Valstybinė darbo inspekcija (VDI) dažnai sulaukia klausimų apie nemokamas atostogas ir jų suteikimo tvarką. Nemokamos atostogos – ypač geras sprendimas, kai darbuotojas nėra sukaupęs kasmetinių atostogų arba jas yra jau išnaudojęs, tačiau jam reikia laikinai sustabdyti savo darbo veiklą dėl asmeninių priežasčių, sveikatos būklės ir pan.
Nors už nemokamas atostogas darbuotojui nemokama, tačiau grįžus iš jų darbuotojui turi būti užtikrintos visos jo darbo sutartyje sutartos darbo sąlygomis. Tam, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti minėtomis atostogomis, labai svarbu žinoti ir suprasti teisinį reglamentavimą.
„Nemokamos atostogos paprastai suteikiamos darbuotojui raštiškai paprašius ir darbdaviui sutikus, tačiau Darbo kodeksas numato tam tikrus atvejus, kai darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas“, – akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Tokie atvejai įtvirtinti Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia:
1) darbuotojas, auginantis vaiką iki keturiolikos metų, – iki 14 kalendorinių dienų;
2) neįgalus darbuotojas ir darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, – iki 30 kalendorinių dienų;
3) vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina – tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu); šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėnesių;
4) darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, – tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga;
5) darbuotojas santuokai sudaryti – iki 3 kalendorinių dienų;
6) darbuotojas dalyvauti mirusio šeimos nario laidotuvėse – iki 5 kalendorinių dienų;
7) darbuotojas kolektyvinėje sutartyje nustatytais atvejais ir tvarka – joje nustatytos trukmės.
Anot I. Piličiauskaitės-Dulkės, darbdavys anksčiau minėtais atvejais privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas. Visais kitais atvejais darbdavys turi teisę apsvarstyti darbuotojo prašymą suteikti nemokamas atostogas ir sutikti arba nesutikti suteikti minėtas atostogas.
„Tiesa, darbo teisės aktai nenumato motyvų, dėl kurių darbdavys galėtų nesuteikti nemokamų atostogų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl nemokamų atostogų suteikimo arba nesuteikimo, išskyrus Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, kai privaloma suteikti nemokamas atostogas, darbdavys turėtų vadovautis bendraisiais protingumo, sąžiningumo ir bendradarbiavimo principais, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja. – Dėl nemokamų atostogų nesuteikimo kilę ginčai gali būti sprendžiami kreipiantis į darbo ginčų komisiją Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka.“
Svarbu akcentuoti, kad nemokamos atostogos nėra kasmetinių atostogų alternatyva, todėl gali turėti tam tikrų pasekmių, susijusių su socialiniu draudimu, atostogų kaupimu ir t. t.
Jeigu nemokamos atostogos suteiktos pagal Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalyje numatytus atvejus, – pastebi I. Piličiauskaitė-Dulkė, – tuomet per visą jų laikotarpį darbuotojas įprastai kaupia kasmetines atostogas. – Jeigu nemokamos atostogos suteiktos be svarbių priežasčių, tuomet darbuotojas tik per pirmas dešimt darbo dienų nemokamų atostogų kaupia kasmetines atostogas, o per visas likusias – nekaupia.