2024 m. birželio 6 d. Socialinių reikalų ir darbo viceministras Martynas Šiurkus atsakė į Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkės Kristinos Krupavičienės raštą Lietuvos Prezidentui, Seimo Pirmininkei, Ministrei Pirmininkei, Socialinių reikalų ir darbo ministrei ir Sveikatos apsaugos ministrui, palaikantį pensininkų organizacijų reikalavimus panaudoti 3 mlrd. Sodros rezervą spartesniam pensijų didinimui ir panaudoti šias lėšas tik pensininkų poreikiams, o ne kitiems tikslams bei nutraukti pastovų valstybės rėmimą 1,5% Vidutinio darbo užmokesčio (VDU ) t. y. 275 mln. eurų suma II pakopos pensijų fondams ir sukurti Vyresnio amžiaus žmonių sveikatinimo (sveikatos stiprinimo) fondą. Skaityti čia.
Viceministras savo atsakyme davė suprasti, kad dabartinė pensijų tvarka Lietuvoje yra gera, o į profesinių sąjungų ir pensininkų organizacijų raginimus sparčiau didinti pensijas, kurios Lietuvoje yra mažiausias Europos Sąjungoje pagal šalių išsivystymo lygį, atsakė, kad tam nėra galimybių net Sodrai gaunant rekordines pajamas.
Visą atsakymą skaityti žemiau.
Lietuvos profesinei sąjungai ,,Solidarumas”
kopija
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
kanceliarijai,
Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijai,
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai,
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos
ministerijai
Į 2024-05-21 Nr.10-92
Į 2024-05-23 Nr. S-1553
DĖL LIETUVOS PENSININKŲ ORGANIZACIJŲ REIKALAVIMŲ
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija (toliau – ministerija) įvertino 2024 m. gegužės 21 d. gautą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kreipimąsi, kuriuo palaikomi Lietuvos pensininkų organizacijų reikalavimai. Pagal ministerijos kompetenciją teikiame atsakymą dėl dalies reikalavimų.
Dėl pirmojo reikalavimo.
Socialinio draudimo pensijos jau eilę metų yra nuosekliai didinamos dėl Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatytų pensijų indeksavimo taisyklių, laikantis fiskalinės drausmės, kuri reiškia, kad valstybė privalo apdairiai tvarkyti valstybės finansus – gerais laikais dalį gaunamų viešųjų pajamų kaupti, jog atėjus sunkmečiui šios santaupos amortizuotų pajamų netektis bei tuo pačiu valstybė galėtų laikytis prisiimtų įsipareigojimų.
Įsteigto Socialinio draudimo rezervinio fondo tikslas – užtikrinti Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – Fondas) stabilumą ir kaupti piniginius išteklius, reikalingus valstybinio socialinio draudimo išmokoms finansuoti, kai nepakanka Fondo biudžeto atitinkamos valstybinio socialinio draudimo rūšies pajamų. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo išlaidas.
Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų metinei išlaidų sumai, perteklinės lėšos bus naudojamos socialinio draudimo reikmėms. Šiuo metu rezervas yra kaupimo stadijoje, nes sukauptas rezervinis fondas 2024 metais sudarys šiek tiek mažiau nei 50 proc. metinių Fondo išlaidų. Atkreipiame dėmesį, kad į Socialinio draudimo rezervinį fondą pervedamos ne tik pensijų socialinio draudimo įmokų įplaukos, viršijančios išlaidas pensijoms, bet ir kitų rūšių socialinio draudimo įmokų įplaukos, viršijančios išlaidas kitoms socialinio draudimo rūšims, todėl teigti, kad Socialinio draudimo rezervinis fondas sudarytas tik iš pensijų socialinio draudimo įmokų nėra teisinga.
Šiuo metu Socialinio draudimo rezerviniame fonde yra sukaupta apie 3,4 mlrd. eurų. Galimybės sparčiau indeksuoti socialinio draudimo pensijas yra tiesiogiai susijusios su surenkamomis pensijų socialinio draudimo įmokomis bei ekonomine šalies situacija.
Socialinio draudimo rezervinio fondo pinigų naudojimas gerokai spartesniam socialinio draudimo pensijų didinimui negu joms surenkama pensijų socialinio draudimo įmokų, reikštų, kad vėlesniais metais pinigų nepakaktų įsipareigojimams padengti, t. y. mokėti padidintoms pensijoms, todėl tolimesnis indeksavimas nevyktų arba gerokai atsiliktų nuo darbo užmokesčio augimo tempo.
