2024 m. vasario 27 d. įvyko Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis.
Kadangi į dienotvarkę buvo įtraukta labai daug klausimų, buvo sutarta, kad pateikti pasiūlymai bus tik išklausyti, o detaliau aptarti Trišalės tarybos komisijose.
Kadangi Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ kartu su Kauno pramonės ir amatų rūmai kėlė klausimą dėl valstybės pagalbos suteikimo įmonėms, kurios turi laikinų sunkumų, pirmiausiai buvo išklausytas Ekonomikos ir inovacijų atstovo pranešimas apie Lietuvos pramonės padėtį, kuris atskleidė, kad per dešimt metų Lietuvos pramonė augo dvigubai sparčiau nei Europoje, jos pelningumas, lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją, yra išaugęs, o šiuo metu sunkumus patiria tik drabužių siuvimo, odos, farmacijos, optikos ir metalo įmonės.
Tačiau net drabužių siuvimo pramonė gali turėti ateitį, nes Europos Sąjungos (ES) mastu svarstomos direktyvos visoms ES rinkoje parduodamoms prekėms, nepriklausomai kur jos yra pagamintos, taikyti tokius pat reikalavimus aplinkos ir darbuotojų apsaugai kaip ir ES gaminamoms prekėms.
Pranešėjas atskleidė, kad Lietuvos pramonės konkurencingumą mažina 25 proc. didesnės nei ES vidurkis Lietuvos bankų paskolos ir 30 proc. didesnės nei ES energijos kainos, nors iki Rusijos agresijos Ukrainoje jos buvo 20 proc. mažesnės už ES vidurkį, sparčiau nei darbo našumas augantys atlyginimai, nors jie lyginant su ES vidurkiu dar atsilieka nuo darbo našumo bei mažiausiai tarp ES šalių skiriamos lėšos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP).
K. Krupavičienė pasiūlė kitame Trišalės tarybos posėdyje aptarti būdus kaip būtų galima Lietuvoje sumažinti energijos kainas ir kreditų palūkanas. Tam pritarė ir darbdavių atstovai.
Sutarta pagalbos sunkumų patiriančioms įmonėms klausimą kartu su energetikos problemomis aptarti kitame Trišalės tarybos posėdyje.
Įsigaliojus ES direktyvai dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) Trišalei tarybai buvo pristatytos dvi naujos minimalios algos apskaičiavimo formulės, kurias parengė Lietuvos bankas ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM).
Profesinės sąjungos atmetė EIM, nes ji, nors tai ES direktyva draudžia, sumažintų MMA lyginant su dabartine MMA apskaičiavimo formule ir siūlė palikti dabartinę MMA apskaičiavimo tvarką, kadangi direktyvoje reikalaujamas našumo rodiklis atsispinti vidutinio šalies darbo užmokesčio (VDU) rodiklyje, kuris yra įtraukiamas apskaičiuojant MMA.
Kadangi įsigaliojus ES direktyvai dėl MMA būtina didinti kolektyvinių sutarčių skaičių Trišalėje taryboje buvo pristatyta daug Darbo kodekso pataisų, skatinančių kolektyvines derybas, gerinančių darbuotojų padėtį ir didinančių darbdavio atsakomybę už psichologinė smurtą darbe.
Sutarta šias pataisas ir MMA apskaičiavimo tvarką aptarti Trišalės tarybos Darbo santykių komisijoje, pakviečiant dalyvauti ir Trišalės tarybos Darbo užmokesčio politikos komisijos narius.
Valstybinė darbo inspekcija pasiūlė statybose sustiprinti darbo laiko apskaitą realiu laiku jį žymint virtualioje erdvėje. Lietuvos statybininkų asociacijos pirmininkas Dalius Gendvilas sukritikavo pasiūlymą kaip nepakankamai paruoštą ir pažymėjo, kad jau veikia daug efektyvesnė darbo apskaitos priemonė – Statybininko tapatybės kortelė STATREG, dėl kurios Trišalė taryba diskutavo dar prieš ketverius metus, tačiau jos privalomą taikymą Lietuvoje palaikė tik Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“.
Sutarta šį klausimą apsvarstyti Trišalės tarybos Darbo santykių komisijoje.
Seimo narys Tomas Tomilinas pristatė Darbo kodekso pataisą, leidžiančią naudoti suminę darbo apskaitą tik nepertraukiamos gamybos įmonėse, nes dabar ji yra taikoma trečdalyje darbo vietų, o darbuotojams dėl to didesniu tarifu nebeapmokamas viršvalandinis darbas.
Profesinėms sąjungoms pareiškus pritarimą, o darbdaviams – nepritarimą, dabar šis įstatymo projektas bus svarstomas Seime.
Pabaigoje buvo pateiktos Vidaus reikalų ministerijos pataisos, kurios leistų kiekvienais metais papildomai Lietuvoje įdarbinti ne daugiau užsieniečių nei 1.4 proc. visų Lietuvos gyventojų, o norint įdarbinti daugiau reikėtų dėl to susitarti šakos kolektyvinėse sutartyse ir gavus Vidaus reikalų ir Socialinių reikalų ir darbo ministrų leidimą.
Kitas Trišalės tarybos posėdis vyks kovo 26 d.
Visą Trišalės tarybos posėdį žiūrėti čia.
Trišalei tarybai pateiktą medžiagą skaityti čia
Trišalės tarybos protokolą skaityti čia
Lietuvos banko pateikta MMA apskaičiavimo formulė skaityti čia
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikta MMA apskaičiavimo formulė žiūrėti čia
Visą Trišalės tarybos posėdžio medžiagą skaityti čia