Atsižvelgiant į darbo pobūdį, jeigu darbuotojui yra patogiau atlikti sulygtą darbą arba jo dalį ne darbovietėje, o kitose jam priimtinose vietose, su darbdaviu galima susitarti dėl nuotolinio darbo.
Kada galima susitarti dėl nuotolinio darbo
Dėl nuotolinio darbo galima sulygti sutartyje, kai darbuotojas priimamas į darbą, taip pat vėliau – pakeičiant jau sudarytą darbo sutartį. Sutartyje gali būti aptarti sugrįžimo dirbti visą darbo laiką darbovietėje atvejai. Atkreiptinas dėmesys, kad jokiuose teisės aktuose nėra įtvirtinta ar išskirta, su kuriais asmenimis leidžiama sudaryti nuotolinio darbo sutartį.
Darbo sutartyje gali būti susitarta, kad tik dalis darbo funkcijų bus atliekama ar darbo laiko dirbama ne darbovietėje pagal nuotolinio darbo sutarties sąlygas.
Nuotolinio darbo vieta
Nuotolinio darbo sutartyje nurodoma darbo vieta (adresas), kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas. Jeigu darbuotojas darbo funkcijas ruošiasi atlikti keliose skirtingose darbo vietose, darytina išvada, kad tokios darbo vietos turi būti nurodytos darbo sutartyje.
Rūpintis darbuotojų sauga ir sveikata taip pat privaloma
Nuotoliniu būdu dirbančio darbuotojo naudojamos darbo priemonės, įranga, darbo vieta turi atitikti darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų reikalavimus.
Nuotolinio darbo sutartyje nurodomos darbuotojui darbdavio suteikiamos darbo priemonės, nustatoma aprūpinimo jomis tvarka, atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka už jų sugadinimą. Darbdavys apmoko darbuotoją, kaip saugiai naudotis jo suteiktomis darbo priemonėmis ir įranga. Darbuotojas privalo rūpintis savo paties ir kitų asmenų, kurie galėtų nukentėti dėl jo aplaidaus elgesio ar klaidų, sauga ir sveikata, taip pat tinkamu įrangos ir darbo priemonių naudojimu.
Prieš nuotolinio darbo sutarties sudarymą darbdavys, susitaręs su darbuotoju, norminių teisės aktų nustatyta tvarka gali įvertinti profesinę riziką darbo vietoje, kurioje darbuotojas atliks darbo funkcijas.
Užtikrinti duomenų apsaugą
Jeigu dirbama naudojant informacines technologijas (kompiuterį, telefoną ir pan.), darbdavys yra atsakingas už priemones, kuriomis užtikrinama duomenų, naudojamų darbuotojo darbo metu, apsauga. Sudarydamas nuotolinio darbo sutartį, darbdavys privalo pasirašytinai supažindinti darbuotoją su duomenų apsaugą užtikrinančiais teisės aktais.
Darbo laiką skirsto pats darbuotojas
Nuotolinio darbo sutartyje turi būti nustatytas ne ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę darbo laikas, kurį darbuotojas skirsto savo nuožiūra ir apskaito pats.
Dirbtas ne darbovietėje darbo laikas gali būti žymimas ir kitaip, nei nustatyta pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, taip pat tokiems darbuotojams gali būti nesudaromas darbo grafikas. Darbdavys šiems darbuotojams turėtų nustatyti darbo laiko apskaitos taisykles ir su jomis darbuotojus supažindinti pasirašytinai.
Nuotolinio darbo sutartyje nurodomas darbovietės padalinys, skyrius ar atsakingas asmuo, kuriam darbuotojas turi atsiskaityti už atliktą darbą, atsiskaitymo tvarka. Darbuotojui, dirbančiam ne darbovietėje, netaikomos įmonės darbo tvarkos taisyklės.
Nuotolinis darbas neapriboja teisių
Darbas pagal nuotolinio darbo sutartį nesukelia jokių darbo stažo apskaičiavimo, skyrimo į aukštesnes pareigas, kvalifikacijos tobulinimo apribojimų, nesusiaurina kitų darbuotojo darbo teisių. Siekiant, kad pagal nuotolinio darbo sutartį dirbantysis nebūtų izoliuotas nuo kitų įmonės darbuotojų, darbdavys jam sudaro sąlygas bendradarbiauti su kitais įmonėje dirbančiais darbuotojais, darbuotojų atstovais, gauti iš įmonės informaciją. Apie darbuotojus, dirbančius pagal nuotolinio darbo sutartį, informuojami darbuotojų atstovai.
Valstybinės darbo inspekcijos informacija