2024 m. rugsėjo 24 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis.
Pirmiausia buvo apsvarstytas Seimo narės Morganos Danielės įstatymo pataisos pratęsti mamadienių suteikimą ne tik tėvams, kurie augina vaikus iki 12 metų amžiaus, bet ir tiems, kuria turi vaikus iki 16 metų amžiaus.
Darbdavių atstovams abejojant šio pasiūlymo nauda, nuspręsta šį klausimą perduoti svarstyti Trišalės tarybos Darbo santykių komisijai ir sulyginti su panašiomis S. Skvernelio įstatymo pataisomis.
Darbo inspekcijos kancleris Šarūnas Orlavičius supažindino su neseniai pradėjusia veikti darbo santykių įstatymus pažeidusių darbdavių viešinimo tvarka.
Didelio susidomėjimo sulaukė ekonomisto R. Kuodžio pasiūlymas spręsti dėl technologinės pažangos ( robotizavimo, skaitmeninimo, Dirbtinio intelekto) ateityje kilsiančią didžiulę nedarbo problemą. Jis sukritikavo Davoso pasaulio ekonomikos forume keliamą pasiūlymą įvesti bazines išmokas visiems gyventojams, kad jie galėtų nedirbti arba dirbti tik tai kas jiems patinka. Tai, jo nuomone, pastūmėtų žmones degraduoti, įklampintų į narkomanijos ar alkoholizmo liūną, nes darbas žmogų disciplinuoja, verčia tobulėti ir suteikia svarbų jo gyvenimui reikalingumo pojūtį.
R. Kuodis pasiūlė nedarbo problemą spręsti ne bazinėmis išmokomos, o darbo garantijomis t. y. valstybės organizuojamais viešaisiais darbais, kurie būtų apmokami daugiau nei gaunamos socialinės išmokos.
Diskusijų metu dalyviai kalbėjo, kad būtų galima pabandyti įgyvendinti šį pasiūlymą kurioje nors Lietuvos savivaldybėje, jei tokia savivaldybė atsirastų.
Daugiausiai diskusijų sukėlė Minimalios mėnesinės algos (MMA) apskaičiavimo formulės peržiūrėjimo klausimas. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pasiūlė jį apsvarstyti, nes priėmus ES direktyvą dėl MMA Lietuvai reikia pranešti apie tai kas daroma įgyvendinant šią direktyvą.
Ministeriją domino socialinių partnerių nuomonė kokiu keliu turėtų būti įgyvendinama ES direktyva dėl MMA: nieko nekeičiant, susiejant MMA su 60 proc. Lietuvos atlyginimų mediana, susiejant ją su 50 proc. Vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU) Lietuvoje ar ją kitaip keičiant, įtraukiant tokius rodiklius kaip perkamoji galia, darbo našumas ir pn..
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad ES direktyvos dėl MMA straipsnyje yra nurodyta, kad MMA turi būti deramas t. y. „minimalusis darbo užmokestis laikomas deramu, jeigu jis yra teisingas atsižvelgiant į darbo užmokesčio pasiskirstymą šalyje ir užtikrina orų gyvenimo lygį“, susiejant juos su tokiais rodikliais, kaip „pavyzdžiui, 60 proc. bruto darbo užmokesčio medianos ir 50 proc. bruto vidutinio darbo užmokesčio, gali padėti įvertinti minimaliojo darbo užmokesčio deramumą lyginant su bruto darbo užmokesčio lygiu“. Skaityti čia
Jis pažymėjo, kad šiuo metu Lietuvos MMA negali užtikrinti oraus gyvenimo lygio, nes dabar ji yra nedaug didesnė už skurdo rizikos ribą. Pagal dabartinę apskaičiavimo formulę metų pradžioje MMA sudaro apie 45-44 proc. VDU, o metų gale, augant atlyginimams, nukrenta iki 42-41 proc. VDU.
R. Garuolis pasiūlė nustatant MMA dydį remtis ne VDU be priedų, kurie sudaro apie 7 proc. darbo už-mokesčio, kaip yra dabar, bet su priedais, kaip nurodo Lietuvos Darbo kodekso 139 straipsnis. Žiūrėti čia
Ministrės Pirmininkės patarėjas Raimondas Kuodis taip pat pritarė, kad VDU atlyginimas negali būti skaičiuojamas be priedų. Jis prisipažino, kad jau seniai siūlė, kad MMA būtų 50 proc. VDU „ant popieriaus“ su priedais dydžio.
Darbdavių atstovams paklausius į kokio laikotarpio VDU reikia atsižvelgti, nustatant MMA, R. Kuodis atsakė, kad reikėtų vadovautis ne prognozuojamu kitų metų, o einamųjų metų VDU dydžiu.
Trišalėje taryboje sutarta dabartinę MMA apskaičiavimo formulę laikyti pagrindu ją tobulinant ir ją vėl svarstyti, kai bus pateikti nauji pasiūlymai dėl jos nustatymo tvarkos pakeitimų.
Darbuotojams svarbu žinoti, kad padidinus MMA visada daugiau ar mažiau paauga taip ir visi atlyginimai, kurių dydis nesiekia VDU.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė pateikė šios ministerijos ministro įsakymo „Dėl Socialinio dialogo ir kolektyvinių derybų skatinimo 2024–2028 metų veiksmų plano patvirtinimo“ projektą.
Ji atskleidė, kad Lietuvoje profesinių sąjungų nariais yra apie 7-8 proc. visų darbuotojų, o kolektyvinės sutartys aprėpia apie 22 proc. visų Lietuvos darbuotojų. Viešajame sektoriuje sudaroma apie 70 proc. visų kolektyvinių sutarčių. Pranešėja prisipažino, kad neturi duomenų kiek privataus sektoriaus darbuotojų naudojasi kolektyvinėmis sutartimis, bet jų aprėptis yra daug mažesnė nei dirbančių viešajame sektoriuje, todėl vienas iš šio įstatymo tikslų yra paskatinti kolektyvinių sutarčių sudarymą.
Darbdavių atstovams suabejojus, kad šie pasiūlymai duos naudą, R. Garuolis atsakė, jog būtent vykdant panašius projektus susikūrė Sodros profesinė sąjunga, kuri sėkmingai veikia iki šiol, o R. Ramanauskas paaiškino kodėl kolektyvinės sutartys yra naudingos ir darbdaviams.
Pasibaigus profesinių sąjungų atstovo A. Dambrausko kadencijai naujuoju Trišalės tarybos pirmininku patvirtintas Vyriausybės atstovas – Socialinių reikalų ir darbo ministras Vytautas Šilinskas.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks 2024 m. spalio 22 d.
Visą Trišalės tarybos posėdį žiūrėti čia