Europos profesinių sąjungų konfederacija atkreipia dėmesį, kad dauguma ES valstybių narių vis dar nepradėjo ES Minimalios algos direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę proceso, nors iki nustatyto termino liko tik dvi savaitės.
Ši direktyva reikalauja, kad ES valstybės narės, kuriose yra nustatyta Minimalus mėnesinė alga (MMA), ji būtų derama, t. y. leistų ją uždirbantiems darbuotojams oriai gyventi, o visos ES valstybės narės turėtų skatinti kolektyvines derybas taip, kad jų aprėptis pasiektų 80 proc. visų šalies darbuotojų.
Minimalios algos direktyvos įgyvendinimas pagerintų maždaug 20 mln. darbuotojų padėtį ES valstybėse.
Galutinis šios direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę procesas turi baigtis 2024 m. lapkričio 15 d. Tačiau iki šiol tik šešios valstybės narės pateikė teisės aktus, kuriais direktyva perkeliama į nacionalinę teisę.
Devyniose ES valstybėse narėse iki šiol tebevyksta diskusijos dėl jos įgyvendinimo, o septyniose valstybėse narėse šis procesas net neprasidėjo.
Trijų valstybių narių vyriausybės padarė išvadą, kad norint įvykdyti direktyvos reikalavimus nereikia imtis teisėkūros veiksmų.
Vykdydama šios direktyvos įgyvendinimo stebėseną ETUC nustatė, kad tik Belgijoje, Vengrijoje, Latvijoje, Liuksemburge, Lenkijoje ir Rumunijoje yra paskelbti teisės aktų projektai, įgyvendinant šios direktyvos perkėlimą į nacionalinę teisę.
Austrijoje, Bulgarijoje, Kroatijoje, Čekijoje, Suomijoje, Graikijoje, Nyderlanduose, Slovakijoje ir Ispanijoje teisinių procedūrų procesas, įgyvendinant direktyvą, jau vyksta, o Lietuvoje, Kipre, Estijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Maltoje, Portugalijoje jis net nėra pradėtas.
Vokietijos, Airijos ir Slovėnijos vyriausybės pareiškė, kad papildomų veiksmų įgyvendinant Minimalios algos direktyvą nereikia imtis, nes šių valstybių teisinė sistema jau atitinka šios direktyvos reikalavimus.
ETUC taip pat nustatė, kad:
Tik dvi šalys pasiekė minimalaus darbo užmokesčio deramumą (adekvatumą), atitinkantį siūlomą direktyvos siūlomus sąžiningumo reikalavimus: 60 % bruto vidutinio šalies darbo užmokesčio medianos ir 50 % bruto vidutinio darbo užmokesčio;
Tik aštuonios šalys pasiekia tikslą, kad kolektyvinės sutartys aprėptų bent 80 % šalies darbuotojų;
Septyniose ES valstybėse narėse dirbančiųjų skurdas vis dar viršija 10 proc.;
Net aštuonios ES valstybės narės šiuo metu sudaro sąlygas darbdaviams mokėti jaunimui mažesnę minimalią algą, kuris gali sudaryti iki 70% nustatytos minimali algos dydžio.
ES mastu moterys, kurios uždirba minimalų atlyginimą dėl nepakankamo darbo, kurį daugiausia atlieka moterys, įvertinimo, vis dar uždirba iki 21 % mažiau nei vyrai.
Komentuodama šias išvadas ETUC konfederacijos sekretorė Tea Jarc sakė:
„Tuo metu, kai nepaisant to, kad sunkiai dirba kiekvieną dieną, milijonai žmonių yra įstrigę skurde, Minimalios algos direktyvos įgyvendinimas turėtų būti visų nacionalinių vyriausybių prioritetas.
Kilus pragyvenimo išlaidų krizei minimalų atlyginimą uždirbantiems darbuotojams buvo dar sunkiau išgyventi, nors tuo metu įmonių pelnai augo.
Direktyva reikalauja, kad valstybės narės imtųsi veiksmų, siekdamos užtikrinti, kad įstatymų nustatytas minimalus darbo užmokestis būtų deramas (adekvatus), ir skatinti kolektyvines derybas kaip geriausią būdą užtikrinti tikrai teisingą atlyginimą.
Darbuotojai jau dvejus metus laukia, kad ši direktyva būtų įgyvendinta, ir jie nebeturėtų būti verčiama laukti ilgiau“.
Šaltinis: Most countries could miss minimum wage directive deadline | ETUC