2024 m. gegužės 22 d. Lietuvos profesinės sąjungos pirmininkės pavaduotojas Ričardas Garuolis dalyvavo Seimo Užsienio reikalų komiteto klausymuose dėl Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisų, kurias pateikė Vyriausybė ir Seimo Pirmininkė V. Čmilytė – Nielsen.
Vyriausybės pataisų tikslas yra truputį apriboti užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimą nustatant kvotas, kurios leistų kiekvienais metais įdarbinti Lietuvoje užsieniečių, kurių skaičius neviršytų 1,4 proc. nuo visų šalies gyventojų. Tai šiuo metu sudaro 39 000 darbuotojų, bet kitais metais įskaičiavus ir jau pagal kvotą įdarbintus darbuotojus tai jau sudarytų apie 41 000 darbuotojus ir šis skaičius kiekvienais metais galėtų augti keliais tūkstančiais. Ministerijų atstovai šį pasiūlymą grindė tuo, kad pagal dabartinę 2022 m. įvestą tvarką į Lietuvą galima įvežti nors milijoną užsieniečių, o tai keltų grėsmę valstybės saugumui, nes kontroliuojančios institucijos nebesugebėtų tokio didelio kiekio užsieniečių kontroliuoti.
V. Čmilytės – Nielsen pasiūlymai buvo liberalesni ir ji siūlė bet kokias kvotas užsieniečiams panaikinti.
Nors anksčiau vykusiame Seimo Socialinių reikalų komiteto posėdyje dalis darbdavių atstovų Vyriausybės pasiūlymams prieštaravo, tačiau šiuose klausymuose Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius pareiškė, kad darbdaviai Vyriausybės pataisoms iš esmės pritaria.
R. Garuolis pasakė, kad profesinės sąjungos nors ir laiko Vyriausybės pasiūlytas įstatymo pataisas kosmetinėmis, kurios neišsprendžia darbo imigracijos keliamų problemų, bet jas palaiko, nes tai yra žingsnis teisinga kryptimi.
Remdamasis įmonių „Transrevis“ ir „Ekonovus“ pavyzdžiais jis papasakojo Seimo nariams apie socialinį dempingą, kai vietiniai darbuotojai keičiami „pigiais“ užsieniečiais, nors turi tos įmonės turi didelis pelnus ir galėtų nesunkiai padidinę atlyginimus rasti darbuotojų Lietuvoje.
Jis atkreipė Seimo narių dėmesį, kad Lietuvos įstatymai leidžia užsieniečiams, nemokant valstybinės kalbos, metus dirbti darbą, kuriam dirbti, privaloma mokėti valstybinę kalbą. Todėl nereikia stebėtis, kad Lietuvos sostinės restoranuose, kavinėse ir parduotuvėse vis dažniau neaptarnaujama valstybine kalba ir mūsų šalyje plečiasi taip vadinamas „rusų pasaulis“.
Jis pasiūlė užsieniečių įdarbinimo kvotą susieti su bedarbių skaičiumi ir įpareigoti darbdavius, kurie pasikvietė užsieniečius, bet jų neįdarbino, apmokėti jiems kelionę namo, jei išaiškėja, kad tas užsienietis jiems netinka. Tai paskatintų darbdavius atsakingiau rinktis darbuotojus užsienyje ir įdarbinti vietinius darbuotojus bei apsaugotų užsieniečius, kurie tokiu atveju lieka Europos Sąjungos teritorijoje be pinigų, pastogės, su skolomis už kelionę į Lietuvą todėl tokiu būdu stumiami į nusikalstamą veiklą.
Visą posėdį galima žiūrėti čia.