Socialiai atsakingi pirkimai – pirkimai, kuriais siekiama atsižvelgti į perkamų prekių, paslaugų ir darbų poveikį visuomenei, prisidedant prie socialinių klausimų sprendimo.
Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto ir Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 5 punkto pakeitimuose, kurie įsigaliojo 2023-01-01, nurodyta, kad perkančioji organizacija arba perkantysis subjektas turi siekti, kad įsigyjant prekes, paslaugas ar darbus būtų prisidedama prie socialinių klausimų, pavyzdžiui, remiamų asmenų įdarbinimo, sąžiningo darbo užmokesčio mokėjimo, lyčių lygių galimybių ir nediskriminavimo kitais pagrindais principų įgyvendinimo, psichologinio smurto darbo aplinkoje prevencijos ir pagalbos asmenims, patyrusiems tokį smurtą, priemonių įgyvendinimo klausimų, sprendimo.
Daugiau informacijos apie šiuos ir kitus rekomenduojamus socialinius kriterijus, kurie galėtų būti nustatomi vykdant viešuosius pirkimus, pateikiama Viešųjų pirkimų tarnybos parengtose Socialiai atsakingų pirkimų gairėse.
Pažymėtina, kad minėtų gairių II dalyje („Kiti pirkimų socialiniai aspektai“) nustatytos tiekėjų pašalinimo priežastys iš pirkimo procedūrų, įskaitant ir priežastis dėl DSS reikalavimų nesilaikymo. Vadovaujantis Viešųjų pirkimų įstatymo 46 straipsnio 6 dalies 1 punktu, tiekėjas gali būti šalinamas iš pirkimo procedūros, jeigu:
- Valstybinė darbo inspekcija (VDI) nustatė, kad tiekėjas padarė DSS teisės aktų pažeidimus, dėl kurių VDI inspektorius priėmė sprendimą sustabdyti darbus, ir (ar) nustatė, kad darbo vietose neįvertinta darbuotojų kritimo iš aukščio, apsinuodijimo pavojingomis cheminėmis medžiagomis, galimo daiktų, krovinių kritimo, įrenginių virtimo, birių medžiagų ar grunto griūties rizika ir (ar) nenumatytos šios rizikos prevencijos ar mažinimo priemonės (jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai);
- tiekėjo įmonėje įvyko mirtinas ar sunkus nelaimingas atsitikimas darbe ar darbuotojui nustatyta ūmi profesinė liga, kuriuos sąlygojo darbdavio neįgyvendinti teisės aktų reikalavimai (jeigu nuo nelaimingo atsikimo darbe, ūmios profesinės ligos diagnozavimo ar pažeidimo padarymo dienos praėjo mažiau kaip vieni metai).
Šiuos DSS rodiklius pirkimo vykdytojui VDI teikia pagal prašymą, kuriame reikėtų nurodyti tikslų laikotarpį, per kurį padaryti pažeidimai ar įvykę įvykiai yra aktualūs.
„Ypač rekomenduojame taikyti šį pašalinimo pagrindą viešojo pirkimo būdu įsigyjant statybos, remonto ir panašius darbus, tokiu būdu skatinant darbdavių atsakomybę DSS srityje ir taip prisidedant prie nelaimingų atsitikimų darbe prevencijos ir bendros DSS kultūros gerinimo“, – pažymi Darbuotojų saugos ir sveikatos skyriaus vedėjas-vyriausiasis darbo inspektorius Saulius Balčiūnas.
Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ nuolatos siūlo griežtinti reikalavimus viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančioms įmonėms, uždraudžiant juose dalyvauti toms įmonėms, kurios turi pralaimėtas bylas dėl neišmokėtų darbuotojams atlyginimų ar kuriose buvo rasta kitų su darbo teisę susijusių pažeidimų bei siūlo suteikti pirmenybę įmonėms, kuriose veikia profesinės sąjungos ir yra sudarytos kolektyvinės sutartys, įrodančios, kad šios įmonės iš tiesų rūpinasi savo darbuotojais.
Deja, nepaisant Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ ir Europos profesinių sąjungų konfederacijos (EUTC) raginimų, šie pasiūlymai, kurie paskatintų įmones plėtoti socialinį dialogą ir gerinti darbuotojų darbo ir apmokėjimo sąlygas, iki šiol nėra įgyvendinti.