Hipotetiškai svarstant apie drastišką socialinio draudimo pensijų didinimą, pavyzdžiui, panaudojant visas Socialinio draudimo rezervinio fondo lėšas, vėlesniais metais po tokio pensijų didinimo, siekiant išlaikyti bent tokį patį pensijų dydį, lemtų tai, kad įsipareigojimams padengti tektų skolintis ar didinti socialinio draudimo pensijų įmokos tarifą bent dvigubai.
Primename, kad nuo 2019 m. išlaidos bendrajai pensijos daliai pilna apimti finansuojamos iš valstybės biudžeto lėšų, o ne Fondo lėšomis. Tai reiškia, kad visi socialinio draudimo pensijų didinimai tiesiogiai susiję ne tik su Fondo lėšomis, bet ir valstybės biudžeto lėšomis.
2024 m. planuojamos metinės išlaidos pensijoms sieks apie 5,5 mlrd. eurų, iš jų: ~3 mlrd. eurų valstybės biudžeto lėšos bendrajai pensijos daliai finansuoti; ~ 2,5 mlrd. – Fondo biudžeto lėšos individualiajai pensijos daliai finansuoti. Prognozuojamos 2025 m. išlaidos pensijoms ~6 mlrd. eurų, iš jų: 3,3 mlrd. eurų – valstybės biudžeto lėšos bendrajai pensijos daliniai finansuoti; ~2,7 mlrd. eurų – Fondo biudžeto lėšos individualiajai pensijos daliai finansuoti.
Prognozuojama, kad 2025 m. pensijų socialinio draudimo įmokų suma sudarys ~3 mlrd. eurų. Pastaraisiais metais socialinio draudimo pensijų sistema buvo ne kartą tobulinta, siekiant didinti asmenų ir ypač mažų pensijų gavėjų pajamas. Pavyzdžiui, nuo 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo Socialinio draudimo pensijų įstatymo pakeitimai, kuriais nustatytas papildomas individualiosios pensijos dalies indeksavimas ir kuriais pakeista pensijos bendrosios dalies apskaičiavimo tvarka – atsisakyta proporcingo įgytam stažui bendrosios dalies mažinimo.
Pastarasis pakeitimas labiausiai palietė tuos, kurie dėl įvairių gyvenimo aplinkybių nesukaupė būtinojo stažo, bet turi įgiję ne mažesnį nei minimalųjį stažą. Individualioji socialinio draudimo pensijos dalis papildomai indeksuojama tada, kai Valstybės duomenų agentūros vėliausiai paskelbtas 65 metus sukakusių ir vyresnių asmenų skurdo rizikos lygis yra didesnis negu 25 proc. ir (arba) indeksavimo metais prognozuojamos vidutinės senatvės pensijos santykis su tais metais prognozuojamu vidutiniu neto darbo užmokesčiu yra mažesnis nei 50 proc.
Tokiu atveju individualioji pensijos dalis indeksuojama papildomai prie įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto indeksavimo koeficiento pridedant papildomą indeksą.
Taip pat, siekiant paremti pačias mažiausias socialinio draudimo pensijas gaunančius asmenis, nuo 2019 m. pradžios pagal priimtą Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą pradėtos mokėti senatvės arba negalios (netekto darbingumo, invalidumo) pensijų priemokos (toliau – pensijų priemokos).
Jos skiriamos ir mokamos asmenims, kurių gaunamų socialinio draudimo, valstybinių ar kitų pensinio pobūdžio išmokų bendra suma neviršija minimalių vartojimo poreikių dydžio (toliau – MVPD). Viso dydžio pensijos priemoka iki MVPD (2019 m. – 251 eurų; 2020 m. – 257 eurų; 2021 m. – 260 eurų; 2022 m. – 267 eurų; 2023 m. – 354 eurų; 2024 m. – 446 eurų) primokama tiems pensijų gavėjams, kurie turį įgiję būtinąjį pensijų socialinio draudimo stažą. Mažiausių pensijų priemokomis įstatymo leidėjas siekė pagerinti pačių skurdžiausių gavėjų situaciją.
Taip pat, siekiant pagerinti vienišų asmenų padėtį, nuo 2021 m. liepos 1 d. įteisintos ir vienišo asmens išmokos, kaip analogija socialinio draudimo našlių pensijoms.
Taigi, esama socialinio draudimo pensijų sistema užtikrina ne mažesnį nei minimalų pragyvenimui reikalingą aprūpinimą, o pačių pensijų dydis priklauso nuo asmens sumokėtų socialinio draudimo įmokų, kurios suponuoja asmens teisę gauti atitinkamo dydžio pensiją, taip pat pensijų dydis priklauso ir nuo galimybių sparčiau indeksuoti jas.
