2024 m. gegužės 15 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas” pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojas Ričardas Garuolis ir generalinė sekretorė Daiva Kvedaraitė dalyvavo nuotoliniame Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto posėdyje, kuriame buvo svarstomos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos.
Socialinių reikalų ir darbo ministerija siūlo panaikinti trūkstamų profesijų sąrašą, kuris leidžia darbdaviams nedidinti darbuotojams atlyginimų, kai neradę Lietuvoje norinčiųjų dirbti už mažą atlyginimą darbdaviai ne didina atlyginimus, o šią profesiją įtraukia į trūkstamų profesijų sąrašą ir gauna leidimą atsivežti „pigius“ užsieniečius iš viso pasaulio.
Taip pat ministerija siūlo per metus neleisti Lietuvoje įdarbinti daugiau užsieniečių nei 1,4 proc. Lietuvos gyventojų, nes dabartinė sistema leidžia be kliūčių įdarbinti nors ir milijoną užsieniečių.
K. Krupavičienė piktinosi darbdavių pasiūlymu leisti įdarbinti užsieniečius be reikiamų darbų kvalifikacijos dokumentų, neva darbdaviai patys juos išmokins dirbti. Ji atskleidė, kad profesinės sąjungos nariai skundžiasi, kad įmonėje UAB „Transrevis“ dirba afrikiečiai, kurie neturėdami reikiamų vairuotojų teisių vežioja Vilniuje keleivius, kurių gali būti net šimtas autobuse.
K. Krupavičienė pažymėjo, kad yra atvejis, kai afrikietis per Lenkiją atvyko į vieną Raseinių įmonę, kuriai jis dėl kvalifikacijos trūkumo netiko, todėl liko be darbo, be pinigų grįžti ir be pastogės, o kelionei į Lietuvą jis buvo paėmęs paskolą, kuriai grąžinti neturi pinigų.
K. Krupavičienė pažymėjo, kad tik įmonėse, kurios yra sudariusios kolektyvines sutartis galima užtikrinti, kad bus gerbiamos tiek vietinių, tiek užsieniečių darbuotojų teisės.
R. Garuolis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje darbo neturi 160-170 tūkst. darbuotojų, o nedarbas net gerais metais svyruoja tarp 6-9 proc., tuo tarpu jau įdarbinta 120 tūkst. užsieniečių.
Pasak jo, profesinės sąjungos kasdieną susiduria su socialinio dempingo atvejais, kai Lietuvos darbuotojams siūloma dirbti už mažesnį atlyginimą, nes užsieniečiai sutinka dirbti už mažesnę algą. Geriausiu atveju pradėjus dirbti užsieniečiams Lietuvos darbuotojų darbo užmokestis tik neauga. Kaip rodo statistika, vidutinės Lietuvos statybininkų algos nuo 2008 m. beveik neauga ir lieka 800-900 eurų ribose, nes statybose pradėjo dirbti užsieniečiai. Jei padėtis nesikeis, ateityje Lietuva nebeturės savo statybininkų ir vairuotojų, nes Lietuvos jaunimas dėl „nudempinguotų“ atlyginimų nebesirinks šių profesijų.
Jis ragino Seimo narius siūlomą 1,4 proc. užsieniečių kvotą dar sumažinti, nes to nepadarius per dvejus metus Lietuvoje jau dirbs 200 tūkst. užsieniečių.
Jis paneigė darbdavių atstovų teiginius, kad apribojus užsienio darbuotojų įdarbinimą Lietuvoje, jie bus komandiruojami iš užsienio ir dirbs dar blogesnėmis sąlygomis, nemokėdami Lietuvai mokesčių. R. Garuolio nuomone, komandiruojamų darbuotojų darbo trukmę galima Skandinavijos pavyzdžiu reguliuoti ir, jei užsieniečiai dirba ilgiau, jie turi pradėti dirbti pagal Lietuvos įstatymus.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktoms pataisoms, kurioms iš esmės pritarė ir profesinės sąjungos, ir atmetė darbdavių remiamas Seimo narių V. Čmilytės -Nielsen ir J. Džiugelio pataisas.
Visą posėdį žiūrėti čia.