2024 m. vasario 6 d. nuotoliniu būdu įvyko neeilinis Trišalės tarybos posėdis, kuriame dalyvavo Lietuvos profesinės sąjugos „Solidarumas“ pirmininkė Kristina Krupavičienė ir jos pavaduotojai Rimtautas Ramanauskas ir Ričardas Garuolis.
Posėdžio metu buvos svarstomas tik vienas klausimas dėl Darbo kodekso 48 straipsnio taikymo. Darbdavių atstovai šį klausimą jau kėlė paskutiniame Trišalės tarybos posėdyje, o Lietuvos profesinė sąjunga „Solidarumas“ dar 2023 m. gegužę kreipėsi į Vyriausybę dėl pagalbos laikinai sunkumus patiriančiai pramonei padėti. Skaityti čia
Vienas iš šio pasiūlymo autorių darbdavių atstovas Daukšys teigė, kad įmonių problemas palengvintų, jei būtų pagaliau pradėtas taikyti Darbo kodekso 48 straipsnis, kuriam veikti tereikia Vyriausybės nutarimo t. y. poįstatyminio teisės akto, nustatančio įstatymo veikimo mechanizmą.
Jis siūlė prastovas sumuoti t.y. nedirbti vieną dieną per savaitę ar dvi, tačiau nestabdyti konvejerio ištisai savaitei ar mėnesiui. Vyriausybė gavusi duomenis iš Sodros apie dalinį nedarbą leistų prastovų dienas sumuoti ir nelaukti vientisų prastovų.
Kaip teigiamą pavyzdį jis pateikė Italiją, kurioje laikinus sunkumus patiriančioms įmonėms prastovų metu socialinio draudimo sistema dengia 96 proc. vidutinio įmonės darbo užmokesčio, kuris pervedamas tiesiogiai darbuotojui. Bendrovė turi būti neskolinga draudimui. Per metus prastovos gali tęstis ne ilgiau nei 3 mėn. Skaičiuojant nuo įmonės vidurkio pirmiausia nukenčia vadovai ir specialistai, kai tuo tarpu darbininkų pajamos nelabai keičiasi, taip skatinama greičiau atnaujinti gamybos procesą.
Pasak darbdavių atstovų, tai padėtų išgyventi laikinų sunkumų patiriančioms tekstilės ir baldų gamybos įmonėms bei išsaugotų darbo vietas. Tai ypač svarbu vyresnio amžiaus darbuotojoms, kurių daug dirba tekstilės įmonėse, nes netekus darbo dėl amžiaus joms yra sunku susirasti kitą darbą ar persikvalifikuoti.
Posėdžio metu Sodros atstovė atskleidė, kad per 2023 metus medienos apdirbimo įmonėse darbuotojų sumažėjo -9,5 proc. (-2,2 tūkst. žm.), drabužių siuvyklose -9,4 proc. (-1,1 tūkst. žm.), o baldų gamyboje -7,4 proc. (-2,0 tūkst. žm.).
Per penkerių metų laikotarpį nuo 2019 m. drabužių siuvimo įmonėse darbuotojų sumažėjo 32 proc., o baldų gamyboje -15 proc. Tačiau nepaisant to darbuotojų atlyginimai per 2023 metus darbužių gamyboje išaugo 8,8 proc., iki 1131 eurų, o baldų gamyboje – 9,9 proc. iki 1533 eurų „ant popieriaus“.
Sodros biudžetas 2023 m. surinko 790 mln. eurų perviršį, o 2024 m. prognozuojamas 563 mln. eurų biudžeto perviršis. Tačiau, pasak Sodros atstovės, net esant tokioms didelėms Sodros pajamoms šiemet planuojamas tik 7 mln. eurų nedarbo išmokų ir pajamų perviršis, kuris gali dar labiau sumažėti, jei būtų įgyvendinti šie darbdavių pasiūlymai.
Socialinių reikalų ir darbo viceministras V. Šilinskas teigė, kad paskutiniai ekonominiai rodikliai rodo, kad Europos ūkis atsigauna, todėl šie metai Lietuvos įmonės turėtų būti geresni. Jam pritarė ir Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė, kuri sakė, kad laikinus sunkumus patiriančioms įmonėms galima padėti kitais būdais.
Diskusijų metu buvo aptariami galimi reikalavimai ir sąlygos laikinus sunkumus patiriančios įmonėms gauti valstybės paramą, kad tuo nebūtų piktnaudžiaujama.
Pasiūlius šias sąlygas aptarti gavus daugiau informacijos Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė K. Krupavičienei įspėjo, kad įmonės jau užsidaro, o darbo netenkantys darbuotojai negali laukti, todėl Trišalė taryba nutarė šį klausimą dar kartą apsvarstyti kitame vasario 27 d. vyksiančiame savo posėdyje.
Visą Trišalės tarybos posėdį žiūrėti čia.