Trišalėje taryboje ir viešojoje erdvėje vykstant diskusijoms dėl Minimalios mėnesinės algos (MMA) nustatymo kitiems metams kai kurie Lietuvos darbdavių atstovai teigia, kad mūsų šalyje atlyginimai auga per sparčiai todėl siūlo MMA nebedidinti arba, jei tai neišvengiama, ją didinti kuo mažiau. Jie be jokio savo nuomonės pagrindimo ir skaičiavimų gąsdina, kad padidėjusi MMA sumažins eksportą ir sukels Lietuvoje nedarbą bei kainų augimą.
Tačiau Eurostat ir Lietuvos banko skaičiavimai rodo, kad nepaisant to, kad 2023 m. vidutinis Lietuvos darbo užmokestis (VDU) augo 9,9 proc., tačiau panašiu dydžiu augo ir kainos, todėl realusis darbo užmokestis išaugo tik 1,1 proc..
Tai yra tris kartus mažiau nei Latvijoje ir Estijoje, kuriose realusis atlyginimas išaugo atitinkamai 3,5 proc. ir 3,6 proc., ir net 9 kartus mažiau nei kaimyninėje Lenkijoje, kurioje realusis atlyginimas per metus išaugo 9.6 proc., o atlyginimas „ant popieriaus” – 21, 5 proc..
Pagal šį rodiklį Lietuva tėra antrame dešimtuke ir užima 14 vietą tarp 22 palygintų ES šalių. Reikia pažymėti, kad pastaraisiais metais Lietuvos darbuotojų realusis darbo užmokestis dėl energetikos ir kitų kainų šuolio buvo nukritęs į 2021 metų lygį.
Taigi, atlyginimai Lietuvoje iš tikrųjų auga ne per sparčiai, o per lėtai, ir tai stabdo vartojimą ir tuo pačiu Lietuvos ūkio augimą.