Dėl antrojo reikalavimo.
Papildomas pensijų kaupimas II pensijų pakopoje yra svarbi pensijų sistemos dalis. Lietuvoje nuo 2004 metų įteisinta pensijų sistema, kurioje vieną socialinių garantijų senatvėje dalį užtikrina socialinio draudimo pensijų sistema, kitą – pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sistema.
Nuo pat pradžių pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose sistemos finansavimas buvo grindžiamas ne privačiomis asmens lėšomis, o pensijų socialinio draudimo įmokos dalimi. Tik nuo 2013 metų įteisinta galimybė prie pensijų kaupimo II pakopos pensijų fonduose asmeniui prisidėti savo asmeninėmis lėšomis ir gauti skatinamąją įmoką iš valstybės biudžeto.
Nuo 2019 metų šios sistemos finansavimas grindžiamas asmens lėšomis ir skatinamosiomis įmokomis iš valstybės biudžeto. Tokiu būdu valstybė, siekdama padėti asmeniui apsisaugoti nuo būsimų rizikų senatvėje, įtvirtino dviejų dalių pensijų sistemą, kurioje privatus kaupimas skatina patį asmenį prisidėti prie savo socialinių garantijų senatvėje, o valstybė, pridėdama skatinamąsias įmokas, įgyvendina solidarumo principą, nes dėl demografinių iššūkių Lietuvoje vis sudėtingiau ateityje bus užtikrinti vien socialinio draudimo pensijų sistemos išmokų adekvatumą.
Taigi, II pakopos pensijų fondų veikla ir finansavimas reglamentuoti taip, kad būtų suderinti asmens ir visuomenės
interesai.
Valstybės paskata kaupti papildomai būsimai pensijai egzistuoja praktiškai visose EBPO valstybėse: egzistuoja arba mokesčių lengvatų pavidalu, arba vadinamąja „matching contribution“ forma (kai trys šalys – darbdaviai, darbuotojai ir valstybė už dalyvius moka vienodas įmokas), arba valstybės skatinamųjų įmokų forma kaip ir Lietuvoje (tokia praktika egzistuoja Lenkijoje, Italijoje, Australijoje, Naujoje Zelandijoje).
Ministerijos atliktos ilgalaikės pensijų projekcijos rodo, kad dėl demografinių veiksnių, t. y. dėl radikaliai kintančio pensijų gavėjų ir socialinio draudimo pensijų įmokų mokėtojų santykio, dabartinio lygio pensijas galima užtikrinti tik kartu su papildomomis pajamomis.
Kaupimas nuosekliai visą gyvenimą kaupiančiajam galėtų generuoti apie trečdalį jo būsimos pensijos. Nuo 2019 m. bendroji pensijos dalis pilna apimtimi yra finansuojama nebe Fondo biudžeto lėšomis, bet valstybės biudžeto lėšomis. Kaip jau minėta, 2024 m. valstybės biudžeto asignavimai bendrajai pensijos daliai siekia daugiau kaip 3 milijardus eurų (iš viso socialinio draudimo pensijų išlaidoms 2024 m. iš valstybės ir Fondo biudžetų skiriama daugiau kaip 5,5 milijardo eurų), o valstybės
biudžeto asignavimai skatinamajai įmokai į dalyvių pensijų sąskaitas siekia 261 milijoną eurų.
Taigi, valstybė dešimtimis kartų labiau remia dabartinius pensijų gavėjus, nei būsimus, suprasdama, kad būsimi pensijų gavėjai dar dirba ir gali labiau savimi pasirūpinti, nei tie, kurie to padaryti jau negali. Svarbu pabrėžti, kad pensijų sistemoje turi likti balansas tarp kartų.
Tai reiškia ne tik dabartinių dirbančiųjų pareigą savo įmokomis ir mokesčiais remti vyresniąją kartą, bet ir jų pačių lūkestį gauti ne mažesnės apimties garantijas nei tas, kurias jie šiuo metu finansuoja esamiems pensijų gavėjams. Atsižvelgiant į tai, kad demografinė padėtis Lietuvoje kelia nerimą dėl dirbančiųjų skaičiaus mažėjimo bei vyresnio amžiaus asmenų skaičiaus didėjimo, kaupti papildomai yra būtina priemonė siekiant turėti adekvataus dydžio pajamas senatvėje.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Martynas Šiurkus