institucijos, taip pat ir
Ministerija.
Gairių tikslas – padėti pirkimų vykdytojams planuoti ir vykdyti viešuosius pirkimus, kuriuos vykdant būtų prisidedama prie socialinių klausimų sprendimo.
Gairėse pateikiami viešuosiuose pirkimuose rekomenduojami taikyti socialiniai kriterijai, kurie yra labiau pažeidžiamų asmenų įdarbinimo, lygių galimybių, prieinamumo didinimo, sąžiningo darbo užmokesčio, smurto ir priekabiavimo prevencijos srityse.
Ministerija, dalyvaudama diskusijose dėl socialiai atsakingų pirkimų kriterijų nustatymo ir Gairių parengimo, ne kartą siūlė nustatyti socialinį kriterijų, susijusį su kolektyvinių sutarčių taikymu darbuotojams, kurie vykdys viešojo pirkimo sutartį.
Bendrų diskusijų dėl socialinių kriterijų nustatymo metu buvo sutarta, kad prieš įtvirtinant socialinius kriterijus kaip privalomus, bus analizuojama Gairėse siūlomų rekomenduojamų socialinių kriterijų taikymo viešuosiuose pirkimuose praktika, o turint minėtos analizės rezultatus planuojama grįžti prie socialinių kriterijų, taip pat ir socialinio kriterijaus, susijusio su kolektyvinių sutarčių taikymu darbuotojams, kurie vykdys viešojo pirkimo sutartį, nustatymo klausimų.
Taip pat paminėta, kad Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jei jis yra pažeidęs bent vieną iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, kurį perkančioji organizacija gali įrodyti bet kokiomis tinkamomis priemonėmis. Šiuo pagrindu perkančioji organizacija gali pašalinti tiekėją iš pirkimo procedūros, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai.
Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytas įpareigojimas perkančiajai organizacijai siekti, kad vykdant pirkimo sutartis būtų laikomasi aplinkos apsaugos, socialinės ir darbo teisės įpareigojimų, nustatytų Europos Sąjungos ir nacionalinėje teisėje, kolektyvinėse sutartyse ir šio įstatymo 5 priede nurodytose tarptautinėse konvencijose.
Pažymėtina, kad nors paminėti pašalinimo pagrindai nėra privalomi, tačiau Gairėse rekomenduojama perkančiosioms organizacijoms viešuosiuose pirkimuose taikyti šiuos pašalinimo pagrindus, siekiant didesnio pirkimo socialinio poveikio.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2024 m. liepos 1 d. Valstybinės darbo inspekcijos interneto puslapyje viešinami darbdavių (juridiniai ir fiziniai asmenys), pažeidusių darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktus, duomenys: juridinių asmenų – juridinio asmens teisinė forma, pavadinimas, juridinio asmens kodas ir padarytas teisės pažeidimas; fizinių asmenų – vardas, pavardė, gimimo metai ir padarytas teisės pažeidimas. Informacija apie neskaidriai dirbančius darbdavius viešai prieinama nuo vienų iki trejų metų, terminą skaičiuojant nuo Valstybinės darbo inspekcijos nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Tikimės, kad ši nauja nuostata viešuosius pirkimus organizuojančioms organizacijoms padės lengviau surasti informaciją apie viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių padarytus darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos, nelaimingų atsitikimų darbe teisės aktų pažeidimus.
Liberalizuoti streikų organizavimą, nes dabartinis streikų reglamentavimas daro gėdą demokratinei Lietuvos valstybei ir ES narei, kadangi beveik nesiskiria nuo esančio nedemokratinėje Baltarusijoje. Piktavalis vadovas gali ilgai pažeidinėti kolektyvinę sutartį, žinodamas tik po dviejų metų bylinėjimosi Lietuvos teismai leis dėl kolektyvinės sutarties pažeidimo surengti streiką.
2023 metų pabaigoje, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo narių registruotą Darbo kodekso Nr. XII-2603 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1607 ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 1251 dėl šio projekto, buvo priimti Darbo kodekso, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo (toliau – Nepaprastosios padėties įstatymas) ir Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo (toliau – Civilinės saugos įstatymas) pakeitimai. Darbo kodekso 248 straipsnio pakeitimu panaikintas imperatyvus streiko draudimas nepaprastosios padėties bei ekstremaliosios
situacijos metu, o nustatyta, kad streiko ribojimus mobilizacijos, nepaprastosios, karo padėties ar ekstremaliosios situacijos metu nustato mobilizaciją, nepaprastąją, karo padėtį ar ekstremaliąją situaciją reglamentuojantys įstatymai.
