2024 m. balandžio 5 d. Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos posėdyje apsvarsčius Lietuvos Konstitucinio teismo sprendimą leisti dėl svarbių priežasčių pasitraukti iš privačių pensijų fondų, šios profesinės sąjungos pirmininkė Kristina Krupavičienė kreipėsi į Ministrę Pirmininkę I. Šimonytę, Seimo pirmininkę V. Čmilytę – Nielsen, ragindama leisti patiems šių fondų dalyviams patiems nuspręsti kurios priežastys yra jiems svarbios.
Tam, kad Lietuvos gyventojai būtų apsaugoti nuo skurdo senatvėje, ji paragino didinti Sodros finansavimą, valstybės subsidijas II pakopai nukreipti dabartinių pensijų didinimui, nes beveik 40% Lietuvos pensininkų dabar skursta, o ne skirti valstybės lėšas privačių pensijų fondų pelnams didinti.
Visą kreipimąsi skaityti žemiau.
LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei,
LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei – Nielsen,
Kopija: LR Prezidentui Gitanui Nausėdai
DĖL SVARBIŲ PRIEŽASČIŲ NUTRAUKTI DALYVAVIMĄ PRIVAČIŲ PENSIJŲ FONDŲ KAUPIME
2024 m. kovo 7 d. LR Konstitucinis teismas paskelbė savo nutarimą Nr. KT21-N3/2024 „Dėl teisės nutraukti savo dalyvavimą privačių pensijų fondų kaupime ir pensijų išmokų diferencijavimo“, kuriame nurodoma, kad esant svarbioms priežastims privačių pensijų fondų dalyvis turi teisę nutraukti kaupimo sutartį ir susigrąžinti ten sumokėtas savo lėšas.
2024 m. balandžio 5 d. apsvarsčius šį klausimą Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ valdybos posėdyje, manome, kad patys privačių pensijų kaupėjai turi nuspręsti kas jiems yra ta svarbi priežastis, nutraukti minėtų pensijos fondų sutartį ir susigrąžinti ten sukauptas lėšas.
Nepritariame pasiūlymams apriboti šią teisę, nustatant ligos, negalios, socialinio gyvenimo sąlygų pasikeitimo ar kitas sąlygas, kurias turėtų nustatyti įstatymai ar tam sudarytos komisijos. Tai padidintų administracinę naštą ir papildomai darbu apkrautų teismus, į kuriuos kreiptųsi nesugebėję savo lėšų atgauti privačių pensijų fondų dalyviai.
LR Konstitucija užtikrina privačios nuosavybės neliečiamybę, o nusavinti asmeninį turtą galima tik dėl svarbių priežasčių, su sąlyga, kad už jį tinkamai atlyginta.
Darbuotojus piktina ir tai, kad į privačių pensijų fondų kaupimą jie yra įtraukiami be jų sutikimo. Taip atsitinka, kai nepastebėjus pranešimo ar praleidus nustatytą laiką atsisakyti pasiūlymo jie yra įtraukiami į privačių fondų kaupimą be galimybės iš jų pasitraukti, kas mėnesį nuskaitant į šiuos fondus dalį jų lėšų.
Tokie susitarimai gali būti tik tuo atveju, jei abi pusės po sąlygų aptarimo sutinka sudaryti sutartį. Tai, kad jos sudaromos vienos pusės iniciatyva, negavus kitos pusės sutikimo ir remiantis, kad tam nebuvo prieštarauta, yra panašu į sukčiavimą.
Sudarant kitas sutartis pagal minėtą schemą, sutartys būtų pripažintos negaliojančiomis.
Atkreipiame dėmesį, kad viešą interesą apsaugoti gyventojus nuo skurdo senatvėje užtikrina valstybinė Sodros sistema, o ne pelno siekiantys privatūs pensijų fondai.
Toks privačių pensijų modelis, kuris veikia Lietuvoje beveik neegzistuoja išsivysčiusios Vakarų valstybėse, nes nėra naudingas kaupėjams. Nepalankiai jį įvertino Tarptautinė darbo organizacija, kurią sudaro pasaulio valstybių, darbdavių ir profesinių sąjungų atstovai bei kitos tarptautinės organizacijos. Per ketverius metus visų Lietuvoje veikiančių privačių pensijų fondų vidutinis metinis vertės augimas siekė 5,8 proc., kai kainos vidutiniškai per metus augo 8,3 proc., algos – 11 proc., o vidutinė „Sodros“ pensija – 9,5 proc..
Tam, kad Lietuvos gyventojai būtų apsaugoti nuo skurdo senatvėje, raginame didinti Sodros finansavimą, valstybės subsidijas II pakopai nukreipti dabartinių pensijų didinimui, nes beveik 40% Lietuvos pensininkų dabar skursta, o ne skirti valstybės lėšas privačių pensijų fondų pelnams didinti.
Pagarbiai
Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė