Jei valdžia nesikalba – keiskite ją!

autorius Ričardas

Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ koordinacinės tarybos narys, UAB „Kauno autobusai“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Bronius Bučelis dalinasi savo mintimis ką reikėtų daryti, kad gyvenimas Lietuvoje gerėtų.

Skaityti žemiau.

Paskutiniu metu viešoje erdvėje ypač populiari yra frazė – socialinis dialogas. Ar tai tik skambi frazė? Ar tai įmanoma?

Kad vyktų abipusis kalbėjimasis, dialoge dalyvaujančios pusės turi turėti vienodą interesą keisti esamą situaciją geresne. Ir valdžios atstovai, ir mes paprasti žmonės pritariame, kad šis procesas privalo vykti. Bet kodėl jis nevyksta arba vyksta be rezultatų? Kodėl kai kalba viena pusė, negirdi kita ir atvirkščiai?

Man, profesinės sąjungos vadovui, darbuotojai skundžiasi, kad įmonių ar įstaigų vadovai pokalbiui, problemų aptarimui tiesiog neturi laiko. Valstybinių institucijų darbuotojai savo vadovus dažniausiai mato tik per televiziją, o išrinkti Seimo nariai savo rinkėjus neretai prisimena tik prieš kitus rinkimus.

Palyginkite kaip pastarieji elgėsi prieš metus ir kaip dabar.

Kad socialinis dialogas vyktų, reikia ir piliečių, t. y. jūsų, iniciatyvos. Sėdėti ant sofos ir keiksnoti televizorių ar socialinėje erdvėje kritikuoti situaciją neužtenka. Nepamirškime, kad mes gyvename demokratinėje valstybėje ir turime savo teises į žodžio laisvę ir pokyčiai priklauso nuo mūsų veiksmų bei aktyvumo.

Savo gyvenamojoje aplinkoje renkame seniūnaičius ir buriame aktyvias bendruomenes.

Seniūnaičiai atsako už bendravimą su vietos valdžia. Jie turėtų būti seniūno, bendruomenės ir kitų institucijų jungiamoji grandis. Dėl kylančių bendruomenėje problemų dažnai gyventojai yra patys kalti, nes nedalyvauja seniūnaičio rinkimuose.

Seniūnaičiu gali būti kiekvienas aktyvus pilietis. Nors šis darbas neapmokamas, bet gali būti labai svarbus ir įtakingas.

Dar yra bendruomeninės organizacijos, į kurias jungiasi bendrauti mėgstantys arba tam tikras problemas norintys išspręsti žmonės. Daug gražių, svarbių ir reikalingų darbų jos nuveikia, o grupė aktyvių bendraminčių gali daug pakeisti, net ir valdžią nuversti.

Na, savivaldoje problemų visada yra. Gyventojai skundžiasi, kad dešimtis metų dirbantys seniūnai visiškai nemotyvuoti, nesistengia dėl gyventojų. Dauguma jų yra partijų statytiniai ir retas, kuris pasižymi reikiamomis kompetencijomis bei geba bendrauti su bendruomene.

Po dvidešimt metų trūkusių diskusijų, 2019 metais Seime buvo pritarta Tiesioginių seniūnų rinkimų įstatymo projektui, kuriuo buvo siūloma keisti seniūnų rinkimų tvarką ir numatyti, kad seniūnai būtų renkami tiesioginiuose rinkimuose 4 metų kadencijai.

Bet įgyvendinti to nesiryžo nei viena valdžia. Mat visi suvokia, kad išrinktas seniūnas, kuris gebės save pateikti rinkėjams, nebūtinai bus geras specialistas. O ir dar ne visi dirvonai išarti, kad šiuos sprendimus jau būtų galima priimti.

Liūdna, bet vieša paslaptis, kad seniūnus „paskiria“ valdančioji partija ir visi jie turi būti paklusnūs tuometinei vietos valdžiai bei atskaitingi savivaldybės administracijos direktoriui, o ne bendruomenei. Konkursai yra ,,mistiniai“, todėl dauguma jų kompetencijomis ir nepasižymi, o nuo to kenčia gyventojai.

Kita valdžios bendravimo su visuomene problema – sprendimų priėmimas nesitariant su visuomene.

Puikus valdančiųjų savivaliavimo pavyzdys yra Rail Baltica ir Via Baltica projektai. Apie šiuos projektus žmonės nebuvo išsamiai informuojami, kol patys nepradėjo domėtis ir jiems prieštarauti.

Valdininkai jau ne kartą įrodė, kad jiems žmonės yra nesvarbūs. Jiems svarbiau yra projektų įgyvendinimas ir projektinių lėšų įsisavinimas.

Krizių komunikacija irgi beviltiška. Nuo karo pradžios valdantieji kalba, kad turime būti atsargūs ir pasiruošę ekstremaliai situacijai. Bet jeigu paklaustume eilinio praeivio, ką darytų ir kur slėptųsi prasidėjus karui, jis neturės atsakymo.

Dabartinės valdžios arogancija, informacijos slėpimas ir nenoras kalbėtis pasėjo didelį visuomenės nepasitikėjimą.

Tą turime stabdyti. Todėl noriu paraginti rinkėjus būti aktyvesniais nei buvote iki šiol.

Jeigu siekiate būti išgirsti – veikite ir reikalaukite, skambinkite, rašykite, kalbėkite, siųskite oficialius laiškus ir raštus, dalinkitės informacija su žurnalistais, vystykite dialogą jūs. Priverskite valdžią dirbti jums!

O jei valdžia su jumis nesikalba – keiskite ją.

„Kai tėvynė pavojuje, niekas neturi teisių, visi turi tik pareigas” (Žanas Batistas Lakorderas).

Jūsų pareiga spalio 13 d. ateiti į rinkimus ir atiduoti balsą už geresnę, visiems teisingą, tarpusavyje bendraujančią tautą.

Seimo rinkimuose Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos sąrašo Nr. 8, mano numeris reitingavimui – 71. Kandidatas Aleksoto-Vilijampolės apygardoje Kaune.

Bronius Bučelis

Neatlyginama politinė reklama