2024 m. gegužės 16 d. Seime įvyko konferencija „Greitoji medicinos pagalbos tarnyba: pasitikėjimas, kokybė ir tvarumas“. Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” nariai kartu su Seimo nariais ir atsakingų ministerijų atstovais svarstė greitosios medicinos pagalbos (GMP) darbuotojų problemas ir jų sprendimo būdus.
Konferenciją pasveikino Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė, kuri pasidžiaugė, kad Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje vyksta europinis socialinis dialogas ir artėjama prie kolektyvinės sutarties sudarymo. Ji palinkėjo įstaigos vadovybei ir profesinei sąjungai toliau kartu dirbti, kad būtų pagerintos darbuotojų darbo sąlygos ir greitosios medicinos pagalbos paslaugų prieinamumas gyventojams.
Sveikatos apsaugos ministerijos Asmens sveikatos departamento direktorė Odeta Vitkūnienė atskleidė kaip vyko profesinės sąjungos pasiūlytas greitosios medicinos pagalbos įstaigų jungimas į vieną įstaigą, su kokiais sunkumais buvo susidurta ir kaip šis sujungimas pakeitė GMP paslaugų teikimą Lietuvoje.
Greitosios medicinos pagalbos tarnybos generalinis direktorius Nerijus Mikelionis pasidžiaugė, kad bendradarbiaujant su profesine sąjunga 2023 m. liepos 1 d. visos Lietuvoje veikiančios GMP įstaigos buvo sujungtos į Greitosios medicinos pagalbos tarnybą. Tai pagerino paslaugų prieinamumą gyventojams beveik 5 proc. ir sustabdė darbuotojų mažėjimą, nes jų darbo užmokesčiai buvo suvienodinti, nepriklausomai nuo to, kurioje Lietuvos dalyje jie dirbo. Todėl kai kurių regionų GMP darbuotojų atlyginimai iš karto išaugo daugiau nei du kartus ir tapo tokie patys kaip ir didžiuosiuose miestuose. Direktorius papasakojo apie ateities planus ir prisipažino, kad vertina bendradarbiavimą su profesine sąjunga bei tikisi, kad kolektyvinės sutarties sudarymas padės sklandžiai užbaigti įstaigos centralizavimą.
Žurnalistų etikos inspektorė Gražina Ramanauskaitė papasakojo kaip veikia žiniasklaidos reguliavimas ir atsakė į klausimus. Ji pažymėjo, kad GMP darbuotojai gali pareikalauti paciento artimųjų ir žurnalistų nefilmuoti ar fotografuoti jų darbo metu, bet priklausomai nuo aplinkybių jie gali atsisakyti tai daryti, nes ši sritis dar nėra aiškiai reglamentuota. Ji taip pat paragino GMP darbuotojus dažniau kreiptis į žiniasklaidos priemones, kad savo straipsniuose apie įvairius įstatymo pažeidimus ar auto įvykius nebūtų dedamos nuotraukos su GMP automobiliais, nes taip pasąmonėje kuriamas neigiamas GMP įvaizdis.
Per Seimo pietų pertrauką pakalbėti apie GMP darbuotojų problemas į konferenciją atėjo valdančiosios koalicijos atstovai Seimo nariai Jurgita Sėjonienė (TS-LKD), Linas Slušnys (TS-LKD) ir Edita Rudelienė (Liberalų sąjūdžio frakci[RG1] ja) bei opozicijos atstovai Tomas Tomilinas, Algirdas Stončaitis ir Laima Nagienė Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“).
Visi diskusijose dalyvavę Seimo nariai pritarė, kad GMP yra labai svarbi ypač dabar, kai dėl Rusijos agresijos Ukrainoje geopolitinė padėtis tapo neaiški. L. Slušnys prisipažino sieksiantis, kad GMP būtų skiriamos lėšos ne tik iš Privalomo sveikatos draudimo fondo, bet ir iš lėšų skirtų krašto apsaugai. T. Tomilinas pareiškė, kad GMP tarnyba turi būti prilyginta specialioms tarnyboms, o GMP darbuotojai turėtų turėti teisę išeiti į pensiją anksčiau. Jis prisipažino, kad jo dėka į lietuvių kalbą jau išversti visi Latvijos įstatymai, kurie leidžia anksčiau išeiti į pensiją GMP darbuotojams. Todėl tereikia politinės valios, kad šie įstatymai būtų priimti.
J. Sėjonienė pasidžiaugė, kad Seimas nubalsavo už jos pasiūlymą GMP darbuotojams darbo metu turėti vaizdo kameras, kurios apsaugotų juos nuo galimų neteisingų kaltinimų.
Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie SADM Rita Zubkevičiūtė papasakojo kaip atrodo GMP darbuotojų darbų sauga lyginant su kitomis Europos valstybėmis ir profesijomis.
Greitosios medicinos pagalbos darbuotojų profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Jolanta Keburienė atkreipė dėmesį, kad nelaimingų atsitikimų GMP darbe įvyksta daug daugiau nei juos nustato VDI, nes GMP darbuotojai patys vieni kitiems suteikia medicininę pagalbą ir dažnai neprašo nedarbingumo, nes nenori palikti komandos narių vienų, nes GMP darbuotojų nuolatos trūksta, o jie aptarnauja net tris kartus daugiau pacientų nei kaimyninėje Latvijoje. Ji paragino darbuotojus iš karto kreiptis į gydytojus ir žymėti darbe patirtas traumas, nes laiku nesigydant jie susirgs profesinėmis ligomis, kurias teisiškai pripažinti nėra paprasta.
Ji atskleidė, sekant kai kuriose šalyse naktiniai budėjimai vyresniems nei 45 metai GMP darbuotojams yra uždrausti, nes tokiame amžiuje tai labai kenkia sveikatai ir darbo kokybei.
Daug traumų GMP darbuotojai patiria nešdami sunkią įrangą ir pacientus. Jie skundėsi, kad turi dviese nešti sunkius pacientus, o gaisrininkai padeda iš namų į gydymo įstaigas perkelti tik sunkesnius nei 150 kg. pacientus, tačiau neprivalo to daryti šiuos pacientus grąžinant į namus.
Diskusijų metu buvo svarstoma kaip būtų galima spręsti šiuos ir kitus GMP darbuotojams svarbius klausimus.
J. Keburienė po konferencijos sakė: „Puikūs pranešimai, puikus Andrejaus Rudanovo moderavimas. Džiugu, kad visi konferencijoje dalyvavę atsakingų institucijų atstovai ir Seimo nariai supranta, kad GMP darbuotojų darbas nėra lengvas ir supranta, kad karo atveju GMP darbas bus gyvybiškai svarbus, todėl jam reikia skubiai skirti papildomą finansavimą iš Krašto apsaugai skiriamų lėšų, o GMP darbuotojų turi būti daugiau ir jie – fiziškai stiprūs, o ne pensininkai.
GMP įstaigų sujungimas padėjo pagerinti darbuotojų algas ir aprūpinimą darbo priemonėmis, bet liko dar daug neišspręstų problemų: GMP brigadų ir darbuotojų jose trūkumo, trumpesnio pensinio GMP darbuotojų amžiaus, nereikalingų iškvietimų mažinimo ir kt. Tai bus jau kitų mūsų konferencijų klausimai.“
Pasak jos, ši konferencija taip pat parodė, kuriems politikams ir partijoms GMP darbuotojų ir jų pacientų problemos rūpi, nes dalyvauti joje buvo pakviesti visi Seimo nariai.
Visą konferenciją žiūrėti čia.