Nepaprastosios padėties įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad institucijos, atsakingos už nepaprastosios padėties valdymą, vadovas, pasikonsultavęs su Lietuvos Respublikos trišale taryba, gali nustatyti streiko ribojimus teritorijoje, kurioje įvesta nepaprastoji padėtis, siekdamas suvaldyti nepaprastąją padėtį, bet ne ilgiau kaip iki nepaprastosios padėties atšaukimo. Lietuvos Respublikos trišalė taryba nuomonę dėl numatomų streiko ribojimų turi pateikti ne vėliau kaip per 48 valandas nuo prašymo dėl nuomonės pateikimo gavimo momento. Sprendimas riboti streiką turi būti peržiūrimas kas
3 mėnesius.
Šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad naudojimosi teisėmis ir laisvėmis apribojimas gali būti naudojamas tik tiek, kiek to reikalauja padėties kritiškumas.
Civilinės saugos įstatymo 5 straipsnyje numatyta, kad vykdant paieškos, gelbėjimo ir neatidėliotinus darbus, likviduojant įvykį, ekstremalųjį įvykį, krizę ar ekstremaliąją situaciją ir šalinant jų padarinius, šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti laikinai apribota asmens judėjimo laisvė, nuosavybės ir būsto neliečiamumo teisės, ūkinės veiklos laisvė, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas, streikai.
Kaip minėta, visais šiais pakeitimais, siekiant, kad teisė į streiką nebūtų ribojama, neįvertinus tokio ribojimo būtinumo ir proporcingumo, buvo panaikintas imperatyvus streiko ribojimas nepaprastosios padėties ir ekstremaliųjų situacijų metu, o atskiruose Nepaprastosios padėties ir Civilinės saugos įstatymuose nustatyti atvejai ir sąlygos, kurioms esant streikas galėtų būti ribojamas, bet ne automatiškai, o tik įvertinus tokio ribojimo būtinumą ir proporcingumą.
Nuo 2024 m. spalio 17 d. įsigaliojo su socialiniais partneriais suderintas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 14, 30, 35, 36, 41, 42, 56, 57, 59, 62, 72-1, 112, 119, 134, 140, 141, 144, 171, 179, 181, 182, 185, 193, 194, 222, 223, 225, 226, 228, 237, 240, 241
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymas.
Šiuo įstatymo buvo pakeistos 241 straipsnio nuostatos, siekiant, kad būtų užtikrintas greitas darbo ginčo dėl intereso nagrinėjimas dėl darbuotojų, kuriems streikuoti draudžia įstatymas, numatyta, kad arbitražo procesą galėtų inicijuoti darbuotojų atstovai.
Tikimasi, kad taip bus sudarytos geresnės galimybės išspręsti kolektyvinį ginčą dėl intereso tais atvejais, kai tam tikrose veiklos srityse darbuotojams streikuoti yra draudžiama.
Streikas kaip „ultima ratio“ (kraštutinė priemonė) turėtų būti naudojamas tik tada, kai visos kitos derybų ir konfliktų sprendimo priemonės yra išnaudotos, todėl visuomet siūlome tiek profesinėms sąjungoms, tiek darbdaviams pirmiausiai ieškoti taikaus kolektyvinio darbo ginčo dėl intereso sprendimo būdo, pasitelkiant tarpininkus ar arbitrus.
Kartu primename, kad visi konkretūs siūlymai teikiami Trišalei tarybai.
Susieti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu ir peržiūrėti juos kiekvienais metais.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis susietas su vidutiniu šalies darbo užmokesčiu, kuris bus peržiūrimas kas du metus.
Viešojo sektoriaus darbuotojų pareiginės algos dydis susietas su pareiginės algos bazinis dydžiu (Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymas – toliau Įstatymas), kuris nuo 2024 m. sausio 1 d. atitinka 2022 m. vidutinį mėnesinį šalies (su individualiomis įmonėmis) darbo užmokestį ir yra 1785,4 euro.
Pagal Įstatymą asignavimai darbo užmokesčiui įstaigoms, atsižvelgiant į darbo užmokesčio pokyčių darbo rinkoje tendencijas, valstybės ekonominę situaciją ir darbo našumo pokytį, bus perskaičiuojami taikant nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje sutartą indeksavimo dydį, ne rečiau kaip kas 2 metus.
Pirmosios derybos šiuo klausimu, į kurias bus įtraukiami ir darbuotojų atstovai, vyks 2025 metais rengiant 2026 m. biudžetą.
Darbo teisės grupės vadovė
Vita Baliukevičienė