2024 m. spalio 5 d. Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ Vilniuje surengė apkrito stalo diskusiją „Ar atlyginimai Lietuvoje auga per sparčiai“, kurioje dalyvavo šios profesinės sąjungos koordinacinės tarybos nariai.
Pranešimus skaitė ekonomistas Valdemaras Katkus ir Lietuvos banko darbo rinkos ekspertė Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Justina Kuprijanovė, diskusijose dalyvavo Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovė ekonomistė Eglė Stankutė, Socialinių reikalų ir darbo ministerijos atstovė Viktorija Trachimovič ir Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ Kristina Krupavičienė, diskusiją moderavo prof. Boguslavas Gruževskis.
V. Katkus atskleidė, kad yra ūkio šakos, kuriose dėl savo ypatybių darbo našumas negali daug didėti, didėja labai mažai arba net nedidėja, bet nepaisant to tų sektorių darbuotojų atlyginimai auga.
Pasaulinė statistika įvairiose išsivysčiusios valstybėse rodo, kad ne vieną dešimtmetį paslaugų sektoriaus darbuotojų atlyginimai auga sparčiau nei darbo našumas, kuris neretai nesikeičia.
Tai paaiškinama tuo, kad už šias paslaugas moka darbuotojai iš našesnių, technologiškai pažangių sektorių, kuriuose darbo našumas ir pridėtinė vertė sparčiai auga, todėl sparčiai auga ir jų atlyginimai.
Išsivysčiusiose Vakarų šalyse, kuriose didelę ūkio dalį sudaro našūs ir technologiškai pažangūs sektoriai, paslaugų ir kitų mažiau našių sektorių darbuotojai uždirba didesnius atlyginimus nei darbuotojai šalyse, kurios neturi pažangių ir didelę pridėtinę vertę sukuriančių sektorių.
Pasak pranešėjo, Bangladešas, kuriame tekstilės pramonė sudaro didžiąją dalį ekonomikos, negali sukurti gerai apmokamų darbo vietų mažiau našiuose ūkio šakose, nes labiau modernizuoti tekstilės gamyklų jau yra beveik neįmanoma.
Todėl norint, kad Lietuvoje atlyginimai augtų, būtina vystyti technologiškai pažangią pramonę. Lietuva jau priartėjo prie išsivysčiusių šalių lygio ir pasaulyje pagal šį rodiklį užima 30 vietą, tačiau norint patekti į jų tarpą reikia labiau modernizuoti gamybą, o ne įdarbinti pigią darbą jėgą iš trečiojo pasaulio.
Deja, pasak V. Katkaus, dar didelė dalis darbdavių Lietuvoje to nesupranta ir nenori permainų.
Kita problema yra ta, kad užsienio komerciniai bankai Lietuvoje noriai skolina paskolas nekilnojamajam turtui įsigyti, bet ne gamybai vystyti.
Todėl jei būtų įgyvendintas Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pasiūlymas steigti Lietuvoje tokį valstybinį komercinį banką, kuris padėjo atsigauti Vokietijos pramonei po karo, ir Lietuvos pramonė greičiau pažangiai pertvarkoma.
J. Kuprijanovė atskleidė Lietuvos banko atliktą tyrimą, kuris parodė, kad Minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimas padidino mažiausiai uždirbančių darbuotojų atlyginimus, kurie nedidinant MMA būtų augę mažiau ir darbo pajamų nelygybė Lietuvoje būtų buvusi didesnė nei dabar.
Ji pažymėjo, kad situacija Lietuvos darbo rinkoje tebėra gera, tačiau pastebima ir mažiau palankių pokyčių. Nors nedarbo lygis padidėjo net iki 8,9 proc., laisvų darbo vietų lygis išlieka arti istorinių aukštumų ir sudaro 2 proc., todėl įtampa dėl darbuotojų trūkumo išlieka.
Lietuvos bankas neprieštarauja MMA didinimui, bet pataria atsargiai elgtis, kadangi vangiai augančio darbo našumo aplinkoje spartus darbo užmokesčio augimas išlieka kaip viena didžiausių rizikų šalies konkurencingumui.
Diskusijų metu apsikeista nuomonėmis ir atsakyti į dalyvių klausimus.
Diskusija buvo surengta vykdant ES finansuojamą projektą „Vystyti socialinį dialogą, siekiant kurti kokybiškas darbo vietas ir didinti konkurencingumą”.